Trijų Karalių šventė “Smiltelėje” arba meilės ir dėmesio reikia visiems

Autorius: Data: 2017-01-11, 11:03 Spausdinti

Trijų Karalių šventė “Smiltelėje” arba meilės ir dėmesio reikia visiems

Bronislava TAMULYNIENĖ, Putrišių kaimas, www.voruta.lt

Į Balbieriškio seniūnijos Putrišių kaime prieš trejus metus įkurtuose senelių namuose „Smiltelė“ atvykome per Tris Karalius, spaudžiant šaltukui. Tačiau sušildė tiek įstaigos aplinka, tiek gyventojų nuotaikos. Pasitiko išradingai papuoštos gyvosios eglės, direktorės Gintarės rankomis išpuoselėtas originalus Kalėdų senelis, iškilmingumo teikiantys lauko žibintai.

„Vidupio“ bendruomenės pirmininkas, kultūrinių renginių organizatorius Alfonsas Vitkauskas, sveikindamas susirinkusius, primena Trijų Karalių dosnumą: „Dovanų karaliai nešė aukso, miros ir smilkalų, kurie simbolizuoja turtingumą, ilgaamžiškumą ir padėką Dievui. Mūsų bendruomenė atvežė jums muzikos ir dainų, ir šakotį, į kurio kiekvieną ragelį įdėjome po dalelę širdies. Būkite kupini šviesios vilties ir turtingi dvasios ramybės.“

Birutės Žėkienės vadovaujamas „Vidupio“ bendruomenės ansamblis linksmino kalėdinėmis, senovinėmis bei šiuolaikinėmis dainomis, o Arūnas Masionis – akordeono muzika.

Pakalbinau keletą senjorų. „Esu gimęs Alytuje. Tėvas tarnavo ulonų pulke, buvo viršila. Baigiau dvi aukštąsias, dirbau ūkio vadovu. Vaikai taip pat baigę mokslus, dirba, mane aplanko. Dabar po insulto geriau nerasi kaip čia. Yra biblioteka, skaitau, rašau…“ – šypsosi kėdainiškis Vladas Jakas.

Zita Vilkevičienė iš Kalvarijos: „Labai mielas, paslaugus personalas. Skaniai maitina. Jei reikia, gydo. Pasivaikščiojame jaukioje teritorijoje, pašokam, su Vladu užplėšiam dainą. Ką aš viena namie veikčiau?“ – klausia Zita ir pademonstruoja kelis grakščius šokio judesius.

Alytiškis Vincas Gerasimavičius prisimena dirbęs Skydinių namų kombinate, o čia gyvendamas daug skaito, žiūri televizijos laidas. Nors įstaiga talpina arti trisdešimties senelių, tačiau jie gyvena po vieną ar po du, todėl džiaugiasi ramybe.

Irena Kamarūnienė – pedagogė: „Organizuojame koncertėlius ir patys, ir iš kitur pasikviečiam. Kad tik sveikesnė būčiau…“

Paskutinis vaišių akordas jautriai nuskamba prie vaišių stalo. Dėkojame senjorams už savo rankomis ir išmintimi kurtą ir išsaugotą Lietuvą anuo nelengvu Tėvynei metu, už gražiai išugdytus vaikus. Ir, skambant bendrai dainai, patiki R. Roždestvenskio žodžiais, kad nugyventi metai – ne tik našta:

„Nors jau pabalo man galva,/Manęs nebaido žiemos burtas./Man metai juk ne tik našta,/ Manieji metai – mano turtas.“

Pabuvęs tokiame susitikime, pasijunti tarsi grąžinęs senjorams dalelę skolos, tarsi meilės eliksyro gurkštelėjęs.

 

Kultūra , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra