Ūdrų veiklos pėdsakų registravimas Neries upėje
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Neries upėje, patenkančioje į Neries regioninio parko teritoriją, pirmą kartą atliktas ūdrų (Lutra lutra) veiklos pėdsakų registravimas.
„Šių retųjų žvėrelių tyrimui buvo pasirinktos trys upės atkarpos (kiekviena – apie 9 km ilgio). Pasitelkus baidarę, buvo apžiūrimi pakrantėje bei virš vandens iškilę akmenys, smėlingi pakrantės ruožai, salos, nuvirtę medžiai. Ūdros veiklos pėdsakų rasta kiekvienoje pasirinktoje apskaitų atkarpoje. Beveik ant visų ūdroms patogių (srovės stiprumas ne per didelis, kad žvėreliai galėtų užlipti) akmenų, esančių vandenyje su neapsemtomis viršūnėmis, rasta šių žvėrelių ekskrementų. Atviresnėse, smėlėtose pakrantėse bei salose taip pat aptikta ūdros pėdsakų. Neries regioniniame parke ūdros gyvena pačioje Neryje bei jos intakuose – Dūkštoje, Saidėje, Bražuolėje. Atidžiau pasižvalgius, dumblingose šių vandens telkinių pakrantėse galima aptikti jos pėdsakų. Ar vandens telkinyje gyvena ūdra taip pat galima nustatyti ir nemačius, o pagal paliekamus pėdsakus ar ekskrementus, kurių kvapas labai skiriasi nuo kitų kiauninių žvėrelių nes primena žuvų taukus“, – pasakojo Neries regioninio parko vyriausias specialistas – ekologas Aivaras Jefanovas.
Ūdra (Lutra lutra) – kiauninių šeimos žvėrelis. Jos kūnas ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus. Kadangi ūdros letenų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve, ji gerai plaukia ir nardo. Ūdros kailis labai tankus, ypač pavilnė, kuri vandenyje ilgai neperšlampa. Tai naktinis gyvūnas, nors retsykiais pastebimos ir dieną, ypač ten, kur žvėreliai daugiausia minta dieną besiilsinčiomis žuvimis. Be žuvų, ūdros taip pat maitinasi varliagyviais, stambiais vabzdžiais, smulkiais vandens paukščiais. Ūdra mėgsta sraunius, tekančius per miškus upelius su aukštais, vandens paplautais, išvirtusiais medžiais apkritusiais krantais. Jos gyvena pavieniui. Turi savo individualią teritoriją, kurią ženklina ir gina. Tokia teritorija gali apimti 40 ir daugiau kilometrų vandens telkinio pakrantės juostos.
Nors ūdros aptinkamos visoje Lietuvoje, tačiau jų nėra daug. Siekiant užtikrinti šių žvėrelių apsaugą, ūdros įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) II priedą.
Wikimedia Commons nuotr.
Nuotraukoje: Ūdra
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose