Tūbausiuose ir akmenys kruta

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Kretingos rajono kaime meilė trunka 60 metų, o darbštuoliai Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčios statytojai sako, kad laikas keičia kūnus, bet ne širdis.
 
Tūbausių kaime gyvena ir sėkmingas ūkininkas, patyręs ekonominio emigranto dalią, bet nepasilikęs saulės palaimintame vynuogynų krašte.
 
Buvusio šachtininko rūpesčiai
Bažnyčios prižiūrėtoją Algį Pakalniškį radome grėbstantį lapus aplink šventovę. Pradeda šneką apie misionierių, kunigą Leopoldą, nūnai sugrįžusį į Vokietiją, kai Tūbausiuose nuveikė didelius darbus.
 
„Restauravo ūkinius bažnyčios pastatus, šią akmeninę tvorą aplink bažnyčią aš sukroviau su kaimo vaikais – vežėme juos iš laukų, padėjo, kas gali. Tokių tvorų matėme Švedijoje. Ji jaukesnė už buvusią vielinę. Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia buvo pastatyta 1941 metais, o kai tarybiniais laikais ją norėjo paversti sandėliu, žmonės pasipriešino. Čia įmūryta kapsulė su istorija ir dokumentais, kaip bažnyčią su kaimiečiais statė kunigas Henrikas Sirtautas“, pasakojo ponas Algis.
 
Misionierius Leopoldas per metus išmoko lietuviškai, o Algis vokiškai buvo pramokęs dar vaikystėje, kai jo mama dirbo vokiečių valgykloje.
 
„Tėvas Leopoldas įkūrė daug būrelių – siuvėjų, kanklininkų, muzikantų, o aš vadovavau staliams. Mes čia laikėme du arkliukus ponius, kalakutų, žąsų, aštuoniolika ožkų, o dabar jų liko tik dvi“, sakė vyras, dar prižiūrintis ir kaimo kapinaites, restauravęs jaukią koplytėlę.
 
Bažnyčios vidų, kur yra jo skobtų baldų, plauna kieme iškasto šulinio vandeniu. Staliaus rankomis įrengti ir Kurmaičių parapijos namų durys, langai. Tvora nuo bažnyčios iki kapinių jau griūva, nes nebeliko rėmėjo.
 
Buvęs tremtinys (su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, nes turėjo tris karves ir avį), vėliau savo noru aštuoniolika metų plūkėsi Karagandos anglies kasyklose.
 
„Gerai uždirbau, bet jaunas buvau, viską paleidau vėjais. Šachtos buvo iki trijų kilometrų gylio, 33 laipsnių nuolydžiu į žemės gelmę. Buvau kelis kartus užgriuvęs, bet mane išgelbėjo. Leisdavaisi į šachtą, o iš ten jau matai, kaip išveža užgriūtus ir žuvusius darbininkus. Kraupu buvo, bet pripratau“, – prisimena buvęs kretingiškis Algis, prieš 15 metų atsikėlęs į Tūbausius.
 
Dabar jis su žmona augina triušius ir vištas, puoselėja sodą ir dviračiu apvažiuoja jam mielus kaimynus.
 
Deimantinė pora
Šiemet gegužės 19–ąją Valė ir Juozas Baubliai atšventė savo deimantines vestuves. Daugiau šventė savo širdyse, nes giminės kaip ir pamiršo, tačiau su dovanomis aplankė Kretingos rajono meras ir seniūnas.
 
Močiutė Valė neprisiminė, kaip ji susipažino su savo likimo žmogumi, bet pamena, kaip kartu su juo statė Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią, kaip ji bijojo aukščio, o teko plytas tempti kopėčiomis į viršų. Jai skara akis užrišdavo. O Juozas net kryžių užkėlė į bokštą, o dabar, kai reikėjo jį dažyti, ar kaminą valyti, galva svaigsta. Abu toje medinėje bažnyčioje giedojo chore ir susižvalgydavo.
 
Vyras nuo mažens su broliais tarnavo ūkininkams, jo tėvelis per I pasaulinį karą buvo netekęs kojos. Už metus darbo vaikis gaudavo atlygio dviratį arba kokių grūdų maišą. Didžiąją gyvenimo dalį ponas Juozas buvo kolūkio kerdžius. Dabar laiko tik ožką ir ožį. Anuomet, ganydamas karves, gavo radikulitą, tebegelia strėnas. Avėjo tada klumpes arba nagines. Šiaip abu su žmona, nors jam jau 90 metų (Valė jaunesnė penkeriais), pas gydytojus nesilanko.
 
Gyvena jis tėvų žemėje, troboje, kurios meistras tik rėmus pastatė, o visa kita padarė jis pats: išgrindė, duris įstatė, stogą užkėlė. Senolis, paklaustas, kodėl į žmonas ėmė Valę, šelmiškai mirktelėjo: „Kad graži buvo ir mokyta. Pats baigiau dvi klases, o ji – keturias, bet kai reikia, aš viską rašau.“
 
Dar ir šiandien ponas Juozas nepraskiria rankų per darbus: padedamas sūnaus išsikasė tvenkinį, kur augina karpius, apsitvėrė nauja tvora. Tik Valė jau nebeaudžia, nebeverpia skaudančiomis rankomis. Ir mėsos sakė vengianti, kaip žydas kryžiaus, o marčios keptus kotletus sušeria katei. Ponia mėgsta žuvį ir sviestą. Juozas juokėsi burnelę išlenkiąs, „bile tik kas duoda.“ Tabokos atsisakė, kai naujus dantis susidėjo, nes perskaitė, kad rūkymas skrandžiui kenkia labiau negu plaučiams.
 
Ponia Valė, gyvenusi kaimyniniuose Genčuose, prisimena į šokius nemėgusi vaikščioti, nors ją mama varu varė. Geriau gulti eidavo, nes nuo saulelės iki saulelės dirbo tėvų ūkyje. O vyras juokėsi: „Meluoji. Kad nebūtum šokusi su manimi, nebūčiau tavęs ėmęs.“
 
„Žmonės skiriasi, kai per dideliai gerai gyvena. O kai abu per vargelius brenda, vienas kito neišduoda“, – sakė pokalbininkai, užauginę keturis vaikus, ir vieną jų jau palaidoję.
 
„Tėvai turėjo 6 hektarus žemės – grynos kūlynės, ir tuos kūlius (akmenis aut. past.) vis rausėm daugindami dirbamos žemės. Parėjau pas Juozą, nes jis „bagotas“ buvo laikė karvę ir vieną baltą vištą. Iš jos 75 kiaušinius reikėjo valstybei atiduoti kaip prievolę. Stalino laikais turinčiam karvę, reikėjo atiduoti kanistrus pieno, sviesto, o jeigu kiaulę laikei mėsą. Nieko neuždirbdavai ir dar atiduodavai“, prisiminė žilagalvė.
 
Triušiena kataloniškai

Vieną ūkininko Vaido Purmalio triušių fermos ir skerdyklos sieną puošia šampano butelių kamščių kolekcija (buteliams rinkti reikėtų daug vietos), primindama jo, buvusio ekonominio emigranto, potyrius Ispanijoje, kur su šeima gyveno penkerius metus. Per tą laiką tapo šampano ir triušienos gurmanu. Moka paruošti šią mažai cholesterolio, bet daug geležies turinčią mėsytę. O triušius į Lietuvą, sakė, atvežė Europos vienuoliai, mat gudručiai juos vadino pasninko mėsa.
 
„Nuo 2000–ųjų gyvenau prie Barselonos, matydavau, kaip renkamos vynuogės, žmona dirbo vynuogynuose. Ten važiavau tik trims mėnesiams, bet gavau darbo triušyne. Maniškis dabar net geresnis. Geriau mokytis iš svetimų klaidų, negu iš savų“, – sakė Vaidas, svetur išmokęs dirbtinio triušių sėklinimo.
 
Anot jo, katalonai nuo ispanų skiriasi kaip aukštaičiai nuo žemaičių.
 
„Flamenko katalonai nešoka, jaučių nebado, jiems artimesnė prancūzų kultūra. Žemaičiai prieš juos atrodo tinginiai, o ir sveikatą katalonai geležinę turi, yra ilgaamžiai. Ne naminę geria, o šampaną. Moka gerti, moka linksmintis. O čia turėjau bėdos su darbininkais, kurie savaitgalį baliavoję, pirmadienį darbe nepasirodydavo“, – sakė ūkininkas dabar jau vienas pats besirūpinantis ferma, tik samdantis du skerdėjus.
 
Pats ir narvus daro. O triušių jau turi 3–4 tūkstančius, net suskaičiuoti sunku. Laiko baltuosius, nes šie greitai veisiasi, ir kaulų mažiau, daugiau mėsos. Pats seniai yra valgęs triušienos, nes nuolat klientai išperka vieną parduotuvių tinklą jais aprūpina, tiekia ir restoranams. Vaidas sako uždirbąs padoriai, bet ir dirba kaip katalonas ta smarvė, šėrimas, masinis sėklinimas, ir iš karto net po 16 mažylių veda šimtai patelių.
 
Vaidas sako, kad mūsų veterinarai dar neturi specialių pistoletų triušių vakcinavimui, negamina tokių gertuvių, kurių parsivežė iš Ispanijos. Apskritai, veterinarija čia Afrikos lygio, sako pokalbininkas. Kai sugrįžo, pasijuto vos ne ateivis, iš pradžių nesisekė susikalbėti su biurokratais, turinčiais lietuvišką fantaziją. Į skerdimus tikrintojai praktiškai nežiūri, tik į popierius.
 
Žmona triušenų kailinukų dar neturi, nes augina mėsinius. Nors Vaidas neturi laisvadienių, su žmona lanko Lotynų Amerikos šokius. Sakė, kad katalonų vakarėliuose jautėsi stuobriai, buvo gėda. Dukros, pradėjusios lankyti mokyklą Ispanijoje, po dviejų savaičių pareiškė, kad nori likti čia gyventi.
 
Vaidas saulės palaimintame vynuogynų krašte neliko, nes sako esantis patriotas.
 
„Reikia Kretingoje gimti, augti, kad tai suprastum. Dukros jau lietuviškai buvo primiršusios, dar po poros metų būtų žentai apnikę – tada jau viskas, sudie, Lietuva“, – šypsojosi ūkininkas.
 
www.ve.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Patirties pasisėmęs, ūkininkas V. Purmalis sako, kad dabar jo triušių ferma geresnė, negu ta Katalonijoje, kur teko dirbti
2. „Tūbausių žmonės paseno, bet nepasikeitė vidumi“, – sakė J. ir V. Baubliai
3. „Išvažiuojant misionieriui Leopoldui, toje vietoje, kur stovėjo medinė bažnytėlė, pastatėme šiuos stulpus ir pakabinome senuosius varpus“, – sakė bažnyčios prižiūrėtojas A. Pakalniškis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra