Trys žymūs sovietmečio disidentai: sesė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinksas  ir kanauningas Vytautas Vaičiūnas paskelbė kreipimąsi į LR Generalinį prokurorą Darių Valių, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio nužudymo.

Gerbiamas Generalini prokurore,

2009 m. gruodžio 17 dienos Tamstos vadovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorė p. Rita Vaitekūnienė nutarė atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo archyvinėje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86. Su prokurorės procesiniu sprendimu susipažinome išsamiai.

2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 konstatuojama:

I. „Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio VAZ- 2106 išvažiavimas į automobilio GAZ-53 judėjimo juostą (priešingos krypties eismo juostą), pastarajam esant betarpiškai arti nuo susidūrimo vietos, išsivysčius automobilio VAZ-2106 šoniniam slydimui kelio posūkyje. Nustatyta, kad A. Sabaliauskas slidžia, apledėjusia kelio danga vairuodamas automobilį, kurio priekinių ratų skirtingi protektoriaus raštai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į kelio ir oro sąlygas, todėl tai ir buvo autoįvykio tiesiogine priežastimi.“ (žr. nutarimo 1 lapo konstatuojamosios dalies 4 pastraipą)

II. „Pagal archyvinius duomenis, 1986 m. žiemą kagėbistai tęsė J. Zdebskio sekimą ir agentūrines – operatyvines priemones jį sukompromituoti. Tačiau, J.Zdebskio operatyvinio ištyrimo byloje, duomenų apie tai, kad LSSR KGB pareigūnai būtų planavę fizinį jo sunaikinimą, nėra“. (žr. nutarimo 2 lapo konstatuojamosios dalies 2 pastraipos pabaigą)

III. „Jokių faktinių duomenų apie tai, kad pienovežio vairuotojas F. Kukis būtų bendradarbiavęs LSSR KGB pareigūnais taip pat negauta.“ (žr. nutarimo 2 lapo konstatuojamosios dalies 3 pastraipos pabaigą)

IV. „… jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, rodančių, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 buvo nutrauktas nepagrįstai ir šiuo metu yra pagrindas jį atnaujinti, pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, o taip pat generalinės prokuratūros iniciatyva gautoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikto KGB archyvinių dokumentų tyrimo pažymoje surinktus duomenis ar patikrintos baudžiamosios bylos Nr. 55-2-003-86 duomenis, nenustatyta.“ (žr. nutarimo 2 lapo konstatuojamosios dalies 4 pastraipos pabaigą)

V. „Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos BPK nuostatas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas ne paminėtais subjektyviais, asmeniniais vertinimais (prielaidomis, samprotavimais ar kitų asmenų nuomonėmis), o tik tuo atveju jei yra objektyvus pagrindas. Toks pagrindas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas.“ (žr. nutarimo 3 lapo konstatuojamosios dalies 2 pastraipos pabaigą)

Dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių ir būtino profesionaliai kvalifikuoto jų įvertinimo

Negalime neatkreipti Tamstos dėmesio, jog šie prokurorės procesinio sprendimo argumentai, vaizdžiai atskleidžia „tikrintų“ faktinių bylos aplinkybių apimtis bei itin formaliai, paviršutiniškai „atlikto“ šios bylos faktinių duomenų „tyrimo“ pobūdį bei nepaprastai menką kokybę.

Iš nutarimo turinio akivaizdu ir neabejotina, kad tariamo patikrinimo metu absoliučiai nebuvo patikrinti byloje sukaupti įrodomąją reikšmę turintys duomenys, jų atitikimas tikrosioms įvykio aplinkybėms. Nepatikrintas šio „autoįvykio“ mechanizmas, jo atitikimas sukeltoms pasekmėms, t. y. kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės žūčiai.

Visiškai nepatikrintas ir neįvertintas priežastinis ryšys tarp byloje aprašyto „autoįvykio“ mechanizmo ir sukeltų pasekmių, bei jas įtakoję elementarūs gamtos ir fizikos dėsniai.

Absoliučiai nepatikrintos ir neįvertintos 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą išvadų pagrįstumas ir jų atitikimas faktinėms „autoįvykio“ aplinkybėms.

Neįvertinti iš šioje byloje esamų duomenų šaltinių nešališkumas, patikimumas bei jų objektyvumas.

Prokurorės nutarimo turinys vaizdžiai atskleidžia, kad jos atlikto „patikrinimo“ metu absoliučiai nebuvo įvertinti esminiai 1986 m. Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų pažeidimai, sąlygoję tuometinio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko procesinį sprendimą nutraukti kunigo Juozo Zdebskio nužudymo tyrimą, neatlikus visų, privalomųjų tyrimo veiksmų.

Visiškai neįvertintas procesinio sprendimo nutraukti kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo tyrimą atitiktis bendražmogiškosioms vertybėms ir pamatiniams Teisingumo principams.

Nesiimame analizuoti objektyvūs ar subjektyvūs faktoriai nulėmė būtent šitokį prokurorės nutarimą.

Atsižvelgdami į a+a kunigo Juozo Zdebskio ir bendražygių veiklą, bei absoliučiai neištirtas faktines žūties aplinkybes, o taip pat, tikrovei neatitinkantį ir neabejotinai ydingą jų žūties aplinkybių teisinį įvertinimą sovietmečio laikais, esame priversti kreiptis į Tamsta, prašydami deramai, kvalifikuotai ir profesionaliai atlikti išsamų šio įvykio aplinkybių ikiteisminį tyrimą.

Kadangi 2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime pabrėžtinai pamokančiainurodyta, jog „subjektyvaus, prielaidų, pamąstymo pobūdžio manymas ar vertinimai nepagrįsti faktiniais duomenimis ar juos patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti vertinami kaip pakankamas faktinis, o tuo labiau procesinis (teisinis) ikiteisminiam tyrimui pradėti“ (žr. nutarimo 3 lapo konstatuojamosios dalies 2 pastraipoje), maloniai prašytume Tamstos, pone Generalini prokurore, rasti galimybę asmeniškai atkreipti dėmesį į akis badyte- badančius faktus, o būtent:

I. 2009 m. gruodžio 17 d. prokurorės nutarime „Iš baudžiamojoje byloje surinktos medžiagos matyti, kad pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti techniniu požiūriu buvo automobilio VAZ- 2106 išvažiavimas į automobilio GAZ-53 judėjimo juostą (priešingos krypties eismo juostą), pastarajam esant betarpiškai arti nuo susidūrimo vietos, išsivysčius automobilio VAZ-2106 šoniniam slydimui kelio posūkyje. Nustatyta, kad A. Sabaliauskas slidžia, apledėjusia kelio danga vairuodamas automobilį, kurio priekinių ratų skirtingi protektoriaus raštai, pasirinko važiavimo greitį, neatsižvelgdamas į kelio ir oro sąlygas, todėl tai ir buvo autoįvykio tiesiogine priežastimi.“ (žr. nutarimo 1 lapo konstatuojamosios dalies 4 pastraipą)

Šiuos, 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą išvadas visiškai paneigia 1986 m. vasario 5 d. „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nustatyti ir užfiksuoti faktai, o būtent:

1. Šalčininkų rajono vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio tardytojo milicijos leitenanto S.A. Goriajevo 1986 m. vasario 5 dieną sudarytoje autoįvykio vietos apžiūros schemoje nurodyti šie faktiniai duomenys: kelio važiuojamosios dalies plotį sudarė 6,80 m;

A+a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ 2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ) stovi atbulas prie pat jo judėjimo iki susidūrimo krypčiai priešingos krypties kelkraščio maždaug už 21 metro nuo sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

Pienovežis GAZ-53 (senesnio pavyzdžio valst. reg. ženklo Nr. 84-98 ЛЛУ, fonas juodas, o skaičiai ir raidės- baltos spalvos), vairuojamas pil. Felikso Kukio, stovi galu, jo judėjimo iki susidūrimo kryptimi už 42,90 m nuo a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio priešakio, užpakalinių ratų ašimi per 1,25 m., priekinių ratų ašimi per 1,15 m, nuo kelkraščio t.y. įstrižu kampu kelio ašies atžvilgiu, maždaug už 21,9 m nuo sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

Apytikriai 22,6 m. atstumu nuo sankryžos su kelio atšaka į Varėna, a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 judėjimo iki susidūrimo, Eišiškių gyvenvietės krypties, dešiniojoje kelio juostos važiuojamojoje dalies paviršiuje, 1,4 m – 2,1 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio 2,1 x 7 m. plote link važiuojamosios kelio dalies ašies, t.y. iš dešinės į kairę, žiūrint Eišiškių gyvenvietės kryptimi, išsibarsčiusios automobilio VAZ 2106 apdailos, radiatoriaus, akumuliatoriaus dalys, žibintų ir langų stiklo šukės.

VAZ-2106 automobilio ilgis 4,166 m.

Kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint Eišiškių, t.y. a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio judėjimo, kryptimi, 13 metru atstumu prieš kelkraštyje stovintį automobilį VAZ-2106, t.y. 17,166 m atstumu nuo pirmųjų automobilio VAZ-2106 atplaišų dalių ir stiklų šukių dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, užfiksuotas galimai automobilio GAZ-53 ratų pėdsakas 40⁰ – 45⁰ kampu, t.y. staigiai, pasukantis ir išvažiuojantis į priešingos eismo krypties juostą, užkertant kelią a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ 2106 judėjimui.

Šis galimai automobilio GAZ-53 ratų pėdsakas yra užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu sudarytoje schemoje apytikriai 38,166 m. atstumu nuo kelio Eišiškės- Valkininkai sankryžos su posūkiu į Varėną.

Tokiu būdu, remiantis faktiniais „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nustatytais ir užfiksuotais duomenimis, neabejotini faktai, kad:

1.1. a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ), kurį įvykio metu vairavo a+a Algimantas Sabaliauskas, iki susidūrimo momento judėjo kelio Eišiškės-Valkininkai dešiniąja važiuojamąja dalimi, nepažeisdamas galiojusių Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, ir jam priklausančia važiuojamosios kelio dalies juosta jau buvo nuvažiavęs apytikriai 22- 23 m. atstumą Eišiškių gyvenvietės link, nuo kelio Eišiškės- Valkininkai sankryžos su kelio posūkiu į Varėną;

1.2. a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 slydimo, o ypač šoninio slydimo, pėdsakų, kurie neišvengiamai privalėjo susiformuoti, jei šio automobilio greitis posūkio metu būtų buvęs 70-90 km/h, bei šio automobilio išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą kelyje Eišiškės-Valkininkai nebuvo rasta;

1.3. a+a Algimanto Sabaliausko vairuoto automobilio VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ) slydimo po susidūrimo ir apsisukimo 180⁰ laipsnių kampu pėdsakų, kurie neišvengiamai privalėjo susiformuoti, kelyje Eišiškės-Valkininkai nebuvo rasta;

1.4. pil. Felikso Kukio „autoįvykio“ metu vairuotas automobilis GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84-98 ЛЛУ) netikėtai, itin grubiai pažeidžiant KET reikalavimus, išvažiavo į priešingą eismo juostą, likus vos 17,166 m atstumui tarp abiejų automobilių, užkirto kelią ir susidūrė su a+a kunigo Juozo Zdebskio automobiliu VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ).

Tai absoliučiai paneigia 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą išvadas.

2. Šalčininkų rajono vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio tardytojo milicijos leitenanto S.A. Goriajevo 1986 m. vasario 6 dieną atliktos pienovežio GAZ-53 vairuotojo pil. Felikso Kukio liudytojo apklausos protokole teigiama:

1986 m. vasario 5 d. apie 14:00 val. 3,4 tonų talpos pienovežiu GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84-98 ЛЛУ) Eišiškių pieno kombinate pasikrovęs 700 kg (0,7 tonos) nuriebinto pieno, išvyko į „Kaliesninkų“ tarybinį ūkį (pastaba: ar šis teiginys apie pieno gabenimą į tarybinį ūkį atitinka tikrovei?).

Keliu Eišiškės- Valkininkai važiavo apytiksliai 50 km/h greičiu (pastaba: ar šis teiginys dėl pakrauto pienovežio greičio apsnigtame kelyje atitinka jo techninių charakteristikų galimybėms?).

Likus maždaug apie 50 m iki sankryžos posūkio į Varėną, jis pasuko vairuojamą pienovežį arčiau dešiniojo kelkraščio ir tuo metu pamatė atvažiuojantį lengvąjį automobilį VAZ. Kelkraščiuose buvo suverstos sniego krūvos. Jo vairuojamas pienovežis tuo metu važiavo maždaug 1 – 0,5 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio Valkininkų kryptimi.

Jis pamatė jo eismo juosta, tiesiai priešais jo vairuojamą pienovežį, stačiai kaktomušon, maždaug apie 80 km/h greičiu atvažiuojantį žalios spalvos automobilį „Žiguli“. Tuomet nuspaudė stabdžio pedalą, bet tuo pat metu įvyko susidūrimas. Automobilių susidūrimo metu stabdžio pedalas prasmego iki grindų, o jis pasuko pienovežio vairą į dešinę pusę. Po to pienovežis sustojo savaime.

Tokiu būdu, remiantis faktiniais „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nustatytais ir užfiksuotais duomenimis, neabejotinai konstatuoti faktai, absoliučiai neatitinkantys liudytojo Felikso Kukio parodymų, o būtent:

2.1. „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nebuvo rasta automobilio VAZ-2106 pėdsakų priešingoje, t.y. liudytojo Felikso Kukio vairuoto pienovežio GAZ-53 važiavimo krypties juostoje;

2.2. „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nebuvo rasta pienovežio GAZ-53 posūkio „į dešinę pusę“ pėdsakų;

2.3. atvirkščiai, rastas ir užfiksuotas galimai automobilio GAZ-53 ratų posūkio į kairę pusę pėdsakas 40⁰ – 45⁰ kampu, t.y. staigiai, pasukantis ir išvažiuojantis į priešingos eismo krypties juostą;

2.4. „autoįvykio“ vietos apžiūros metu nebuvo rasta automobilių: GAZ-53 ir VAZ-2106 susidūrimo pėdsakų pienovežio judėjimo krypties kelio juostoje;

2.5. pagal „autoįvykio“ vietos apžiūros rezultatus, kuriuos patvirtina ir a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio fotonuotraukos, padarytos po šio įvykio, (A. Lesys „Bažnyčios riteris“, psl. 106, Vilnius, 2012 m.) akivaizdu ir neabejotina, kad automobilis susidūrė ne „stačiai kaktomuša“, o pienovežiui GAZ-53 priešakinio buferio dešiniąja dalimi 40⁰ – 45⁰ kampu atsitrenkus į a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 priešakio viduriniąją dalį, ko pasėkoje pagrindinis mechaninio smūgio jėgos vektorius buvo nukreiptas į priešakinėje, dešinėje keleivio sėdynėje važiavusį asmenį, t.y. būtent į a+a kunigą Juozą Zdebskį;

2.6. pienovežio vairuotojas Feliksas Kukis liudytojo apklausos metu niekuo neužsiminė, o juolab netvirtino, kad a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ), kurį įvykio metu vairavo a+a Algimantas Sabaliauskas, po susidūrimo apsisuko 180⁰ laipsnių kampu;

2.7. dėl pienovežio GAZ-53 stabdžių sistemos įrengimo ir atsišakojimo į ratus techninės specifikos, abejotina, kad susidūrimo metu net teoriškai galėjo prarasti sustabdymo galimybę, išskyrus atvejį, jei jis buvo techniškai netvarkingas dar iki susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 momento;

2.8. jei pienovežis iki susidūrimo iš tiesų būtų važiavęs nedidesniu nei 50 km/h greičiu, jo vairuotojas Feliksas Kukis, būdamas įdėmus kelyje, būtų turėjęs realią galimybę laiku sustabdyti savo automobilį arba pasukti į šalį, tačiau jokiu būdu net po susidūrimo su automobiliu VAZ-2106 nebūtų nuvažiavęs dar net 42,9 m. atstumo nuo automobilių susidūrimo vietos (pastaba: ar šis klausimas buvo išspręstas ir atsakytas kompetentingų specialistų iki nutraukiant tyrimą?).

Visa tai reiškia, kad Felikso Kukio vairuotas pienovežis GAZ-53 (valst. reg. ženklo Nr. 84-98 ЛЛУ), dar iki atvykstant į „autoįvykio“ vietą Šalčininkų raj. VRS TP tardytojui milicijos leitenantui S.A. Goriajevui, jo paties arba kitų, suinteresuotųjų asmenų pastangomis sąmoningai, specialiai buvo patrauktas toliau į priekį Valkininkų kryptimi už sankryžos su kelio posūkiu į Varėną.

Tai, vėl gi, absoliučiai paneigia 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą ir 2009 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo archyvinėje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 išvadas.

3. „Autoįvykio“ metu susidūrusių automobilių gamyklinių dydžių techniniai duomenys apie automobilių VAZ-2106 ir pienovežio GAZ-53 ilgį bei plotį, o taip pat Šalčininkų raj. VRS TP tardytojo milicijos leitenanto S.A. Goriajevo 1986 m. vasario 5 dieną sudarytoje autoįvykio vietos apžiūros schemoje ir liudytojo F.Kukio apklausos protokole nurodyti šie faktiniai duomenys:

3.1. kelio važiuojamosios dalies plotis tarp sustumtų ir apledijusių sniego pusnių priešinguose kelkraščiuose „autoįvykio“ vietoje 1986 m. vasario 5 dieną sudarė 6,80 m;

3.2. kelkraščiuose, išilgai kelio važiuojamosios dalies, ištįsai buvo sustumtos aukštos kieto sniego pusnys, trukdžiusios net pakankamai aukštai įrengtoje pienovežio vairuotojo sėdynėje sėdinčiam asmeniui pilnai matyti transporto priemonių judėjimą kelyje nuo Varėnos pusės link kelio Eišiškės- Valkininkai;

3.3. automobilio VAZ-2106 ilgis 4,166 m, plotis 1,700 m;

3.4. pienovežio GAZ-53 ilgis 6,395 m, plotis 2,380 m;

3.5. pienovežis važiavo maždaug 1 – 0,5 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio;

3.6. sudėjus automobilių VAZ-2106 ilgį 4,166 m, pienovežio GAZ-53 plotį 2,380 m ir vien pienovežio GAZ-53 atstumą nuo kelkraščio 1- 0,5 m, gaunami rezultatai: 7,546 m arba 7,046 m. Jie abiem atvejais yra didesni už važiuojamosios kelio dalies plotį 6,80 m;

3.7. sudėjus automobilio VAZ plotį 1,700 m ir pienovežio GAZ-53 ilgį 6,395 m ir vien pienovežio GAZ-53 atstumą nuo kelkraščio 1- 0,5 m, gaunami rezultatai: 9, 095 m arba 8,595 m. Jie vėl gi abiem atvejais yra didesni už važiuojamosios kelio dalies plotį 6,80 m;

3.8. automobilių pėdsakų įrodančių, kad bent vienas iš automobilių būtų išvažiavęs už kelkraščiuose ištįsai, išilgai kelio sustumtų suledėjusių sniego pusnių, nebuvo rasta;

3.9. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 90 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 140 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?);

3.10. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 80 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 130 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?);

3.11. jei pienovežio GAZ-53 judėjimo greitis iki susidūrimo automobiliu VAZ-2106 momento sudarė 50 km/h, o automobilio VAZ-2106 greitis galėjo būti 70 km/h, tuomet abu automobiliai rėžėsi vienas į kitą 120 km/h greičiu (pastaba: ar tai buvo patikrinta ir nustatyta iki nutraukiant bylos tyrimą?);

Elementariai paskaičiuoti šiuos duomenis ir juos palyginti neturėtų būti sunku net vidurinio išsilavinimo matematikos mokslų žinių pagrindus turinčiam žmogui?

Be to, kartu su aukščiau aprašytais dydžiais kompleksiškai visumoje įvertinus papildomų veiksnių duomenis: abiejų automobilių masę susidūrimo metu, kiekvieno jų individualaus judėjimo kryptis ir juos veikiančių mechaninių jėgų vektorius, abiejų automobilių priešpriešinio judėjimo greičius (km/h) bei kiekvieno jų pagreitį- greičio pokytį laiko atžvilgiu (m/s²), individualią kiekvieno automobilio padėtį važiuojamoje kelio dalyje, t.y. atstumus nuo kelkraščių, sniego pusnių aukštį ir jų kietumą, akivaizdu ir neabejotina, kad automobilio VAZ 2106 apsisukimas 180⁰ kampu 6,80 m pločio kelio važiuojamoje dalyje yra realiai niekaip neįmanomas (pastaba: ar tai buvo ištirta kompetentingų specialistų iki nutraukiant tyrimą?).

Tai reiškia, kad a+a Algimanto Sabaliausko vairuotas automobilis VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ), dar iki atvykstant į „autoįvykio“ vietą Šalčininkų raj. VRS TP tardytojui milicijos leitenantui S.A. Goriajevui, kitų, suinteresuotųjų asmenų pastangomis sąmoningai, specialiai buvo patrauktas į kelkraštį.

Vien jau šie fizinių dydžių duomenys kategoriškai prieštarauja 1986 m. kovo 25 d. Varėnos rajono prokuroro jaunesniojo justicijos patarėjo Artūro Paulausko nutarimo (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nutraukti bylą teiginiams apie tai, kad susidūrimo metu, po smūgio a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 važiuojamoje kelio dalyje apsisuko 180⁰ kampu ir absoliučiai paneigia bet kokią tokio judėjimo trajektorijos galimybę, net jei būtų pripažinęs, kad automobilis VAZ-2106, vairuotas a+a Algimanto Sabaliausko iki susidūrimo važiavo savo eismo krypties juosta, kur ir įvyko susidūrimas.

Be to, mums yra žinoma, kad pil. E. Keršytė, gyvenanti Eišiškių seniūnijos Naujadvario kaime patvirtino, jog, įvykus automobilių susidūrimui, ji pati buvo nuėjusi į „autoįvykio“ vietą ir girdėjo žmones kalbant, kad po autoįvykio, dar iki atvykstant milicijos pareigūnams, abu automobiliai buvo pervaryti, t.y. buvo pakeistos jų stovėjimo vietos.

Tai pilnai atitinka ir nustatytus, aukščiau pateiktus fizinių dydžių išmatavimų rezultatus, bei papildomai paneigia buvusio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko nutarimo išvadas dėl autoįvykio mechanizmo, priežasčių bei kaltininko.

Nei milicijos, nei prokuratūros pareigūnai apie pil. E.Keršytei žinomas aplinkybes jos neapklausė, nors ji buvo autoįvykio vietoje.

Tuo pačiu, mums yra žinoma, kad pil. F.Molis, gyvenantis Eišiškių mst. Raubiškių g. 53, patvirtino, kad jis kartu su automobilių kolonos viršininku pil. E. Žemaičiu 1986 m. vasario 5 d. buvo nuvykę į „autoįvykio“ vietą. Jiedu abu matė pienovežį GAZ-53 ir automobilį VAZ-2106 stovinčius vienas priešais kitą. Pienovežis GAZ-53 dešiniuoju priekinės dalies kampu buvo atsitrenkęs ir įsirėmęs į a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilio VAZ-2106 priešakį.

Šių dviejų asmenų pateikti duomenys pilnai atitinka ir nustatytus, aukščiau pateiktus fizinių dydžių išmatavimų rezultatus ir papildomai paneigia buvusio Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko nutarimo išvadas dėl autoįvykio mechanizmo, priežasčių bei kaltininko.

Tačiau nei milicijos, nei prokuratūros pareigūnai apie pil. F.Moliui ir pil. E.Žemaičiui žinomas aplinkybes jų, buvusių įvykio vietoje, neapklausė.

Be to, visi trys piliečiai: E.Keršytė, F.Molis, E.Žemaitis patvirtino, kad 1986 m. vasario 5 d. kelio atkarpoje ties sankryža Eišiškės-Valkininkai- Varėna kelio kraštuose buvo suformuotos ištįsinės aukštos sustumto ir suledėjusio sniego dangos krūvos.

Šių asmenų iki šiol nerado reikalo apklausti net ir Lietuvos Respublikos pareigūnai.

Visa tai rodo, kad automobilių susidūrimas tokiu kampu net teoriškai niekaip negalėjo įvykti, jei a+a kunigo Juozo Zdebskio automobilis VAZ-2106 būtų išvažiavęs, kaip teigiama buvusio Varėnos prokuroro Artūro Paulausko nutarime, į priešingo eismo juostą ir užkirtęs kelią pienovežio GAZ-53 judėjimui.

Kreipdamiesi tiesiogiai, asmeniškai į Tamsta, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros vadovą, asmeniškai tiesiogiai atsakingą už tinkamą Lietuvos prokurorų profesinių pareigų vykdymą, savalaikį nusikaltimų išaiškinimą bei kvalifikuotą jų ištyrimą ir prokuratūros pareigūnų priimamų procesinių sprendimų kokybę, manome būtinu atkreipti Tamstos dėmesį į tai, kad aukščiau, pradžioje cituoti 2009 m. gruodžio 17 d. Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorės p. Ritos Vaitekūnienės nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-003-86 teiginiai yra pabrėžtinai formalūs, tinkamai neištirti, nepatikrinti bei nepagrįsti ir, o būtent:

„Pagal archyvinius duomenis, 1986 m. žiemą kagėbistai tęsė J. Zdebskio sekimą ir agentūrines – operatyvines priemones jį sukompromituoti. Tačiau, J.Zdebskio operatyvinio ištyrimo byloje, duomenų apie tai, kad LSSR KGB pareigūnai būtų planavę fizinį jo sunaikinimą, nėra“. (žr. nutarimo 2 lapo konstatuojamosios dalies 2 pastraipos pabaigą)

Šis teiginys nėra pagrįstas faktine medžiaga. Tuo pat metu jis nepaneigia buvusio LSSR KGB ilgalaikiai ir kryptingai siektų tikslų operatyvinių priemonių ir metodų pagalba, žmogiškumo principams prieštaraujančiu, draudžiamu, o tiksliau nusikalstamu būdu, pašalinti a+a kunigą Juozą Zdebskį iš aktyvios „Katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos bei platinimo, aktyvaus dalyvavimo „Tikinčiųjų teisių gynimo komitete“ ir aktyvios vaikų katekizavimo veiklos.

Pagaliau, nei vienas iš prokurorės nutarime pateiktų argumentų neatmeta ir nepaneigia tokios priemonės kaip žmogžudystė panaudojimo fakto, sovietų imperinių tikslų įgyvendinimui Lietuvoje.

Be to, prokurorės nutarime nėra nurodyta kieno pateiktus ir kokius konkrečiai dokumentus ji asmeniškai „patikrino“ ir kurie iš jų konkrečiai paneigia LSSR KGB darbuotojų kaltę dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo.

„Jokių faktinių duomenų apie tai, kad pienovežio vairuotojas F. Kukis būtų bendradarbiavęs LSSR KGB pareigūnais taip pat negauta.“ (žr. nutarimo 2 lapo konstatuojamosios dalies 3 pastraipos pabaigą)

Prokurorės nutarime vėl gi nėra nurodyta kokios institucijos pateiktus ir kokius konkrečiai dokumentus ji asmeniškai „patikrino“, bei kurie iš jų konkrečiai paneigia pienovežio GAZ-53 vairuotojo Felikso Kukio galimo bendradarbiavimo su LSSR KGB, specifiškai būtent dėl kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo, faktą.

Lygiai kaip ir nėra nurodyta kam, kokiai institucijai ar pareigūnui ji buvo pateikusi prašymą, reikalavimą ar paklausimą patikrinti pil. Felikso Kukio bendradarbiavimo su LSSR KGB arba SSSR KGB faktą specifiškai būtent kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo epizode, ir iš kokios institucijos ar pareigūno gavo tai paneigiančius atsakymus arba negavo jų visai.

Dėl kunigo J. Zdebskio, A. Sabaliausko ir D. Čeikaitės nužudymo teisinio kvalifikavimo

Gerbiamas Generalini prokurore, Tamstos vadovaujama Lietuvos prokuratūra yra viešai paskelbusi apie pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų Žmoniškumui pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 100 str., už „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų bei platintojų persekiojimą sovietmečiu.

Tikimės nepaneigsite, kad šis „autoįvykis“, tebesantis Lietuvos visuomenei ir mūsų Valstybės istorijai itin reikšmingu ir beveik tris dešimtmečius rezonansu tebeaidinčiu atveju, nėra ir negali būti teisiškai vertinamas, kitaip, kaip iš anksto kruopščiai suplanuotos ir profesionaliai nusikalstamais KGB operatyviniais būdais ir metodais specialiai suplanuotos ir sumodeliuotos tyčinės žmogžudystės būdas.

Tai, net vien formaliu požiūriu, pilnai atitinka visus, Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte (kai nužudyti du ar daugiau žmonių), 10 punkte (dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo), 13 punkte (siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) nustatytuosius nusikaltimo sudėties elementus.

Lietuvos Ypatingajame archyve esančių LSSR KGB Operatyvinio parengimo bylų («Дело оперативной разработки») medžiaga neabejotinai vaizdžiai atskleidžia ir patvirtina „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų bei platintojų, „Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto“ narių ir aktyvią vaikų katekizavimo veiklą vykdžiusių kunigų, tame tarpe a+a kunigo Juozo Zdebskio ir jo bendraminčių bei talkininkų, vienuolių ir tikinčiųjų sistemingai įnirtingą persekiojimą sovietmečiu ir jo mastus.

Visa tai, iš tiesų, neabejotinai atskleidžia ir rašytiniais dokumentai autentiškai patvirtina LSSR KGB darbuotojų ir jų vadovų, LSSR KGB veiklą tiesiogiai prižiūrėjusių ir kontroliavusių LSSR prokuratūros prokurorų bei SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto sekretorių ir CK administracinių organų skyriaus partinių instruktorių, tiesiogiai vadovavusių LSSR KGB veiksmams, veiklos, betarpiškai nukreiptos prieš Lietuvos katalikų bažnyčios kunigus ir tikinčiuosius mastus, ilgalaikiškumą, pastovumą ir sistemiškumą. Tai patvirtina ir sovietmečio KGB represijas Lietuvoje puikiai prisimenantys žmonės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už Tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis teigiama, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas „tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudė arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą; sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė žmonių žūtį; <…> persekiojo kurią nors žmonių grupę ar bendriją dėl politinių, <…> nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių,<…> motyvų, kuriuos draudžia tarptautinė teisė <…>“.

Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos 100 straipsnis pilnai apima ir numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už tyčinį asmenų persekiojimą, bet ir jų nužudymą.

Esant aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, 1986 m. vasario 5 d. kelyje Eišiškės- Varėna- Valkininkai įvykdytas kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės tyčinis nužudymas, mūsų giliu įsitikinimu, neabejotinai privalėtų būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, kaip loginė, Lietuvos Ypatingojo archyvo dokumentais patvirtinta, KGB nuosekliai vykdyto ilgalaikio ir sistemingo persekiojimo pasekmė.

Dėl šio nusikaltimo Žmoniškumui privalėtų būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas bei kaltų asmenų baudžiamasis persekiojimas, nepaisant šiandien jų užimamos padėties visuomenėje ir politikoje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 d. nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė padarytus nusikaltimus, numatytus 100 straipsnyje, turi grįžtamąją galia ir yra taikoma asmenims, padariusiems nusikaltimus iki baudžiamosios atsakomybės nustatymo už juos momento.

Dėl nusikaltimo Žmoniškumui bendrininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nusikaltimo bendrininku pripažįstamas asmuo savo veiksmais padėjęs nuslėpti nusikaltimą, jo pėdsakus arba savo veiksmais pagelbėjęs nusikaltimą padariusiems asmenims išvengti pelnytos baudžiamosios atsakomybės.

To paties kodekso 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį.

Lietuvos Ypatingajame archyve esanti bylos medžiaga bei 1986 m. galiojusio LSSR Baudžiamojo proceso kodekso normų redakcija atskleidžia ir patvirtina, kad Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas, nebūdamas Šalčininkų rajono prokuroru ir dėl šios priežasties, neturėjo tam būtinų kito rajono vidaus reikalų skyriaus tyrimo veiksmų priežiūros teisės ir privalomų procesinių įgaliojimų.

Tie patys Lietuvos Ypatingojo archyvo dokumentai patvirtina, kad Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus bei procesines, teritorinio priklausomumo jurisdikcijos ribas perėmė savo žinion kito, t.y. Šalčininkų rajono Vidaus reikalų skyriaus tardymo poskyrio baudžiamąją bylą Nr. 87-1-026-86, iškeltą 1986 m. vasario 5 dieną dėl autoįvykio sukėlusio 3 (trijų) žmonių mirtį, pagal LSSR BK 246 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Tuo pačiu metu jis, būdamas Varėnos rajono prokuroru, ne tik neatliko visų privalomai būtinų tyrimo veiksmų, bet ir akivaizdžiai sąmoningai, tyčia suklastodamas faktinius duomenis 1986 m. kovo 25 d. procesiniame nutarime (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83), skubiai nutraukė trijų žmonių žūties bylos tyrimą.

Be to, Artūras Paulauskas, tuo metu būdamas Varėnos rajono prokuroru, tęsė savo neteisėtą, imperinei Sovietų sąjungos ir SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto bei LSSR KGB politikai pataikaujančią veiklą ir tuo pačiu 1986 m. kovo 25 d. procesiniu nutarimu (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 80-83) nepaisydamas net SSSR ir LSSR konstitucijose įtvirtintų tikėjimo laisvės „garantijų“, nusprendė sunaikinti jam nepriklausančią, Lietuvos Katalikų bažnyčios Lazdijų rajono Rudaminos parapijos nuosavybę, t.y. nužudytojo kunigo Juozo Zdebskio automobilyje VAZ-2106 (valst. reg. ženklo Nr. E 77-05 ЛИ) 1986 m. vasario 5 d. po „autoįvykio“ rastą išskirtinai religinio turinio literatūrą. Tokiais savo veiksmais jis asmeniškai pademonstravo savo panieką Lietuvos katalikų bažnyčiai ir tikintiesiems.

Maža to, įsiteikdamas ir talkindamas aukštesnes pareigas vykdžiusiems Sovietų sąjungos imperinės- represinės politikos vykdytojams, to meto baudžiamojo proceso įstatymuose nenumatytu ir neprivalomu, 1986 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 242 pranešė apie tyrimo nutraukimą LSSR prokurorui A. Novikovui, apkaltinęs dėl kunigo Juozo Zdebskio ir Danutės Čeikaitės žūties niekuo dėtą, nuo kaltinimo apsiginti nebegalintį, dėl sužalojimų mirusį Algimantą Sabaliauską (LYA K-6, ap. 2, b. 212, l. 76-78).

Be to, Lietuvos Ypatingajame archyve saugomi dokumentai (LYA f. K-6, ap. 2, b. 212, l. 76-78 ir 80-83) atskleidžia ir patvirtina, jog Artūras Paulauskas tęsdamas asmeninį bendradarbiavimą su sovietine represine struktūra LSSR KGB, atliko to meto baudžiamojo proceso kodekse nenumatytus, todėl, baudžiamojo proceso nuostatų prasme, neleistinus veiksmus, t.y. pateikė LSSR KGB išskirtinai procesinius nutrauktos baudžiamosios bylos Nr. 55-2-003-86 dokumentus, tuo būdu įsiteikdamas šios nusikalstamos organizacijos operatyviniams darbuotojams ir pademonstruodamas savo asmeninį išskirtinį lojalumą Sovietų komunistų partijos vykdomai politikai Lietuvos tikinčiųjų atžvilgiu.

Viešai žinoma ir derėtų nepamiršti, kad, priėmus LSSR KGB palankų nutarimą, nutraukusį kunigo Juozo Zdebskio, Algimanto Sabaliausko ir Danutės Čeikaitės nužudymo tyrimą, Varėnos rajono prokuroras Artūras Paulauskas buvo pakeltas pareigose ir pervestas dirbti į atsakingas pareigas SSKP Lietuvos SSR Centro komiteto Administracinių organų skyriuje, tiesiogiai vadovavusiame represinei LSSR KGB ir kontroliavusiame jos veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl šios priežasties, neišvengiamai būtina baudžiamosios teisės aspektu teisiškai tinkamai pelnytai įvertinti buvusiojo Varėnos rajono prokuroro Artūro Paulausko veiksmus, sąmoningai iškraipant duomenis apie akivaizdaus nusikaltimo faktus, bei tyčia priimant žinomai neteisingą, tikrovei prieštaraujantį procesinį nutarimą, nutraukusį trijų asmenų nužudymo tyrimą, ir tuo būdu padėjusį LSSR KGB darbuotojams paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti savalaikės baudžiamosios atsakomybės.

Gerbiamas Generalini prokurore, leiskite neabejoti, jog šiuokart Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, dorai vykdydama pareigą imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, per trumpiausią laiką atsakingai, profesionaliai ir kvalifikuotai atliks tyrimą, atskleis nusikalstamą veiką, bei patrauks kaltininkus ir padėjėjus pelnyton baudžiamojon atsakomybėn.

Tikimės, kad perdavus šią bylą nagrinėti Teismui, tuo pačiu bus reabilituotas nepagrįstai ir neteisėtai dėl „autoįvykio“ apkaltintas a+a Algimantas Sabaliauskas, bei atkurtas teisingumas šiame, esminę reikšmę turinčiame, Lietuvos Respublikos istorijos epizode.