Tarptautinei paminklų apsaugos dienai paminėti: pagerbėme naujai „atgimusį“ Aukštadvario piliakalnį…

Autorius: Data: 2012-04-27, 15:52 Spausdinti

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius

Saulėtą 2012 m. balandžio 18 dieną Aukštadvario regioninis parkas (ARP) pakvietė pasitikti pavasarį, surengdamas turizmo sezono atidarymo popietę „Pavasaris – turizmo sezono pradžia“, skirtą kultūros paveldo tvarkymui ir išsaugojimui.

Oficialioji popietės dalis vyko Viktorijos ir Antano Bielinių kaimo turizmo sodyboje, Aukštadvaryje. Kultūrinė dalis – Aukštadvario piliakalnyje. Svarbiausia, kad Aukštadvario regioninio parko direkcijos iniciatyva ir rūpesčiu 2011 m. šis piliakalnis naujai ,,atgimė“: atliktas piliakalnio kraštovaizdžio kirtimas, sutvarkyta piliakalnio papėdė (senovės gyvenvietė), įrengta infrastruktūra ir informacija parko lankytojams.

Popietę rengė Aukštadvario regioninio parko vyr. rekreacijos vadybininkė Ema Stanulionienė, direktorius Vaclovas Plegevičius, vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė. Popietėje dalyvavo Aukštadvario regioninio parko darbuotojai Talvydas Špiliauskas ir Benas Svinkūnas, kaimo turizmo sodybų savininkai, verslo, bendradarbiaujančių su parko direkcija, institucijų atstovai. Renginyje dalyvavo Trakų r. sav. adm. direktorė Asta Kandratavičienė, Trakų r. urėdijos urėdas Vygantas Mierkis, Trakų kultūros rūmų Aukštadv. filialo administratorė Linutė Mikutavičienė, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktorius Jonas Kazlauskas, taip pat kasmet vykstančio baltų kultūros festivalio „Mėnuo juodaragis“ spiritus movensUgnius Liogė su bendraminčių palyda, taip pat leidyklos „Versmė“ bendradarbės – Živilė Gurauskienė, Aira Gurauskaitė, laikraščio „Trakų žemė“ redaktorė Auksė Kekytė, kiti svečiai.

Įžanginį žodį tarė Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorius V. Plegevičius. Pranešimą apie piliakalnių Lietuvoje išsaugojimą „Piliakalnių apsauga ir jų tvarkymo svarba“ skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela, Aukštadvario piliakalnio archeologinių tyrimų ataskaitą „Aukštadvario piliakalnio tyrinėjimai“ pateikė archeologė Ieva Mitokaitė, kuri kartu su kolegomis archeologais 2011 metais tyrinėjo Aukštadvario piliakalnio šlaitą ir senovės gyvenvietę. Archeologė piliakalnio šlaite aptiko neaiškios paskirties akmeninių rutulių, keramikos artefaktų, taip pat belemnitų – išnykusių galvakojų moliuskų, panašių į šiuolaikinius kalmarus. Pasak R. Balsevičiūtės, senovėje šie moliuskai, tiksliau, jų kiaukutai, padėdavę stabdyti kraujavimą. Taip pat senovės gyvenvietėje archeologė rado kaulinių verpstukų, gyvulių kaulų.

Po oficialiosios popietės dalies, svečiai ir Aukštadvario miestelio gyventojai, ir moksleiviai, ir senjorai, atvyko pasidžiaugti ir pasilinksminti prie naujai sutvarkyto kultūros paveldo objekto – Aukštadvario piliakalnio. Užlipti ant piliakalnio pakvietė aukštadvarietis Juozas Banuškevičius su kunigaikščių rago gaudimą priminusiu dūdos gausmu. Piliakalnio papėdėje visus susirinkusiuosius pasitiko baltiškais rūbais pasipuošusios piliakalnio „sergėtojos“ – ARP kultūrologė, taip pat istorikė, žolininkė Rita Balsevičiūtė su palyda jaunųjų vaidilučių. Būtent šios jaunosios vaidilutės ant paties piliakalnio įžiebė ir per visą renginį sergėjo šventąją ugnį. Aukštadvario piliakalnio istoriją ir legendą ant paties Aukštadvario piliakalnio priminė nepakeičiamoji Rita Balsevičiūtė, it jotvingių ainė ar baltų žynė, vaizdingai pasakojusi, kaip kadaise užpuolus Aukštadvario pilį nuožmiems priešams, pilies kunigaikščio dukra, nenorėdama pasiduoti priešams, pasiėmusi savo kraitį, žirgų kinkinį, ištikimą šunelį, ruošėsi bėgti. Tačiau netikėtai žirgai pasibaidė ir kunigaikštytė kartu su visu kinkiniu nuskendo Pilaitės ežere. Pasakojama, kad vasaros rytais galima pamatyti virš ežero bangų rūkuose išnyrančią kraičio skrynią ir ant jos tupintį mažą šunelį. Paskui vėl ramiai tyvuliuodavęs ežeras. Aukštadvario piliakalnis yra pietvakariniame Aukštadvario miestelio pakraštyje, kairiajame Verknės upės krante.

Smagiai pabendravome, paragavome Aukštadvario regioninio parko direktoriaus Vaclovo Plegevičiaus prileistos beržų sulos, paruoštos gardžios pavasariškos giros. Koncertavo, Jurginių ir kitas pavasario dainas dainavo, renginio svečius linksmino, kvietė šokti Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“ (vadovė – Lijana Šarkaitė).

Aukštadvario piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Aukštadvario miestelio pietvakariniame pakraštyje, Verknės kairiajame krante. Pietryčiuose telkšo Pilaitės (Zomkelio), todėl dar vadinamas Pilaitės piliakalniu. Pasiekiamas iš Aukštadvario pasukus Onuškio keliu, prieš Verknę pasukus į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus 600 m., dešinėje.

X–XIV a. ant Aukštadvario piliakalnio stovėjo medinė pilis. Vėliau jai netekus gynybinės reikšmės, įsikūrė Didžiojo kunigaikščio dvaras. Piliakalnio šlaitai statūs, 9–15 m aukščio. Aikštelė ovali, rytų-vakarų kryptimi 80 x 50 m dydžio, apjuosta 0,6–2 m aukščio, 14 m pločio pylimu, kuris šiauriniame pakraštyje neišlikęs. Pietryčių pusėje yra Zomkelio arba Pilaitės ežeras, dabar tai Verknės tvenkinio dalis. Piliakalnio rytinėje, pietinėje ir vakarinėje pašlaitėse, 2 ha plote yra III-IV a. papėdės gyvenvietė. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1957-1960 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, vadovas Vytautas Daugudis, ištyrė piliakalnio aikštelės vakarinę ir pietvakarinę dalis, 958 m².

Taip pat rasti tribriaunių strėlių antgalių, kurie visiškai nebūdingi baltų gentims. Atskleista, kad šios strėlės – hunų (tiksliau, baltų genčių kovų su hunais) palikimas.

Gynybinės pilies funkcija – saugoti Karališkąjį vieškelį nuo priešų, kryžiuočių antpuolių. Tai – vienas svarbiausių gyvybinių piliakalnių Pietų Lietuvoje. Piliakalnis buvo svarbus dar ir todėl, kad pro jį ėjo Karališkasis vieškelis.

Aukštadvario apylinkėse išlikę vietovardžiai, rodantys piliakalnio strateginę svarbą, ryšį su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais – Kęstučiu ir Vytautu, tiksliau, jų buvimo pėdsakus: Kęstučiai, Vytautava, Karališkasis vieškelis, Karališkasis šaltinis, Karališkoji virtuvė, Pajauta.

Aukštadvario regioninio parko organizuotos popietės lankytojus maloniai priėmė Viktorija ir Antanas Bieliniai savo puikiai sutvarkytoje kaimo turizmo sodyboje ant Navos ežero kranto.

Grįžę į Bielinių sodybą, vaišinomės direkcijos rėmėjų paruoštomis vaišėmis, diskutavome paslaugų teikimo, glaudesnio bendradarbiavimo klausimais. Norintiems pasimėgauti vandens pramoga Gražina ir Jonas Ulevičiai parengė renginio dalyviams staigmeną – išvyką ekologiniu lieptu po Aukštadvario hidroelektrinės tvenkinį (Navos ežerą). Šis kruizas buvo itin įdomus ir paliko didelį įspūdį. Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius papasakojo šio – Navos – ežero atsidarimo istoriją. Gėrėjomės nuostabiais pavasarėjančio Aukštadvario apylinkių vaizdais, besprogstančiais medžių pumpuriais ir lapais, į tuoktuvių žaidimus pasinėrusiais vandens paukščiais – nuostabiaisiais ausuotaisiais kragais, laukiais, gulbėmis nebylėmis, didžiosiomis antimis, kirais, kitais sparnuočiais.

O renginį parėmė Aukštadvario kaimo turizmo sodybų savininkai, kiti aukštadvariečiai: Viktorija ir Antanas Bieliniai, Jonas ir Gražina Ulevičiai, Aldona Dalgedienė, Stefanija Daugirdienė, Jadvyga Avižėnienė, Gintaras Andrulionis, Stanislovas Bartkevičius, Andrius Grigas, Irena Žilinskienė, Galina Kasparavičienė, Janina Suraučienė, Jadvyga Sreikienė.

Belieka tikėtis, kad prasidėjus turizmo sezonui, Aukštadvario regioninis parkas sulauks lankytojų – ir pėsčiųjų, ir dviratininkų, ir automobiliais keliaujančių – antplūdžio, kurie gerbs, vertins ir tausos unikalų Aukštadvario apylinkių gamtos ir kultūros paveldą.

Autorės nuotr.

Parkai , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra