Turime teisę savo valstybės istoriją rašyti patys

Autorius: Data: 2019-09-09 , 10:22 Spausdinti

Turime teisę savo valstybės istoriją rašyti patys

Užrašas: Šiuose rūmuose 1945-1946 metais dirbo žymus rezistentas, Štutgofo koncentracijos stovyklos kalinys, Lietuvių Tautinės Tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika- Generolas Vėtra

www.pozicija.org

Ketvirtadienį Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, įvyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.

Mitingo dalyviai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai bei ragino susirinkusiuosius nepamiršti tautos didvyrių. Pasak jų, sostinės savivaldybės sprendimas nukabinti memorialinę lentą sukėlė įtampą visuomenėje ir rodo aiškius ženklus, kad kyla grėsmė valstybės saugumui.

Daugiau nei du dešimtmečius ant Vrublevskių bibliotekos buvusi lenta J. Noreikai buvo nuimta liepos pabaigoje sostinės mero R. Šimašiaus sprendimu. R. Šimašius teigė tai padaryti nusprendęs, nes J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku, J. Noreika pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau 1943 metų vasarį gestapo jis buvo suimtas, daugiau kaip dvejus metus praleido Štuthofo koncentracijos stovykloje. Užėmus Štuthofą, J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tarnavo eiliniu.

1945 metų lapkritį jis grįžo į Vilnių, įsidarbino Mokslų akademijoje juriskonsultu, pradėjo ieškoti ryšių su antisovietiniu pogrindžiu, 1946 metų pradžioje su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą ir pradėjo ruoštis sukilimui, kurį ketino pradėti sulaukus Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių karo.

Tų pačių metų kovą J. Noreika ir kiti buvo suimti, lapkritį nuteistas mirties bausme. Nuosprendis J. Noreikai įvykdytas 1947 metų vasarį. 1997 metais J. Noreika-Generolas Vėtra apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties.

Mitingas, pavadintas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“

Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius Vytautas Radžvilas teigė, kad mitingą paskatinę įvykiai – generolo Vėtros memorialinės lentos nukabinimas – nėra atsitiktinumas. Pasak jo, tai Rusijos siekio susigrąžinti Baltijos valstybes dalis.

„Vyksta valstybės irimo iš vidaus procesas, kurį skatina išorės jėgos ir kuriam nesugeba pasipriešinti mūsų politiniai sluoksniai. Tai, kas šiandien vyksta su Škirpa ir Noreika, be abejo, nėra atsitiktinumas, nebūna taip, kad 20 metų ramiai prabuvę atminimo ženklai staiga užkliūva. Nesunku suprasti, kodėl taip vyksta – būtent dabar irsta geopolitinė pasaulio tvarka. Tos valstybės, kurios turi galingą geopolitinio mąstymo tradiciją – tokia valstybė yra Rusija – ruošiasi tam, kas gali būti pavadinta galimais pasaulio pokyčiais. Rusija savo planų neišsižadėjo ir ruošiasi susigrąžinti Baltijos valstybes. Pasaulio istorija rodo, kad fiziniai veiksmai būna po paruošiamųjų intelektualinių provokacijų“, – sakė V. Radžvilas, pridurdamas, kad nukabinta generolo Vėtros lenta gali būti domino efekto pradžia.

Mitingo dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria kreiptasi prezidentą G. Nausėdą, prašant jį įsitraukti valstybės istorijos politikos formavimą. Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius V. Radžvilas anksčiau kvietė prezidentą prisijungti prie mitingo. Tačiau šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

Mitingo priimtoje rezoliucijoje skelbiama, kad atkūrus Nepriklausomybę, bet neįvykdžius dekomunizacijos ir dekagebizacijos (liustracijos), į valdžią sugrįžę ir joje įsitvirtinę buvusios SSRS kolaborantai ir jų palikuonys iš karto ėmė perrašinėti ir visą Lietuvos bei jos laisvės kovų istoriją. Tam tikslui iš pat pradžių buvo pasitelktas komunistinėje-stalinistinėje SSRS sukurtas ir autokratinėje-putiniškoje Rusijoje toliau palaikomas istorinis pasakojimas apie 1941 m. birželio sukilimą ir pokario partizaninį pasipriešinimą.

Birželio sukilimas vaizduojamas ne kaip lietuvių tautos, mėginusios savarankiškai atkurti valstybę, kova su SSRS okupantais, bet kaip vietinių nacistinės Vokietijos šalininkų sukeltas siautėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo „žydų tautybės tarybinių žmonių“ žudymas. Tęsiant šį motyvą, pokario partizaninė rezistencija vaizduota ne kaip pasipriešinimas vėl sugrįžusiems SSRS okupantams, o kaip nuo teisingumo besislapstančių nacių talkininkų ir visų pirma žydšaudžių teroras prieš taikius gyventojus.

Beveik visu atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje buvo tęsiama Rusijai naudinga antilietuviška istorijos politika, šalies visuomenei ir ypač jaunajai kartai atvirai arba su priedanga brukant prosovietinę-prorusišką istorijos sampratą. Ja remiasi ir Vilniaus miesto taryba bei meras R. Šimašius, dangstydami ir teisindami pasityčiojimą ir K. Škirpos ir J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo tariamu siekiu pašalinti ,,du totalitarinius“ režimus menančius ženklus ir simbolius. Birželio sukilimą organizavę ir įvykdę lietuvių patriotai, mėginę pasinaudoti stiprėjusiu SSRS–Vokietijos konfliktu ir artėjusiu dviejų grobuonių karu tam, kad atkurtų nepriklausomą valstybę, ciniškai prilyginami 1940 m. „Stalino saulę“ parvežusiems tikriesiems Lietuvos išdavikams.

Vilniaus miesto tarybos sprendimas panaikinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir savavališkas mero R. Šimašiaus nurodymas pašalinti J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo MA Vrublevskių bibliotekos sienos rodo, kad Lietuvoje Rusijos valstybinė istorijos politika jau pradedama įgyvendinti atvirai ir oficialiai – sostinės valdžios lygmeniu.

Mitingo dalyvių priimtoje rezoliucijoje reikalaujama:

  • Vilniaus miesto tarybos sprendimas panaikinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir mero R. Šimašiaus vienasmenis nurodymas slapčia pašalinti J. Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos turi būti vertinamas kaip antivalstybinės ardomosios veiklos aktai. Tarybos sprendimas turi būti atšauktas. Lietuvos valstybę išdavęs meras privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas iš užimamų pareigų. Neįvykdžius šių reikalavimų Vilniaus mieste turi būti įvestas tiesioginis valdymas ir kuo greičiausiu laiku surengti priešlaikiniai Tarybos ir mero rinkimai.

  • 2. Privalo būti sukurta ir nuosekliai vykdoma tautos ir valstybės ilgalaikius strateginius bei saugumo ir išlikimo interesus atitinkanti valstybinė istorijos politika. Į ją formuojančias bei kitus tautos istorinės atminties klausimus sprendžiančias visuomenines bei ekspertines institucijas, komisijas ir darbo grupes kviečiami asmenys privalo deklaruoti savo arba artimų šeimos narių sąsajas su okupacinio režimo institucijomis ir veiklos jose faktus; aktyvūs okupacinio režimo kolaborantai arba asmenys, kurių šeimos nariai aktyviai kolaboravo su režimu, neturi teisės formuoti atkurtosios valstybės istorijos politiką bei atmintį ir neturėtų būti traukiami į tai darančių institucijų, komisijų ir darbo grupių sudėtį.

  • Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (Lietuvos valstybėje teisingumą vykdo teismas) jokia esama ar naujai įkurta visuomeninė komisija negali keisti ar iškraipyti faktų apie Lietuvos laisvės kovų didvyrius, ypač apie tuos, kurie yra pripažinti valstybės lygmeniu ir kuriems yra suteikti valstybiniai apdovanojimai. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl Laisvės kovotojui suteikto vardo ar valstybės apdovanojimo, sprendimą priimti gali tik teismas.
  • Demokratinei ir teisinei valstybei tinkamomis priemonėmis turi būti užkardyta žiniasklaidoje visuotinai skleidžiama antilietuviška ir antivalstybinė propaganda, kurios svarbiausiu centru ir šaltiniu tapo LRT. LRT vadovybė turi būti pakeista valstybei lojalia nacionalinio transliuotojo administracija; turi būti sprendžiamas nesugebėjusios užtikrinti tinkamo nacionalinio transliuotojo misijos vykdymo LRT tarybos pertvarkymo klausimas – ji turi atsistatydinti ir būti performuota taip, kad ją sudarytų jos paskirtį tinkamai suprantantys ir gebantys vykdyti asmenys.

  • Vykdantis sovietinę-rusiškąją istorijos politiką Užsienio reikalų ministras, aktyvus sovietinis kolaborantas, VLKJS aukšto rango veikėjas, dėl nelojalumo Lietuvos valstybei ir jos įvaizdį tarptautinėje arenoje griaunančios kenkėjiškos veiklos privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas iš užimamų pareigų.

Visą rezoliucijos tekstą skaitykite ČIA

Vykstant mitingui prie Vrublevskių bibliotekos atvyko automobilis, iš kurio išlipę vyriškiai ėmė kabinti  Generolo atminimui naujai pagamintą lentą. Prie bibliotekos buvęs pareigūnas lentos kabinimą užfiksavo filmavimo kamera.

Generolo lentą pradėjus kabinti, prie bibliotekos susirinkę iniciatoriai ėmė dainuoti tautiškas dainas. Generolo Vėtros gerbėjų gretose buvo ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis teigė esąs istorinio teisingumo pusėje ir su savivaldybe nesuderintą aktą sveikino.

„Aš stoviu istorinio teisingumo pusėje, nes dabar, kas čia vyksta, aš suprantu, kad yra atstatoma padaryta žala, žala mūsų istoriniam atminimui ir žala galų gale šiam valstybės saugomam pastatui. Miesto meras vienasmeniu sprendimu inicijavo vandalizmo aktą“, – kabėjo P. Urbšys.

Savo ruožtu susirinkusių oponentų iniciatyvai nebuvo daug. Iniciatorių gretose pasirodęs rašytojas Arkadijus Vinokuras teigė, kad įvykis rodo visuomenės ligos simptomus.

Mes sergame liga, kuria persirgsime, sakė rašytojas A. Vinokuras, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vėl pakabinus Jono Noreikos – Generolo Vėtros memorialinę lentą. Pasak jo, tai, kad anksčiau savivaldybės sprendimu nukabinta lenta vėl savavališkai buvo pakabinta, rodo paraštinių politikų kaltę.

Daukanto aikštėje prasidėjęs mitingas   persikėlė prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ant kurios jau kabėjo memorialinė J. Noreikos-Generolo Vėtros lenta.

Susirinkusiems Generolo Vėtros gerbėjams skanduojant „Lietuva, Lietuva, Lietuva“, neteisėtai pakabintą memorialinę lentą atidengė partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė.

Mitingo pradžioje į susirinkusių minią įsiliejo vienas mitinguotojų minčiai oponuojantis pilietis. Jis, nešinas plakatu su užrašu „Baikit šlovinti pokario banditus“, policijos buvo išprašytas iš minios.

Mitingo dalyviai pagerbė J. Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą. Prie atminimo lentos jie padėjo gėles, giedojo tutiškas giesmes ir dainavo partizanų dainas.

Lentą pašventino vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Visuomenės ir politikų įvykusio mitingo vertinimas:

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas

Atkurta tai, ką pabandė sugriauti XXI amžiaus vandalai. Istorinis teisingumas atstatytas. Sveikinimai!

Teisininkas Liudvikas Ragauskis

Priminsiu, kad atmintinė lenta atidengta 1997 metais, kai iniciatoriai rezistentinių kovų įamžinimui 50 metų Jono Noreikos žūčiai atminti organizavo kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą dėl apdovanojimo Jono Noreikos po mirties Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, kas ir buvo padaryta. Beje, valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai prezidentūroje, o kartu dalyvavo ir jo vaikaičiai, tame tarme ir Silvija Foti, kuri vėliau 2018 liepą viešai savo senelį įvardins „brutaliu kolaborantu“, matyt reikia suprasti, kad su nacistais kolaboravo. Na, tai, tegul tai lieka jos asmeninės sąžinės reikalas. Taigi, šios žūties metinių proga buvo ir atminimo lenta atidengta ant pastato fasado.

Profesorius, akademikas Jonas Grigas

Tegul kabo atminimo lenta už Lietuvą padėjusiam galvą patriotui. Ir ne Kremliaus įtakojamiems kitataučiams spręsti, ką turime pagerbti.

Seimo narys Rimantas Dagys

Piliečiai atstatė istorinį teisingumą generolui Vėtrai. Priešingai nei liberalas R.Šimašius jie išlaikė pilietiškumo egzaminą. Atrodo, kad buvusi komunistinė ideologija vis labiau atgimsta su liberalizmo vėliava. Dabar žodį tarti turi Vilniaus savivaldybės valdančioji koalicija. Greitai sužinosime, kiek iš tiesų joje yra patriotų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Galima žaisti tą žaidimą, kad vieni pakabina, kiti nukabina. Tikrai to nesiruošiu daryti, nes tikrai tema kur kas sudėtingesnė ir daug gilesnė, yra ir teisinių niuansų, bet labai svarbu, kad atminties politika atsistotų į vėžes.

Parengta pagal respublika.lt , klaipeda,diena.lt  ir delfi.lt 

https://www.pozicija.org/turime-teise-savo-valstybes-istorija-rasyti-patys/

 

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra