Trumpai apie Lauksargių bažnyčią

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ilgą laiką Lauksargiai priklausė Mažosios Lietuvos Tilžės apskričiai, savų maldos namų neturėjo, tad iki XIX a. vidurio lauksargiškiai lankė Vilkyškių bažnyčią. 1830–1833 m. nutiesus plentą iš Lauksargių į Tilžę ir pradėjus augti gyvenvietei, čia radosi būtinybė statyti bažnyčią.
 
1836 m. sudaromas komitetas savarankiškai parapijai steigti. Sukaupus lėšų 1854 m. nuperkama 11 margų (apie 2,5 ha) žemės kunigo namui statyti. Sklypą bažnyčiai statyti padovanojo Lauksargių dvaro savininkas Samuelis Habedankas. 1864 m. įkūrus Lauksargių parapiją, pradžioje kaip Vilkyškių bažnyčios filijalą, atsiunčiamas diakonas Adolfas Ansaitis. Jis glaudėsi laikinuose namuose, kuriuose vykdavo ir pamaldos.
 
Bažnyčios projektavimo ir statybos darbai įstrigo dvidešimčiai metų. Tik 1887 m., kaip užrašyta kertiniame bažnyčios akmenyje, statybos darbai užbaigiami ir spalio 6 d. bažnyčia pašventinama. Lauksargiuose pastatoma raudono mūro, tradiciška evangelikų liuteronų bažnyčia.
 
XIX a. viduryje–XX a. pradžioje Lietuvoje statomos bažnyčios dauguma buvo neoromantinio ar neogotikinio stiliaus. Dėl skirtingų apeigų, taip pat dėl nevienodo religinės filosofijos diktuojamo estetinio idealo evangelikų liuteronų bažnyčios skyrėsi nuo katalikų bažnyčių. Prūsijai priklausiusios Mažosios Lietuvos evangelikų bažnyčios buvo projektuojamos Rytų Prūsijoje ir Vokietijoje. Šios bažnyčios, dažnai aukštu bokštu, išsiskiria miestelio fone. Evangelikų bažnyčios mažesnės negu katalikų, jos griežtesnės, paprastesnės. Nors šių bažnyčių kompozicijos ištakos yra kilusios iš svetur, jos įsikomponuoja į įvairialypę istorizmo epochos Lietuvos sakralinę architektūrą ir sudaro reikšmingą jos dalį.
 
Lauksargių bažnyčia stačiakampio plano, pagrindiniame fasade – žemesnis prienavis, iš kurio kyla dviejų tarpsnių keturkampis bokštas, užsibaigiantis šešiakampe smaile su metaliniu kryžiumi. Bokštas su smaile atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo. Iki tol bokštas buvo su dvišlaičiu, stačiu stogu ir bokšto frontone dominavo mūre įdubintas kryžiaus ženklas.
 
Centrinis įėjimas į bažnyčią įrengtas prienavyje, iš čia laiptai veda į kūrus. Bažnyčios vidus, kaip ir eksterjeras, santūrus. Pastato erdvė vientisa, įspūdingai atrodo medinė perdanga, sutapatinta su stogo konstrukcija, sutvirtinančios medinės stygos. Palei sienas įtaisytos į stulpus atremtos galerijos. Evangelikų bažnyčių interjerai paprastesni negu katalikų: vidaus erdvė kompaktiškesnė, jos neskaido masyvūs stulpai ir nedengia smailėjantys skliautai. Lubos sutapatintos su stogo konstrukcija ir sutvirtintos medinėmis stygomis. Tamsaus medžio perdanga, drožinėti stulpai ir galerijų tvorelės – ryškiausi evangelikų bažnyčios interjero architektūros elementai. Meniniai akcentai – altorius, sakykla. Lauksargių bažnyčios interjeras dėl aiškaus pinigų stygiaus ir retėjančios parapijos taip ir nebuvo, ir nėra visiškai išbaigtas. Bet tai visiškai netrukdo pajusti bendro bažnyčios kūrėjų sumanymo ir estetinio žavesio.
 
Mažosios Lietuvos žinovas ir tyrėjas Dr. Albertas Juška, aprašydamas Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčią, teigia, kad įsikūrus Lauksargių parapijai bendruomenėje buvo 2 200 narių, iš jų lietuvininkų – 1 600, 1902 m. iš 2 070 parapijiečių lietuvininkų buvo 1 420. Tarpukario metais parapija mažėjo: 1926 m. parapijiečių buvo 2 000, 1936 m. – 1 864. Be diakono Adolfo Ansaičio, čia kunigavo: Antonas Gustavas Liaudienas (1871–1876), Julius Theodoras Dengelis (1877–1878), Emilis Alexanderis Notzelis (1879–1887), Augustas Vangehras (1887–1888), Heinrichas Eduardas Kuselis (1889–1894), Vilhelmas Viktoras Liaudienas (1895–1905), Ernstas Albertas Paulius Harneris (1906–1917), Valteris Matas Emilis Braunas (1918–1921), Georgas Podszius (1922–1925), Hermannas Sargūnas (1926–1929), Johannas Orendtas (1930–1935) Valteris Gropsas (1935–1937), Hansas Kilius (1937–1944).
 
Lauksargių bažnyčios pastato, kaip ir pačios parapijos, likimas sudėtingas. Bažnyčios pastatas nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. 1914 m. rusams apšaudant miestelį patrankomis, be gyvenamųjų statinių, buvo sugriauti pagrindiniai miestelio pastatai: muitinės pastatas, geležinkelio stotis ir bažnyčia. Apšaudant miestelį buvo sugriautas bažnyčios bokštas, o kariuomenei įsiveržus į miestelį – nusiaubta bažnyčia. Bažnyčia buvo taip nusiaubta, kad galutinai ją atstatė tik 1924 m. Atstatant ir buvo pastatytas bokštas su smaile.
 
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo, tačiau bendruomenė kantoriaus Pėterio Knispelio pastangomis atgimė tik 1947 m. Be jo, pamaldas čia laikė Tauragės parapijos kunigas Jonas Kalvanas, Ridas Tamulis, Edikas Šulcas ir kiti dvasininkai. Sunkiomis sąlygomis bendruomenė sugebėjo išlikti per sovietmetį, išsaugoti savo maldos namus ir toliau siekti tikėjimo.
 
Autoriaus nuotr.
 
www.kurjeris.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Čia Lauksargių bažnyčia stovi jau 122 metus
2. Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčią prieš Pirmąjį pasaulinį karą

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra