Tūkstantmečių praeitis Kernavėje

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2009 m. liepos 4-6 d. įvyko jau XI tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, organizuojamas Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos bei globojamas LR Kultūros ministerijos. Kernavės archeologinė vietovė – viena iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje, liudijanti unikalią ir išskirtinę išnykusią ar gyvą kultūrinę tradiciją bei civilizaciją.

Kasmet vykstančio festivalio metu senąją Lietuvos sostinę aplanko daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos miestų bei Europos valstybių. Tuo pasižymėjo ir šiųmetinis festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ – vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo renginių.
 

Festivalio dalyvių eisena prasidėjusi šventė pakvietė apsilankyti amatų miestelyje, kuriame, nepaisant pakaitomis šviečiančios saulės ar lyjančio lietaus, darbavosi eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos bei Lietuvos. Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrę meistrai rodė ir pasakojo, kaip buvo gaminami akmeniniai, titnaginiai, kauliniai bei bronziniai įrankiai, lydoma geležis, apdirbamas ragas, oda, iš liepos žievės gaminami kibirėliai, žiedžiami, išdegami puodai bei pinami neolitiniai dirbiniai, atliekamas keramikos restauravimas. Netrūko susidomėjusių ir drevine bitininkyste, kurią pristatė Dzūkijos nacionalinio parko atstovai, taip pat žolininkystės subtilybėmis, atskleidžiamomis iš Lenkijos atvykusių svečių. Pirmą kartą festivalyje buvo garinama druska ir įrengtas neolitinis būstas, kurio pertvaros pinamos bei tinkuojamos moliu, židinyje gaminamas maistas.
Jean-Loup Ringot, atvykęs iš Vokietijos, paklaustas, keliais būdais mokąs įžiebti ugnį, intriguodamas išvardijo penkiolika – nuo šiuolaikiškiausio iki paprasčiausio, proistorinio žmogaus sugebėjimo.
Ilgametis Kernavės tyrinėtojas archeologas Aleksejus Luchtanas pasakojo apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, miestiečių gyvenimą bei to laikotarpio moters kostiumą, o senosios muzikos ansamblio „Sedula“ (vadovė archeologė Daiva Steponavičienė) pristatė naują rekonstruotų viduramžių kostiumų kolekciją. Viduramžių miesto aikštėje vyko riterių kovos, kuriose dalyvavo lietuvių („Varingis“), lenkų („ Jantar“), rusų („ Ratnik“) ir baltarusių („ True Varing“) karybos klubai. Aikštėje inscenizuodami viduramžių teismus ir bausmes darbavosi negailestingi budeliai.
Mažieji šventės svečiai turėjo galimybę dalyvauti rengiamuose edukaciniuose konkursuose, archajiškuose žaidimuose.
Itin didelę reikšmę tris dienas vykusiame festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ turėjo meninė programa. Kernavės miesto svečius, šventės dalyvius iš įvairių piliakalnių vietų pasiekdavo dūdmaišių, būgnų, ragų, meistraujamų švilpynių, fleitų garsai ar autentiškai atliekamų sutartinių melodijos. Savas muzikines programas pristatė senosios muzikos ansambliai: „Trys keturiose“, „VISI“, Rugiaveidė su folkloro grupe „Sedula“, „Aisva“ (Lietuva), „Stary Olsa“, Todaro Kaškurevičiaus archajiškos muzikos grupė (Baltarusija). Ypatingo susidomėjimo sulaukė lietuvių apeiginio folkloro kolektyvas „Kūlgrinda“. Jo įkūrėjas ir vadovas – baltų senojo tikėjimo bendruomenės „Romuva“ krivis Jonas Trinkūnas džiaugėsi dideliu žmonių susidomėjimu švente bei aktyviu dalyvavimu. „Žmonės jaučia poreikį užmegzti ryšį su tradicija. Tai labai vertinu. Mano paties nesena patirtis – dalyvavimas šių metų „Dainų šventėje“, kurioje itin jaučiama tūkstančio žmonių vienybė, – pripažino J. Trinkūnas. – Nepaisant dabartinio sunkmečio jaučiamas entuziazmas bei tautinis vieningumas. Seniai to nejaučiau. Per 20 nepriklausomo gyvenimo metų būta įvairiausių iliuzijų, svajonių dėl ateities. Vėliau žmonės atsitokėjo ir viliuosi, jog šiuo metu dauguma tiki, jog geriausias gyvenimas, atsižvelgiant į daugelį tradicijų, yra mūsų tėvynėje“.
Paskutiniąją festivalio dieną koncertavo lietuvių folkloro grupė „Atalyja“, siekianti populiarinti archajinį lietuvių folklorą, senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Nuolatinis festivalio dalyvis, neseniai savo diskografiją papildęs dar vienu albumu, kolektyvas „Atalyja“ atliko atnaujintą, bansurio ir tabla ritmais pagyvintą, muzikinę programą.
Festivalio svečiai turėjo galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais. „Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m. Per 30 metų laikotarpį ištirta beveik 2 proc. rezervato teritorijos ir aptikta 15 įvairių epochų archeologijos paminklų, atskleidžiančių Kernavės archeologinės vietovės – UNESCO Pasaulio paveldo objekto – išskirtinę istorinę vertę“, – apibendrino mokslinių tyrimų rezultatus archeologams vadovaujantis Gintautas Vėlius.
Mindaugo karūnavimo dienos sutikimas senojoje Lietuvos sostinėje turėjo pradžiuginti tiek seną, tiek ir jauną, mat puikiai parengtoje festivalio programoje kiekvienas atrado dominančių sričių. Susidomėjusių, bet nespėjusių sudalyvauti „Gyvosios archeologijos dienose Kernavėje“ festivalis laukia kitąmet.

Nuotraukoje: Šventėje buvo galima įsigyti lipdytų ir žiestų puodų

Voruta. –  2009, liep. 18, nr. 14 (680), p. 8.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra