Lietuvos geografas ir kartografas Petras Gaučas viename savo veikale rašė: „Pietryčių Lietuva yra savita dėl savo etnolingvistinės gyventojų sudėties. Čia vyrauja lenkų tautybės gyventojai, be to, gyvena lietuvių,rusų,gudų ir kitų tautybių žmonės. Pastaraisiais amžiais tai svetimųjų suslavinta Lietuvos Respublikos dalis“.
1939 m. spalio 29 d. Lietuva atgavo Vilniaus kraštą. Spalio 31 d. Vilniaus apskrityje įsikūrė apskrities viršininkas, policijos nuovada ir kiti administracijos organai. Savo veiklą pradėjo Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija. Vilniaus apskrities Pradžios mokslo departamentas atnaujino lietuviškų mokyklų veiklą Lietuvoje. 1940 m. balandžio mėnesį švietimo įstaigų surinktomis žiniomis Vilniaus apskrityje buvo 155 pradžios mokyklos su 13000 vaikų ir 337 mokytojais. Iš 155 mokyklų tik 40 turėjo savo patalpas, kurios beveik visos buvo senos. Lenkai per 19 šeimininkavimo metų Vilniaus apskrityje pastatė tik 1 mūrinę ir 28 medines mokyklas, bet nė viena iš jų dar nebuvo galutinai įrengta.
Turgelių miestelyje (šiuo metu Šalčininkų r.) buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Sulenkintoms vietovėms grąžinti lietuviški vardai. 1939–1940m. Turgelių valsčiaus gyvenvietėse pavyko įkurti ar reorganizuoti eilę lietuviškų pradžios mokyklų: Turgelių, Tabariškių, Padvarionių, Bielazariškių, Senasalio, Negibėnų, Kazimieriškių, Slabados, Merkio, Vilkiškių, Naujelių ir kitas. Išlikę Lietuvos archyvų dokumentai šalia pastarųjų mokyklų mini ir Turgelių valsčiaus Beržų, Girdžiūnų, Aleksiškių bei kitas lietuviškas mokyklas, veikusias vokiečių okupacijos metais.
Atgavus Vilniaus kraštą, pirmiausia į Rytų Lietuvos lietuviškas pradžios mokyklas važiavo patriotiškai nusiteikę mokytojai-savanoriai iš visų Lietuvos kampelių. Buvusios lenkiškos mokyklos buvo perorganizuotos pagal Lietuvos įstatymus ir programą; įvesta lietuvių kalba kaip privalomas dalykas. Mokytojų daugumą sudarė vietos gyventojai lenkai, kuriems nepriklausė Lietuvos pilietybė. Jiems buvo leidžiama darbti, atsižvelgiant į jų sunkią materialinę padėtį. Iš lenkų mokytojų, baigusių paruošimo mokyklas, buvo reikalaujama išlaikyti šešių skyrių lietuvių kalbos egzaminus, sutvarkyti pilietybės reikalus. Jiems buvo leidžiama, esant laisvoms darbo vietoms, laikinai mokytojauti, kol įsigis įstatymo numatytą mokytojo cenzą. 1940/1941 mokslo metais buvo siekiama laipsniškai įvesti dėstymą lietuvių kalba.
Laikinai uždarytose buvusiose valdinėse lenkų pradžios mokyklose kai kurie mokiniai „streikavo“. Juos kurstė pašaliniai agitatoriai-šovinistai. Vaikai neklausydavo mokytojų, neatvykdavo į mokyklą. Tokie „drąsuoliai“ būdavo išbraukiami iš mokinių sąrašų. Vėliau minėtų mokinių tėvai lankydavosi pas švietimo įstaigos vadovybę prašydami priimti vaikus į mokyklą ir garantuodami jų paklusnumą.
Didžioji dalis pradžios mokyklų neturėjo savo patalpų, todėl joms buvo nuomojami kambariai kaimo ūkininkų sodybose. Mokyklų darbą apsunkino menkas mokyklų inventorius. Trūko mokyklinių suolų (daugelis jų buvo daryti dar prieš 1914 m. didįjį karą), vadovėlių, rašymo priemonių, sąsiuvinių. Klasės buvo šildomos krosnimis.Dažnai trūkdavo kuro. Kai kur mokiniai mokėsi net prie žibalinių lempų. Pradžioje Turgelių vls. pradžios mokyklose mokiniai buvo mokomi lietuvių ir lenkų, o kai kur- lietuvių ir gudų kalbomis. Gudų laikraštis „Krynica“ (1939 m. gruodžio 6 d.) rašė apie pradinių mokyklų reikalus Vilniuje ir jo srityje: reikalavo, kad mokyklose vaikų nemokytų mokytojai lenkai, nes jie gali gudų vaikus sulenkinti; tegul gudams, norint juos išmokyti Lietuvos valstybinės kalbos, dėsto lietuviai.
Vėliau įsivyravo tik lietuvių kalba.
1939 m. gruodžio 6 d. tuometiniame laikraštyje „Vilniaus balsas“ pasirodė Apskrities viršininko įsakymas dėl tautinių vėliavų. Mokyklos buvo aprūpintos trispalvėmis, valstybės prezidento ir kitų įžymių vyrų portretais. Mokyklos turėjo savo antspaudus ir iškabas, kuriose buvo Vytis ir lietuviškos mokyklos pavadinimas.
Pradžios mokyklose I-IV skyriuose buvo dėstomi šie mokslo dalykai: tikyba, lietuvių kalba, skaičiavimas, aplinkos pažinimas, dainavimas, dailė ir rankų darbai, kūno kultūra. Kiti dalykai, pavyzdžiui, gamta, geografija, istorija buvo dėstomi V-VI skyriuose. Vokiečių kalbos pradėta mokyti karo metais.
Lietuviškose pradžios mokyklose buvo naudojami šie vadovėliai: A.Giedrius „Vyturėlis“ ir „Saulutė“; Gerutis „Rūtelė“; M.Vasiliauskas „Žibutė“ ir „Praktinis lietuvių kalbos vadovėlis“; M. ir A. „Skaityk“; J.Damijonaitis „Aritmetikos uždavinynas; P.Naujelis „Aritmetikos uždavinynas“; A.Kaunas „Skaičiavimo vadovėlis“; J.Dragašius „Fizikos vadovėlis‘‘; J.Geniušas „Istorijos vadovėlis“; A.Klimas „Lietuvos geografija“. Visi vadovėliai gražiai išleisti (geras popierius, kieti viršeliai). Sovietiniu laikotarpiu Pradžios mokyklų valdyba buvo paskelbusi naujo lietuvių kalbos elementoriaus konkursą. Elementorius turėjo būti parašytas taip, kad jame atsispindėtų socialistinė dvasia ir atitiktų naujuosius (sovietinius) pedagogikos reikalavimus.
Visas Turgelių valsčiaus. pradžios mokyklas aplankė ir tikrino Vilniaus apskrities Pradžios mokslo departamento inspekcija. Tikrinimo aprašymai išliko istoriniuose šaltiniuose.
Lietuvos Respublikos Švietimo Ministerija; Pradžios Mokslo Departamentas; 1939–1940 metų Vilniaus apskrities (Turgelių valsčiaus) pradžios mokyklų sąrašas
Mokyklos                   Klasių skaičius        Iš viso       Dėstomoji           Kiek klasių dirba   
pavadinim.              I-IV sk.     V-VI sk.                        kalba            savuose n.   samdom. n.

1. Merkio                     2                –                2             lietuvių-                 –                      2
   Vilkiškės                                                                      lenkų
Merkio Vilkiškių kaimas; Turgelių paštas; 6 km iki Turgelių autobusų stoties.
2. Naujeliai                 1                 –               1              lietuvių-                 1                     –
                                                                                        lenkų
Naujelių kaimas; Turgelių paštas; 10 km iki Turgelių autobusų stoties.
3. Negibėnai               2                 –               2              lietuvių-                  2                     –
                                                                                       lenkų 
Negibėnų kaimas; Turgelių paštas; 11 km iki Turgelių autobusų stoties.
4. Beržiškės               1                 –               1               lietuvių                   –                     1
Padvarionių kaimas; Tabariškių paštas; 7 km iki Turgelių autobusų stoties.
5. Senasalis               2                 –                2               lietuvių                  –                      2
Senasalio kaimas; Turgelių paštas; 6 km iki Turgelių autobusų stoties.
6. Slabada                 1                 –                1               lietuvių                  1                      –
Slabados kaimas; Turgelių paštas; 7 km iki Turgelių autobusų stoties.
7. Tabariškės            2               –                2                lietuvių-                 –                     2
                                                                                       lenkų
Tabariškių kaimas; Tabariškių paštas; 5 km iki Turgelių autobusų stoties.
8. Turgeliai              3                2               5                lietuvių-                 5                     –
                                                                                       lenkų
Turgelių kaimas; Turgelių paštas.
9. Kazimieriškės     1                 –               1                lietuvių                   –                     1
Kazimieriškių kaimas; Turgelių paštas; 5 km iki Turgelių autobusų stoties.
10.Bagušiai             1                 –               1                 lietuvių                  –                      1
Bagušių kaimas; Turgelių paštas.
11.Bielazariškės     2                 –               2                 lietuvių-                 –                      2
                                                                                       lenkų         
Bielazariškių kaimas; Turgelių paštas; 6 km iki Turgelių autobusų stoties.
Pirmosios Lietuvos sovietizacijos metu veiklą pradėjo Švietimo liaudies komisariatas. Buvo organizuojami liaudies švietimo apskričių ir miestų skyriai. Nebemokoma tikybos, bet pradėta mokyti rusų kalbos.
Vokiečių okupacijos metais, nors ir buvo mokoma vokiečių kalbos, pavyko išsaugoti švietimo autonomiją ir mokymo turinį, ne taip kaip bolševikinio grubaus kišimosi į mokyklų veiklą 1940–1941 m., o vėliau ir faktinį savarankiškumą.
Dauguma pradžios lietuviškų mokyklų sėkmingai gyvavo, kol Turgelių valsčiuje nepasirodė baltalenkiai. 1944 m. sausį valsčiaus dvareliuose pradėjo stovyklauti Armijos krajovos būriai. Lietuviškų mokyklų mokytojams lietuviams įsakyta išsikraustyti iš Turgelių valsčiaus. Tad 1944 m. pavasarį valsčiuje, kuris priklausė Vilniaus apskričiai, lietuviškų mokyklų darbas buvo visiškai sužlugdytas ir lietuvių kalba Merkio aukštupio pakrantėse beveik nebeskambėjo.
Dabar trumpai apžvelgsime 1939–1944 m. veikusias lietuviškas pradžios mokyklas.
ALEKSIŠKIŲ PRADŽIOS MOKYKLA
1943 m. lapkričio 1 d. mokyklą aplankė ir patikrino Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities Pradžios mokslo departamento inspekcija. Nustatyta, kad pradžios mokykla įkurta medinio namo dalyje. Keturių skyrių mokiniai mokėsi vienoje klasėje (jos bendras grindų plotas buvo 26 m²). Pažymėta, kad mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16-ąją. Mokytoju dirbo vienas vyras. Mokykloje mokėsi 56 vaikai (33 berniukai ir 23 mergaitės). Visi mokiniai ir pagal tautybę, ir pagal gimtąją kalbą buvo baltagudžiai. Mokymas vyko lietuvių kalba. Tikrinimo metu mokykloje nebuvo 27 mokyklinio amžiaus vaikų, nes jiems tiesiog nebuvo vietos mokyklos patalpoje (joje vos tilpo 56 mokiniai).
BERŽŲ PRADŽIOS MOKYKLA
Mokykla įsteigta karo metais. Mokyklai pritaikytas medinis pastatas. Buvo 4 skyriai. Klasėms paskirti 2 kambariai (grindų plotas 28 m²). Mokytojui buvo duotas 1 kambario butas su virtuve. Pastate buvo 4 krosnys.
1943 m. mokykloje darbas prasidėjo rugsėjo 18 dieną. Tuo metu mokyklos nelankė 50 apylinkėje esančių mokyklinio amžiaus vaikų. Nurodoma pagrindinė priežastis: „Dėl tolumo. Padvarionių ir Dainavos kaimuose reikalingos klasės (komplektai). Atstumas nuo pagrindinės mokyklos 3 km“. Tuo metu mokėsi 69 vaikai (39 berniukai ir 30 mergaičių). Pagal gimtąją kalbą ir tautybę buvo 66 lietuviai; 3 mokiniai buvo stačiatikiai, o likusieji – katalikai.
Mokyklos vedėjomis ir mokytojomis dirbo: lietuvė Ona Simkevičienė-Zokaitė (mokytojavo nuo 1941 m. liepos mėnesio), L.Michailovaitė (dirbo 1943/1944 mokslo metais). Be jų mokykloje mokytojavo Felicija Sobierajūtė ir Mykolas Liščinskis.
Mokykla tikrinta 1943 m. lapkričio 6 d.
BIELAZARIŠKIŲ PRADŽIOS MOKYKLA (6 km iki Turgelių autobusų stoties)
1940/1941 mokslo metais mokykloje buvo 4 skyriai ir 2 klasės (bendras grindų plotas 70 m²). Mokiniai mokėsi mediniame, nuomojamame name, kuriame buvo 3 krosnys. Be klasių buvo ir rūbinė (14 m²). Ši pradžios mokykla neturėjo nei vyryklės, nei salės ar aikštės, nei žemės sklypo.
Mokykla tikrinta 1943 m. lapkričio 4 d. Pažymėta, kad 1943/1944 mokslo metais mokykloje taip pat buvo 4 skyriai. Joje iš viso mokėsi 141 mokinys (57 berniukai ir 84 mergaitės). 4-ame skyriuje buvo 12 berniukų ir 20 mergaičių. Mokinių skaičius pagal tautybę: 125 lietuviai, 15 lenkų, 1 gudas; mokinių skaičius pagal gimtąją kalbą nenurodytas. Romos katalikų – 141.
Patikrinimo metu mokyklos nelankė 61 mokinys. Pagrindinė nelankymo priežastis – neturtas, rūbų, avalynės stoka.
Mokslo metai prasidėjo spalio 1 dieną.
Nuo 1941 m. liepos mėnesio mokyklos vedėju ir mokytoju dirbo lietuvis Bernatavičius Jonas (laisvai samdomas), galintis mokyti lenkų kalba. Mokytojauti pradėjo 1939 m. Mokytojavo ir Bučikaitė Irena (laisvai samdoma), galinti mokyti lenkų kalba. Ji mokykloje dirbo nuo 1930 m.
Visuotinis Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašymas 1942 m. gegužės 27 d.
1. Bernatavičius Jonas, baigė vidurinę mokyklą ir kursus pedagoginiame institute, Vilniuje. Gimė 1916 m. rugsėjo 15 d., nevedęs, lietuvis, dirba pradžios mokykloje vedėju.
2. V.Malkevičiūtė (giminaitė), lankė vidurinę mokyklą, gimusi 1922 m., netekėjusi, lietuvė.
3. Bučikaitė Irena, baigė mokytojų seminariją, gimė 1907 m. lapkričio 7 d.,netekėjusi, lenkė.
Dirba pradžios mokyklos mokytoja.
Dalis kaimo gyventojų užsirašė esą lenkai, dalis – lietuviai.
GIRDŽIŪNŲ PRADŽIOS MOKYKLA
Mokykla buvo įsikūrusi mediniame specialiai statytame pastate. 1943/1944 mokslo metais buvo dvi klasės (bendras grindų plotas 95 m²). Pedagogai gyveno bute, kuriame buvo 2 kambariai ir 1 virtuvė. Trobą šildė 5 krosnys ir 1 vyryklė. Mokykla turėjo 1 ha nuosavos žemės sklypą. 1943 m. vaikai mokslo metus pradėjo rugsėjo 16 dieną. Šioje pedagoginėje įstaigoje buvo trys skyriai. Ją lankė 84 mokiniai (32 berniukai ir 52 mergaitės). Pagal gimtąją kalbą 84 gudai, o pagal mokinių tautybę 15 lietuvių, 12 lenkų, 57 gudai. Mokytojavo du mokytojai – vyras ir moteris.
KAZIMIERIŠKIŲ PRADŽIOS MOKYKLA (5 km iki Turgelių autobusų stoties)
Mokykla dokumentuose paminėta 1940 m. Mokykla dirbo nuomojamoje ūkininkų Kazimiro Dulko ir Marijos Dulko troboje, kuri statyta 1928 m. Šių kaimo ūkininkų duktė Regina Dulko-Paliuškevič (gim.1939 m.) su savo vyru Česlavu Paliuškevič (gim.1937 m.) šiame pastate dar ligi šiol tebegyvena. Jie pasakojo, kad Kazimieriškių mokykla buvo Pavlovo Skynimų kaime (senasis jų kaimo pavadinimas), mat buvęs dvarininkas Povilas Ksaveras Bžostovskis pardavinėjo mišką ir leido kirsti („skinti“) medžius patiems pirkėjams. Pačias Kazimieriškes nuo kaimo, kuriame buvo mokykla, skyrė tik vieškelis. Kazimieriškėse prieš antrąjį pasaulinį karą tebuvo penkios trobos. Pastatas, kuriame veikė ši pradžios mokykla, buvo aptvertas tvora. Mokykloje – 4 skyriai. Vaikai mokėsi vienoje klasėje (bendras grindų plotas 30,25 m²). Nei salės, nei žemės sklypo mokykla neturėjo. Mokytojams buvo skirtas 2 kambarių butas su virtuve. Mokykloje buvo 1 vyryklė ir 1 krosnis.
1943/1944 mokslo metais mokykloje mokėsi 65 mokiniai (41 berniukas ir 24 mergaitės). Ir pagal gimtąją kalbą, ir pagal tautybę visi buvo lietuviai. Mokslo metai prasidėjo spalio mėnesį. Mokykla tikrinta 1943 m. lapkričio 7 d. Patikrinimo metu mokyklos nelankė 21 mokinys. Pagrindinė priežastis – rūbų, avalynės trūkumas.
1940/1941 metais mokyklos vedėja dirbo lietuvė Pranė Švogžlytė. Nurodyta, kad ji gali mokyti lenkų kalba. Mokykloje dirbo nuo 1916 m.
Vėliau mokyklos vedėja buvo mokytoja Elena Liaudanskaitė.
Visuotinio Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašymo, vykusio 1942 m. gegužės mėnesį, metu visi kaimo gyventojai užsirašė esą lietuviai.
Kaimo liudininkų Reginos ir Česlavo Paliuškevič sūnus Leonas, marti Asta dirba lietuviškoje Turgelių vidurinėje mokykloje. Šią mokyklą lanko jų anūkai Monika ir Martynas.
MERKIO VILKIŠKIŲ PRADŽIOS MOKYKLA (6 km iki Turgelių autobusų stoties)
Mokykla archyvų dokumentuose minima 1940 m. Ji buvo įsteigta buvusioje dvarvietėje
Kaimo dvarininkas prieš karą paliko namus ir išvyko į Lenkiją. Medinis pastatas, statytas 1847 m., buvo dviejų aukštų.
Mokykla aplankyta ir patikrinta 1943 m. lapkričio 4 d.
1943/44 mokslo metais veikė atskira mokyklos klasė netoli esančiame Vilkiškių kaime. Atstumas nuo mokyklos iki jos filialo 200 m. Iš Merkio Vilkiškių, perėjus tiltą, buvo galima pasiekti Vilkiškių kaimą. Mokykla turėjo nuosavą 1,8 ha žemės sklypą. Ji buvo įsikūrusi tam tikslui pritaikytame mediniame name. Keturių skyrių mokiniai mokėsi vienoje klasėje (grindų plotas – 54 m²). Mokytojams paskirti 2 kambariai, virtuvė. Mokykloje buvo vyryklė, keturios krosnys. 1943 m. spalio 1 d. mokiniai pradėjo mokytis. Tikrinimo metu dirbo 3 mokytojai (2 vyrai ir 1 moteris). Mokyklos nelankė 37 mokyklinio amžiaus vaikai. Pagrindinė to priežastis – rūbų ir avalynės trūkumas. Mokyklą turėjo lankyti daugiau nei 90 mokinių.
Nuo 1940 m. liepos mėnesio mokyklos vedėju ir mokytoju dirbo lietuvis Vladas Šnekutis, baigęs gimnaziją, gimęs 1912 m. liepos 20 d., nevedęs. Vėliau jo pareigas perėmė Irena Lučickienė.
Mokyklos sargu dirbo Kostas Čerapkinas, gimęs 1910 m. Vilniuje, nevedęs, lietuvis.
Visuotiniame Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašyme, vykusiame 1942 m. gegužės mėnesį, nurodyta, kad daugiausia lietuvių – Vilkiškių kaime.
Dabartinė kaimo liudininkė Aleksandra Macinkievič-Alenovič (gim. 1927 m.) pradėjo lankyti pirmą skyrių 1935 m. Ją mokė mokytojas lenkas Lisovskis. 4-ame skyriuje jos mokytoju tapo lietuvis Vladas Šnekutis. Buvusi lietuviškos pradžios mokyklos mokinė mums gražiai padainavo lietuvišką dainą „Kas subatos vakarėlį“, kurią vaikystėje išmoko iš mokytojo Vlado Šnekučio. Ji pasakojo, kad IV skyriuje buvo apie 20 mokinių.
Merkio Vilkiškių kaime dabar tėra 8 sodybos, nors kažkada jų buvo žymiai daugiau.
Aleksandros Alenovič anūkas Zbignevas mokosi lietuviškoje Turgelių vid. Mokykloje.
NAUJELIŲ PRADŽIOS MOKYKLA (5 km iki Turgelių autobusų stoties)
Mokykla aplankyta du kartus: 1940 m. birželio 12 d. ir 1943 m. lapkričio 4 d.
1939–1940 mokslo metais mokyklą išlaikė vietos savivaldybė. Mokytojui algą mokėjo Švietimo ministerija. Ji turėjo nuosavą medinį namą, statytą 1903 m., kuriam tuo metu reikėjo didelio remonto. Pažymima, kad namas labai senas, netvarkingai pastatytas, labai šaltas. Mokykloje buvo drabužinė, sportinių žaidimų aikštė (352 m²), žemės sklypas 1,8 ha; malkinė ir kitos patalpos. Patikrinimo metu I-IV skyriuose mokėsi 152 mokiniai dviejose klasėse (bendras grindų plotas – 49 m²). Tuo metu trūko 76 vaikų, nes klasėse neužteko vietos. I skyriuje mokėsi 76 mokiniai, II skyriuje – 27, III skyriuje – 34, IV skyriuje – 15 mokiniai.
Dėstomoji kalba – lietuvių. Mokslo metai prasidėjo 1940 m. vasario 14 d., atgavus Vilnių ir Vilniaus sritį. Organizuota ekskursija (apylinkės pažinimo) į Tabariškes. Vedėjas skaitė paskaitas:
1. Nepriklausomos Lietuvos atgavimas (vasario 16 d.)
2. Kokią žalą daro žmogui alkoholis (kovo 15 d.)
3. Auklėjimas ir motina (gegužės 10 d.)
Inspektorius stebėjo pamokas ketvirtame skyriuje. Pažymima, kad „mokytojas į mokinius kreipiasi lietuviškai ir mokiniai atsakinėja lietuviškai…“
Visuotiniame Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašyme nurodyta, kad kaime gyvena 11 lenkų ir 4 lietuviai:
1. Senkūnas Jonas gimė 1916 m. liepos 17 d., lietuvis, baigė 7 gimnazijos klases, dirba Naujelių pradžios mokyklos mokytoju.
2. Kazlauskienė Katrė – samdinė, gimė 1901 m., lietuvė, baigė 4 skyrių, našlė.
3. Kazlauskas Henrikas – sūnus, lietuvis, gyvena Vilniuje.
4. Lazdėnas Bernardas – samdinys, gimė 1927 m., beraštis piemuo, lietuvis, gimtoji kalba gudų, dirba lenkų šeimoje.
1943/1944 mokslo metais I-IV skyriai turėjo 2 klases (bendras grindų plotas 56 m²). Mokytojai gyveno 3-jų kambarių (bendras grindų plotas 60 m²) bute su virtuve. Mokykloje buvo 4 krosnys ir 1 vyryklė.
Mokslo metų pradžia – rugsėjo 15 diena. Dirbo 2 mokytojai. Patikrinimo metu nebuvo 15 mokinių. Nurodyta, kad tuo metu 2 sirgo, o kiti nelankė dėl avalynės trūkumo.
Ketvirtame skyriuje mokėsi 8 mokiniai: 6 berniukai ir 2 mergaitės.
Pagal gimtąją kalbą buvo 60 gudų. Pagal mokinių tautybę mokykloje buvo 42 lietuviai, 8 lenkai ir 10 gudų. Romos katalikų – 60.
Mokyklos vedėju dirbo apsukrus lietuvis Jonas Senkūnas, 24-erių metų vyras mokytojavo pirmus metus. Jis buvo nevedęs, baigęs gimnaziją, mokėjo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, vokiečių kalbas.
Mokytojavo lietuviai Justinas Budrys ir Vladas Budrys. Pastarasis nuo 1941 m. liepos 1 d. atleistas iš pareigų, nes buvo areštuotas ir išvežtas į SSRS gilumą.
NEGIBĖNŲ PRADŽIOS MOKYKLA (11 km iki Turgelių autobusų stoties)
Mokykla aplankyta ir tikrinta du kartus:1940 m. birželio 11 d. ir 1943 m. lapkričio 31 d. Mokykla įsteigta 1939 m., išlaikoma vietos savivaldybės. Algą moka Švietimo ministerija.
Patikrinimo metu nustatyta, kad IV skyriuje turėjo būti 24 mokiniai, o buvo 7 mokiniai.
Dėstomoji kalba – lietuvių ir lenkų.
Mokykla aplankyta 1943 m. lapkričio 31 d.. Pastatas medinis, 2 klasės (bendras grindų plotas 74 m²), salės nėra. Mokytojų butas: 2 kambariai (bendras grindų plotas 27 m²) ir virtuvė. 3 krosnys, 2 viryklės. Prie mokyklos buvo 0,5 ha žemės sklypas.
Mokslo metų pradžia – rugsėjo 16 d. Keturiuose skyriuose turėjo būti 128 mokiniai: 76 berniukai ir 52 mergaitės. Patikrinimo metu nerasta 79 mokinių. Pagrindinė nelankymo priežastis – rūbų, batų stoka. Pagal tautybę mokykloje mokėsi 32 lietuviai, 80 lenkų ir 16 gudų. Pagal gimtąją kalbą lietuvių 64, lenkų 64. Dėstomoji kalba – lietuvių.
Kaime tebegyvena buvę Negibėnų lietuviškos mokyklos mokiniai Mečislovas Lisovskis, Bronislavas Davlevič, Vanda Davlevič. Jie pasakojo, kad mokykla buvo mediniame, gražiame, aukštame pastate, statytame 1900 m. Mokykla (po karo joje buvo dėstoma tik lenkų ir rusų kalbomis) gyvavo iki 1972 m. Po to joje apsigyveno žmonės. Kaimo liudininkai apgailestavo, kad pastatas nežinia dėl kokių aplinkybių sudegė ir apie jį liko tik šviesus ir brangus prisiminimas. Liūdnai šlama beržai. Išlikusi mūrinė pamatų siena atrodo lyg buvusios lietuviškos mokyklos antkapis…
1939/1940 mokslo metais mokyklos vedėju ir mokytoju dirbo Kazys Lelešius. Jam buvo 23 metai, nevedęs, baigęs gimnaziją ir pedagoginius kursus. Mokėjo vokiečių, prancūzų, lotynų ir graikų kalbas. 1940/1941 mokslo metais vedėju ir mokytoju dirbo lietuvis Julius Margevičius. Jis be gimtosios kalbos mokėjo rusų ir lenkų kalbas. Mokykloje mokytojavo Julius Kabariekas. 1943/1944 mokslo metais mokyklos vedėja ir mokytoja buvo Teofilė Pščolanskienė, gimusi 1897 m. rugsėjo 1 d., atvykusi iš Švenčionėlių apskrities, našlė, lietuvė, baigusi mokytojų seminariją.
PADVARIONIŲ PRADŽIOS MOKYKLA (7 km iki Turgelių autobusų stoties)
1940/1941 mokslo metais samdytame trobesyje buvo 4 skyriai, 2 klasių kambariai. Buvo dėstoma lietuvių ir gudų kalbomis.
1939/1940 mokslo metais mokyklos vedėja ir mokytoja buvo lietuvė Elzbieta Diminskie- nė, o 1940/1941 mokslo metais – lietuvė Bronė Baukaitė.
SENASALIO PRADŽIOS MOKYKLA (6 km iki Turgelių autobusų stoties)
Pradžios mokykla įsteigta 1924 m.
1940 m. birželio 11 d. mokyklą aplankė ir tikrino inspektoriaus padėjėjas V.Papečkys. Pažymėta, kad mokyklą išlaiko valsčiaus savivaldybė, algas moka Švietimo ministerija. Nuomojami mediniai mokyklos namai. Mokykla dviejų komplektų, samdomame ūkininko name.
Reikalingas remontas.
Mokytojai
1. Valiukas Juozas – vedėjas, 23 metų, nevedęs, baigęs Šiaulių mokytojų seminariją, moka vokiečių kalbą.
2. Babulis Mykolas – mokytojas, 26 metų, nevedęs, mokykloje dirba 5 metai, moka lenkų, baltagudžių kalbas, buvo lenkų mokytojas.
1940-02-11 d. išrinktas tėvų komitetas. Įvyko vienas posėdis.
Mokiniai
Turėjo būti                                                             Buvo
I     II     III     IV     V     VI     Iš viso                   I     II     III     IV     V     VI     Iš viso   
29                    11                       40                          29                    11                       40
Pirmos klasės grindų plotas – 34,8 m²; antros klasės – 33 m²; mokyklos kiemas – 250 m²; mo-
kykla turi 1,25 ha savos žemės.
Vadovėliai
„Rūtelė“ I ir II dalis; J.Damijonaičio uždavinynas II dalis; K.Kupčiūno, J.Trinkūno uždavinynas II dalis; Šimkūno geografija „Lietuva“.
Inspektoriaus padėjėjas V.Papečkys pažymi, kad vedėjas J.Valiukas rūpestingai tvarko mokyklą, bet apie jo konkretų darbą sunku pasakyti, nes jis mokykloje tik penkta savaitė. Mokytojas M.Babulis stengiasi dirbti rūpestingai, jis šiek tiek pramokęs lietuvių kalbos.
Išleidžiamuosius egzaminus laikė 11 mokinių, iš kurių 10 išlaikė.
Senasalio pradžios mokykla 1943 m. buvo aplankyta antrą kartą.
1943/1944 mokslo metais Senasalio pradžios mokykloje buvo 4 skyriai, kuriuose mokėsi 103 mokiniai (49 berniukai ir 54 mergaitės). Pagal gimtąją kalbą ir tautybę visi mokiniai buvo lietuviai.
Mokyklos vedėjas ir mokytojas – 23 metų amžiaus lietuvis Juozas Valiukas, kuris 1941 m pasiprašė atleidžiamas, nes stojo į žemės ūkio akademiją. Mokyklos vedėju tapo mokytojas Albinas Petronis, vėliau vedėja dirbo B.Nakutytė. Mokykloje mokytojavo Mykolas Babulis ir Larisa Javorskienė.
SLABADOS PRADŽIOS MOKYKLA (7 km iki Turgelių autobusų stoties)
Slabados pradžios mokykla įkurta 1939 m. nuosavame, mediniame pastate. Mokykla aplankyta ir tikrinta du kartus: 1940m. birželio 11 d. ir 1943 m. lapkričio 3 d. Trobesys statytas 1901 m. Mokyklą išlaikė valsčiaus savivaldybė.
1940/1941 mokslo metais buvo 4 skyriai. 49 mokiniai (nors į sąrašą buvo įrašyti 137 kaimo apylinkėse esantys mokyklinio amžiaus vaikai) mokėsi dviejų klasių kambariuose (grindų plotas 51 m2 ir 84 m²). Matyt, pagrindinė mokyklos nelankymo priežastis buvo vietų stoka. Mokykla turėjo nuosavą  aikštę (240 m²), žemę, kurią sudarė 55 arai, malkinę.
1943/1944 mokslo metais mokykloje buvo 100 mokinių (44 berniukai ir 56 mergaitės). Pagal gimtąją kalbą – 100 gudų, o pagal mokinių tautybę visi buvo lietuviai. Mokyklos nelankė 60 vaikų, nes neturėjo rūbų ir avalynės. Mokslo metai prasidėjo rugsėjo 22 d.
Mokykla turėjo 0,5 ha žemės (buvo 2 sklypai: vienas 0,2 ha prie mokyklos; antras 0,3 ha prie Kalvių kaimo). Mokytojams buvo paskirtas 2-jų kambarių butas. Mokykloje buvo 4 krosnys ir 1 vyryklė.
Lietuvis Jonas Jankauskas nuo 1939-ųjų metų dirbo mokyklos vedėju ir mokytoju. Jam tuo metu buvo 39 metai ir mokytoju jau buvo dirbęs 5 metus. 1923 m. Vilniuje J.Jankauskas baigė Lietuvių Švietimo „Ryto“ draugijos 3-tės Edukacinės mokytojų seminarijos 3 kursus. Be gimtosios kalbos dar mokėjo ir lenkų kalbą. Mokytojas rūpestingai dirbo „atlietuvinimo“ darbą ne tik tarp mokinių, bet ir tarp jų tėvų ir apylinkės gyventojų. Mokykloje mokytojavo Jadvyga Kalašinskaitė ir Halina Svirskaitė.
TABARIŠKIŲ PRADŽIOS MOKYKLA
Tabariškių lietuviška pradžios mokykla buvo įsteigta 1939 m., 6,5 km nuo Turgelių. Ji isikūrė labai sename name, statytame, kaip ir kaimo bažnyčia, 1770 m.
Mokykla aplankyta ir tikrinta du kartus (1940 m. ir 1943 m.). Mokyklos pastatas buvo medinis, labai senas, nuomojamas. Mokykla savos žemės neturėjo, bet turėjo, nors ir ankštą, žaidimų aikštelę (12 m X 10 m).1939/1940 mokslo metais buvo 4 skyriai. Iš viso juose mokėsi 122 vaikai. Buvo dvi klasės (grindų plotas 46,5 m²). Patalpos buvo menkos ir žemos. Mokytojams buvo skirti 3 butai (6 kambariai ir 3 virtuvės). Mokykloje buvo 13 krosnių. Dėstomoji kalba – lietuvių. Mokslo metai pradėti 1939 m. gruodžio 1-ąją.
Tikrinimo metu mokiniai jau šiek tiek mokėjo lietuviškai. III sk. vaikai sąmoningai dešimtaines trupmenas atsakinėjo lietuviškai. Per pertrauką mokiniai gražiai, dainuodami, žaidė tautinius žaidimus.
1943/1944 mokslo metais mokyklą lankė 78 mokiniai (36 berniukai ir 42 mergaitės). Tikrinimo metu nelankė 47 mokyklinio amžiaus vaikai (dirbo ūkio darbus; neturėjo apavo ir aprangos). Pagal mokinių tautybę mokykloje buvo: 74 lietuviai, 3 lenkai, 1 gudas, o pagal gimtąją kalbą: 75 gudai ir 3 lenkai.
Lietuvių kilmės Vincas Bucaitis (gim. 1895 m.) buvo mokyklos vedėjas, mokytoju dirbęs 15 metų, baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Kelerius metus studijavo Vilniaus universitete. Be gimtosios kalbos dar mokėjo lenkų, rusų, vokiečių.
Mokykloje dirbo ir kiti mokytojai: Tadas Jaržyna, Pranas Sosinskis,  Stasys Medauskas.
1942–1944 m Tabariškių pradinės mokyklos vedėju dirbo lietuvis Stasys Jankauskas. Jis gimė 1905 m. balandžio 4 d. Valkininkų valsčiuje, Čižūnų kaime. Buvo baigęs mokytojų seminariją. Jis atvyko mokytojauti iš Jašiūnų valsčiaus, Skubėtų kaimo lietuviškos mokyklos. Ligi tol mokytoju jau buvo dirbęs 12 metų. Mokėjo lietuvių, rusų ir lenkų kalbas.
TURGELIŲ PRADŽIOS MOKYKLA
Turgelių lietuviška pradžios mokykla atidaryta 1940 metais nuosavame, mediniame name. Jis buvo statytas 1920 metais. Pradžioje čia veikė lenkiška pradinė mokykla, kuri 1936 m. buvo reorganizuota į progimnaziją. Mokykla turėjo 1,46 ha nuosavą žemės sklypą. Mokiniai mokėsi I-VI skyriuose, 4-iose klasėse (grindų plotas 57 m²). Mokykloje buvo įrengti 2 butai gyventi mokytojams. Bendras visų patalpų plotas – 300m². Pastate buvo 13 krosnių ir 1 viryklė… Dėstomoji kalba buvo lietuvvių ir gudų. 1940/1941 4 skyriuje – 3 klasės; 6 skyriuje – 2 klasės. Mokytojavo Juozas Vidžiūnas, baigęs mokytojų kursus Kaune.
1943/44 Turgelių pradžios mokykloje mokėsi 83 vaikai (49 berniukai ir 34 mergaitės). Mokykloje buvo 6 skyriai. Jie mokėsi 3-jose klasėse (dalis mokyklos patalpų buvo paversta sandėliu, pripilta javų). Mokinių pagal gimtąją kalbą buvo: 7 lietuviai, 16 lenkų ir 60 gudų, o pagal tautybę: 40 lietuvių, 20 lenkų, 23 gudai. Mokslo metai prasidėjo 1943 m. rugsėjo 16 d. Dėstomoji kalba – lietuvių. Mokykla aplankyta 1943 m. lapkričio 5 d. Martyno Pupkaus pareigas tuo metu atliko kitas žmogus. Mokykloje tikrinimo metu buvo trys mokytojai (1 vyras ir 2 moterys). Mokyklos nelankė net 152 miestelyje ir jo apylinkėje esantys mokyklinio amžiaus vaikai. Pagrindinė priežastis – avalynės ir drabužių trūkumas.
Pradžioje Turgelių lietuviškoje mokykloje mokiniai buvo mokomi lietuviškai ir gudiškai, kartais lenkiškai. Bet jau nuo pavasario įsivyravo tik lietuvių kalba.
Nuo 1940 m. mokyklai pradėjo vadovauti Martynas Pupkus (gim. 1928 m. rugsėjo 1 d.), atvykęs iš Mažeikių apskrities, Daugų pradžios mokyklos. Jis buvo baigęs pedagoginį institutą.
Taip pat čia mokytojavo Adolfina Čerepaitė, baigusi Rokiškio gimnaziją, pedagoginį institutą ir Juozas Vidžiūnas, kuris buvo baigęs mokytojų kursus Kaune. Visi anksčiau išvardyti pedagogai buvo lietuviai.
Mokykloje dirbo mokytojai: Vaclava Daržikevičienė, Jonas Čižikas, Ksėnė Bogdanavičienė, Kostas Borusevičius, Vaitiekus Šutavičius, Mykolas Ščastna.
Mokykloje kai kurie mokytojai skleisdavo šovinistines idėjas. Antai iš Turgelių lietuviškos mokyklos netikėtai pasitraukė J.Čižikas. Jis trukdė dirbti lietuviams. Lietuvos saugumo policija įtarė jį priešvalstybine veikla, už tai buvo atleistas iš pareigų ir areštuotas.
Iš mokyklos buvo atleistas 1941 m. birželio 22 d. Lietuvos saugumo policijos ieškomas Vaitiekus Šutavičius (gudas), nes jis pabėgo su Raudonąja armija.
ŠALTINIAI
B. Kviklys. Mūsų Lietuva. V., 1989. T. 1.
Z. Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. V., 1993.
K. Garšva. Pietryčių Lietuvos Autonomijos klausimai. V., 1990.
V. Martinkėnas. Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919–1939 metais. V., 1989.
Geografija (moksl. žurnalas-36[2]).V.,2000.
S. Buchaveckas. Šalčios žemė. V.,1992.
Lietuvos gyventojų genocidas. V.,1999, T 1.
R. Paulavičienė. XX amžiaus Lietuvos mokytojai. V., 1996.
Dieveniškės. V., 1995.
Armija Krajova Lietuvoje. V-K.,1995. D.1.
Armija Krajova Lietuvoje.V-K., 1999. D.2.
Vilniaus balsas. 1940. Nr. 35.
Liaudies balsas. 1940 m balandžio 26 d.
Krynica. 1939 m. gruodžio 6 d.
Voruta. 2003 m. sausio 25 d. Nr. 2.
Voruta. 2004 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 15
LVA. F. 391. Ap. 3.     B. 1759.
LVA. F. 391. Ap. 3.     B. 2732.
LVA. F. 391. Ap. 3.    
LVA. F. 391. Ap. 3.     B. 2408.
LVA. F. 391. Ap. 6.     B. 502.
LVA. F. 391. Ap. 8.     B. 390.
LVA. F. 629. Ap. 1.     B. 800.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9773.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9774.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9787.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9792.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9794.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9798.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9807.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9808.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9812.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9820.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9800.
LVA. F. 743. Ap. 2.     B. 9801.
LVA. F. 762. Ap. 4.     B. 192.
LVA. F. 762. Ap. 4.     B. 155.
LVA. F. 762. Ap. 6.     B. 204.
LVA. F. 629. Ap. 242. B. 87.
LVA. F. 629. Ap. 1.     B. 87.
LVA. F. 629. Ap. 1.     B.789.