Tūkstantmetis suvienijo Lietuvą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. liepos 5 d, Valstybės dienos išvakarėse, Klaipėda pasitiko Lietuvos 1 000-mečio šauklius – beveik 44 tūkst. jūrmylių aplink pasaulį įveikusią jachtos „Ambersail“ LTU 1 000 buriuotojų komandą. Šių drąsių vyrų dėka tą patį vakarą žemės rutulį apjuosė analogų neturintis projektas, kai „Tautiškoje giesmėje“ susijungė viso pasaulio lietuviai.
 
Didžių lietuvių sutiktuvės
Valandėlė lūkuriavimo prie Klaipėdos priėmimo bojos, tūkstančiai akių nukreiptų horizonto link, ruošiamas pergalės šampanas ir neapsakomas vienybės jausmas. Tokios mintys sukosi lietuvaičių galvos liepos 5-ąją, belaukiant „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojų.
Pasaulį apkeliavusius pasitiko ne tik minios žmonių krantuose, bet keliasdešimt jachtų, katerių bei kitų laivų, sudariusių „Tūkstantmečio odisėjos“ sutiktuvių flotilę. Jai vadovavo buriuotojų Komandoras, Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys, prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Lygiai 9 mėnesius – nuo 2008-ųjų spalio 5 dienos iki 2009 liepos 5 dienos – besitęsusi odisėja, vienuolikai etapų suvienijo 120 buriuotojų. Iš viso įgula aplankė 26 lietuvių bendruomenes 20 šalių 5 kontinentuose.
Išlipę į krantą paskutinio etapo buriuotojai, kuriems vadovavo Paulius Egidijus Kovas, sunkiai tramdė džiaugsmo ašaras ir apsikabinimais sveikino vieni kitus.
Projekto „Tūkstantmečio odisėja“ organizatoriaus Raimundo Daubaro žodžiais, galima drąsiai ir išdidžiai teigti, jog garbinga misija, kurią buriuotojams pavedė Prezidentas Valdas Adamkus, kurią jie visa širdimi palaikė, buvo įvykdyta. Pasaulio lietuviams buvo įteikti visi 26 prezidento laiškai-kvietimai kartu švęsti Tūkstantmetį, tiek pat kartų jachtoje buvo išskleista Prezidento vėliava, kuri Mindaugo karūnavimo dieną buvo sugrąžinta Prezidentui.
Tarp visų įgulų narių, buvo tik vienas žmogus plaukęs visuose odisėjos etapuose – Linas Ivanauskas (Linkus). Būtent dėl šios priežasties bendru buriuotoju sutarimu L. Ivanauskas buvo išrinktas vadovauti kapitoniniam etapui ir paskelbtas kapitonų kapitonu.
Pats L. Ivanauskas tikino, jog sugrįžus užplūdusius jausmus sunku apibūdinti žodžiais, o sutiktuvės Klaipėdoje, anot buriuotojo, parodė, jog tauta moka gražiai švęsti. Paklaustas apie sutiktuves kituose pasaulio krašteliuose L. Ivanauskas sakė:
„Žinoma, jos ne tokios, kaip čia, tačiau taip pat labai nuoširdžios, jauti, kad tavęs laukia“.
Pasak buriuotojų, lietuviai užsienyje dėkojo už suteiktą progą susitikti ir teigė pasikeitę viduje, ėmė didžiuotis tuo, kad yra lietuviais.
Pasikeitė ir ne vienas buriuotojas – išplaukę daug nemąstydami, ką jiems reiškia sava kalba, šalis, grįžo kitokiais, pasirengusiais šalies vėliavą laikyti pačioje garbingiausioje namų vietoje.
Iš tiesų tūkstantmetį mininti Lietuva ne tik susivienijo, bet ir garsiai prašneko pasauliui, kuris Lietuvos vardo taip garbingai nebuvo girdėjęs nuo 1933 m. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą ar 1989 m. Baltijos kelio laikų.
 
Ambicijos – Lietuvai
Pasak projekto „Tūkstantmečio odisėja“ vadovo Raimundo Daubaro, pirmiausia galima pasidžiaugti tuo, jog beveik visur lietuviai suspėjo pagal susidarytą grafiką.
„Turėjome kelis taškus: Naujuosius metus suspėjome sutikti Sidnėjuje. Kitas tarpinis taškas – Vasario 16-oji. Tądien mums pavyko iškelti didžiulę Lietuvos vėliavą Horno rage, kuris mums buriuotojams yra tas pats kaip alpinistams Everestas. Svarbiausia, jog buvo suspėta sugrįžti į Lietuvą“, – kalbėjo R. Daubaras.
Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis teigė, jog jau šio projekto pradžioje buriuotojai išsikėlė labai svarbią misiją – būdami viena organizuočiausių bendruomenių Lietuvoje, padovanoti Lietuvos tūkstantmečiui gražią dovaną, apjungti visas lietuvių bendruomenes. Pasak R. Dargio, lietuvių bendruomenės itin jautriai reagavo į prezidento pasveikinimą, tai įrodydamos, jog bendrumas dar tikrai nėra prarastas.
„Manau, kad buriuotojų bendruomenė šiandien gali būti puikus pavyzdys kitiems, kaip galima išsikelti sau tikslus, pasiekti juos ir tokiu būdu padovanoti savo ambicijas valstybei, kad ir valstybė jų turėtų. Manau, kad būtent to trūksta mūsų visuomenei, – kalbėjo R. Dargis.
Antroji šios didžios kelionės išvestinė, anot R. Dargio – didelė dalis buriuotojų įgavo okeaninio plaukiojimo patirties. Iš viso, atmetus stovėjimo įvairiuose pasaulio uostuose laiką, odisėjos jachta plaukė apie 201-202 dienas.
 
Pirmą kartą pasaulio istorijoje
Pasak R. Daubaro, visos „Tūkstantmečio odisėjos“ metu aplankytos lietuvių bendruomenės labai skirtingos – vienos jų gyvena trečiąją kartą, kitos tik besikuriančios.
„Iš pačių bendruomenių vis ateina tokie atgarsiai – „jūs mus prikėlėte mus naujam gyvenimui“. Ypač garsiai ši žinia sklinda iš senesnių bendruomenių, kur mūsų atėjimas, vėl susivienijo visas tris kartas, įskiepijo trečiajai kartai dalelę lietuvybės“, – tikino R. Daubaras.
Būtent susitinkant su lietuviais užsienyje gimė ir „Tautiškos giesmės“ grandinės idėja – būtent šie žmonės priminė, kaip išdidžiai gali skambėti Lietuvos himnas.
Projekto atstovės ryšiams su visuomene Editos Skaraitės teigimu, jau kurį laiką prieš lemtingą lietuvių sąjungą „Tautiškoje giesmėje“ Liepos 5-ąją, kvietimas giedoti Lietuvos himną ėmė gyventi savarankišką gyvenimą, kurio nebebuvo galima kontroliuoti.
„Ėmėme gauti žinutes, kuriose žmonės praneša, jog himno giedojimui renka visą savo giminę ar buria bendruomenę“, – tautiečių iniciatyva džiaugėsi R. Daubaras.
Vienintelis dalykas, kurio prieš giedant prašė organizatoriai – liepos 5 giedoti himną kiek kitaip nei esame įpratę per Vasario 16-ąją ar kovo 11-ąją, išpildė su kaupu: uostamiestyje susirinkę žmonės giedojo ir savo širdimis, ir kūnais.
„Mes matėme, kaip šį giesmė giedama pasaulyje – pojūtis toks, kad negali sulaikyti ašarų ir nežinai, iš kur tas susijaudinimas ateina“, – kalbėjo R. Daubaras.
Paskutiniais duomenimis pasaulyje „Tautiška giesmė“ buvo sugiedota 48 bendruomenių, 46 miestuose ir 28 šalyse. Iniciatyva palaikė ir daugiau nei penkiasdešimt Lietuvos savivaldybių.
Visos įmažintos akimirkos, kurios atitiks reikalavimus, suguls istoriniame filme – kaip visas pasaulis giedojo tautinę giesmę.
E. Skaraitės teigimu, Niujorke lietuviai „Tautinę giesmę“ giedojo Time Square aikštėje, Londone, kur lietuvių labai daug, himnas skambėjo Trafalgaro aikštėje, prie Big Beno ir Notingemo mieste. Kanadoje, Toronte, Hyde parke žmonės giedojo apsirengę baltai ir raudonai, taip išreikšdami pagarbą šaliai, kurioje gyvena. Stokholme „Tautiška giesmė“ skambėjo rotušėje. Hamburge giedant himną, buvo leidžiami balti balandžiai.
Gvatemaloje Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse buvę pora lietuvių, himną giedojo Gvatemalos džiunglėse kartu su čiabuviais indėnais. Adelaidėje trečios kartos lietuviai, kurie jau nebemoka lietuvių kalbos specialiai šiai progai „Tautiška giesmę“ mokėsi mintinai. Sidnėjuje himnas giedotas miesto centre 4 val. ryto.
Vilniuje žmonės „Tautiškai giesmei“ rinkosi prie Vinco Kudirkos paminklo, Panevėžyje giedojo A. Mamontovo koncerto metu, Kaune – festivalio „Operetė Kauno pilyje“ metu. Pagal Europos sąjungos programą iš Šri Lankos į Visagino fabriką dirbti atvažiavusios moterys specialiai šiam įvykiui taip pat mokėsi tautišką giesmę, kad galėtų prisidėti.
21 val. Lietuvos himnas skambėjo beveik visų radijo stočių eteryje bei didžiausiuose prekybos centrų tinkluose.
Klaipėdoje himną giedojo daugiatūkstantinė minia, su maestro Virgilijumi Noreika priešakyje. Ašaras braukė ne tik Prezidentas A. M. Brazauskas, bet susirinkę klaipėdiečiai, pasaulį apjuosusią grandinę vieningai įvardiję stebuklu.
Liepos 5-ąją Lietuva tapo pirmąja tauta Žemėje, giedojusia savo šalies himną visame pasaulyje vienu metu.
 
Iššūkiai ir užauginti siekiai
Pasak R. Daubaro, odisėjos metu jachta turėjo tris rimtesnius įvykius. Pirmasis įvyko tik išplaukus antrai įgulai – jie gavo bangą, kuri nuplovė bures, įgula neteko vienos burės.
Antrasis išbandymas vyko Ramiajame vandenyne – buriuotojai susidūrė su 63 mazgų vėju. R. Daubaro žodžiais, lyginant su Anatolijumi – tai pusantro karto galingiau. Įsivaizduokite: šapelis audroje, dvylika vyrų ir 5 000 km iki bet kurio kranto.
„Trečias kartas buvo, kai jau grįžom mano. Tada Mama Baltija pasakė „ateikite vaikai“ – ir lūžo laivo gikas, žinoma, jis jau buvo susidėvėjęs“, – sakė R. Daubaras.
Odisėjos organizatoriaus žodžiais, burių plyšimų buvo daug, tačiau puikiai dirbant kranto komandai, didesnių problemų išvengta.
Viena ekstremaliausių situacijų odisėjos jachtoje, buriuotojai įvardijo III etapo būriuotojo A. Patašiaus nėrimą po laivu, kad išlaisvintų laivo sraigtą.
Ar po tokios kelionės lietuviai ryžtųsi dalyvauti profesionaliose, tarkim Volvo Ocean Race varžybose – B. Daubaras atsakė žaismingai:
„Jeigu atsiras rėmėjų Brazilijoje, tuomet – taip. Ten turime labai didelį entuziastą – Lietuvos garbės konsulą Francisco Ricardo Blagevitchių“, – sakė R. Daubaras.
„Ambersail“ įgulai Švedijoje teko garbė įlipti į Volvo Ocean Race dalyvių jachtą Ericsson 3. Pasak lietuvių, ką tik išleistas, naujausiomis technologijomis ginkluotas laivas, net keliais technologiniais šuoliais nutolęs nuo aštuonerių metų senumo „Ambersail“ jachtos. Lietuvai, net ir turint pačias geriausias sąlygas, tikriausiai neatsirastų reikalingų finansinių resursų.
„Tačiau mes turime sidabrinę porą G. Volungevičiūtę ir brazilą Robertą Scheidtą – abu laimėjo sidabro medalius Pekine. Šiandien Gintarės vyras yra vairininkas prestižiškiausiose America‘s Cup pasaulio lenktynėse. Galbūt tai irgi gali būti kažkokia sąjunga“, – svarstė R. Daubaras.
Odisėjoje būta ir kolegiškų susitikimų. „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojai savo kelionėje susitiko ir su savo bendražygiu, kitu lietuviu – kintiškiu Andriumi Varnu – kuris taip pat buriuoja aplink pasaulį.
„Susitikome Las Palmoje, buvome bortas į bortą su juo. Mes jam perdavėme mažytę medikamentų dalį, o iš jo gavome baskų dešrų, mat jo dukters draugas – baskų tautybės ir jų žygį remia baskai“, – sakė R. Daubaras.
 
Sutaupė entuziastų sąskaita
„Šis projektas tapo viena gražiausių pilietinių iniciatyvų, nes viską padarėme privačiomis, rėmėjų ir pačių buriuotojų lėšomis. Valstybės lėšų čia nėra. Tie žmonės, kurie prisidėjo prie šio projekto – ne tik 120 buriuotojų, bet ir kranto komanda – kiekvienas jų atsistojo ir pasakė, ką galiu geriausio padaryti, tą padarysiu“, – sakė R. Daubaras.
Odisėjos organizatorių ir dalyvių misija neapsiribojo vien lietuvių bendruomenių lankymu, lygiai taip pat svarbu buvo apie Lietuvos tūkstantmetį pranešti pasaulio šalims. Ir tai puikiai pavyko: Australijos, Brazilijos pagrindinių kanalų žinių anonsuose mirgėjo naujiena, jog Lietuva pradėjo savo tūkstantmečio metus. Pagrindinai Kanados dienraščiai šiai žiniai skyrė antrus-trečius puslapius.
„Kai vienas įgulos narių, P. E. Kovas, Sidnėjuje užėjo į muziejų ir registruojantis pasakė savo tautybę, kasininkė pakėlė akis ir pasakė – „jūsų šaliai tūkstantis metų“. Australijai pačiai tik apie 200 metų. Didelės šalys nuoširdžiai atidavė pagarbą mūsų mažytei valstybei, ją sveikino užsienio miestų merai, įžymybės“, – pasakojo R. Daubaras.
Apie dvidešimt kranto komandos žmonių dirbo savo noru, laisvu nuo darbų metu, neretai naudodami savo firmų resursus. Pasak organizatorių, jei tokio lygio specialistai būtų samdyti, odisėja kainuotų dar trimis milijonais daugiau. Žiniasklaidos priemonių mielai platinti pranešimai taip pat verti dar kelių milijonų litų.
„Planavome, jog šiam projektui išleisime apie 7-8 milijonus litų. Šiandien galima sakyti, jog jis yra 12-13 milijonų litų vertės, tačiau pinigų prasme kainavo apie 5 milijonus“, – sakė R. Daubaras.

 

Miko Vitkausko nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Į gimtą žemę grįžta „Tūkstantmečio odisėjos“ didvyriai
2.  „Tūkstantmečio odisėjos“ šaukliai (iš kairės) – atstovė ryšiams su visuomene E. Skaraitė, viešinimo specialistė D. Kutraitė, projekto organizatorius R. Daubaras, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas R. Dargis

Voruta. –  2009, liep. 18, nr. 14 (680), p. 6.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra