1949 metų kovo 25-28 d. tremtis

Autorius: Data: 2012-03-29, 14:12 Spausdinti

Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos istorijos mokytoja ekspertė Vilma RIABOVIENĖ

Tremtis. Kuo ji ypatinga? Ką žinome apie trėmimus? Ar ji palietė mano šeimą? Kur trėmė?

Šie ir kiti klausimai buvo užduodami šiandien, 2012 m. kovo 28 d. vykusiame 1949 metų kovo 25-28 dienų tremčių paminėjime Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje.

Pristatant mokinių kūrybinių darbų parodą „Tremtis 1949 metų kovo 25-28 dienomis“ žodį tarė mokyklos direktorė Ramunė Rimkuvienė, 1949 m. tremtinys Petras Musteikis, kurie pasidžiaugė šios dienos įprasminimu mokyklos bendruomenėje. Pasidžiaugė mokinių kūrybiniais darbais – sukurtas vagonais, kurias visu trėmimų metu buvo vežami žmonės.

Ant vagonų galime įskaityti užrašus: Tomskas, Vorkuta, Inta, Norilskas, skaičius, vagonų numerius ir kitus užrašus.

8d klasės mokinė Goda Polikaitytė, renginį pradėjo Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Baisu būtų Lietuva, pametus tave iš akių – kaip vaikystėj turgaus aikštėj ar per atlaidus Prienų bažnyčios šventoriui baltą motinos galvą perkeline skarele.

Baisu būtų Lietuva, išleidus tave iš akių, tavo ranką pametusiam būtų baisu: žiūrėti ir nematyti, klausyti – ir negirdėti…“

10b klasės mokinė Kotryna Rūta Romanovaitė kalbėjo apie Biržų krašto žmogų, tremtinį, poetą Petrą Zablocką, kuriam buvo skirta 10 metų kalėjimo su amžinąja tremtimi. Jo knyga „Po tuo dangum“apie tėviškę, į kurią:

Jau praradimuos vakarykščiuos

čia atsigerti ateinu

sulos neužmirštamo gaivumo,

įkvėpt giliai gimtinės dūmo

ir pasisemt jos pelenų.

„Po tuo dangum“ – tai pat poeto įdėmus žvilgsnis į gyvenimo šaltinėlius, kurie Užulėknėj dar alma į pasaulį, kuriuo eina žmogus, apnuoginta širdim per aštrias rugienas atverti sekmadieniams klėtis, prisėsti apmąstymams vėsiame prieklėtyje ir perskaityti bičiulių ir draugų laiškus, nes aišku, kad vėl ateis diena, kurioj:

ir išmokti reiks mirštant gyventi,

ir gyvenant reiks mirti mokėt.

Renginio metu skambėjo tremtinių atsiminimai, minimos vietos, kur buvo ištremti Lietuvos žmonės. Mokiniai kalbėjo apie tai, kad „tėtis su broliu sugrįžę į tėviškę, Mažeikių rajone, sodybos vietoje buvo tuščia vieta, anot A. Miškinio buvo „Belikęs tik melsvas gabalas dangaus“.

„Ryju akimis dokumentą ir sąmone dar nesusivokiu, kas parašyta jame. Dreba rankos – dokumento nenulaikau, ne todėl, kad esu išleidžiama į laisvę, o todėl, kad dokumentas, gali pasirodyti miražas, fikcija, jis gali išnykti…

Kiekvienas nori perduoti linkėjimus iš gyvų lūpų artimiesiems Lietuvoje. Dauguma su ašaromis akyse prašo: – Vaikeli, tu tik vieno dalyko nepamiršk: kai išlipsi Kaune iš traukinio, tai pirmiausia atsiklaupk ir tą žemę pabučiuok! Už mus!…“ – skaito tremtinės atsiminimus Diana Cyronokaitė.

Minimos tremtinių pavardės. Dauguma iš jų žinomi Lietuvos žmonės. Ne visi žinojome, kad žinomas liaudies meistras Vytautas Majoras dešimt metų lagerio gavo už tai, kad nupiešė Staliną su ūsais ir didele kepure, o kai kurie moksleiviai dar prirašė tekstą. Tokių pavyzdžių begalė.

Renginio gale tylos minute pagerbėme tuos, kurie jau niekados nebegrįš. Liko jie amžinam poilsiui prie Laptevų jūros, Norilske, Trofimovske, Vorkutoje, Angaros upės saloje, Jakutijos ATSR, Magadane, Pečioroje, Tomske, Krasnojarske… Jų atminimui uždegėme žvakelę.

Mes sugrįžome, tačiau kiti jau negrįš niekada. Mes suvokėme. Mes prisitaikėme prie raudonojo teroro. Tačiau niekada nepamiršome tų, kurie liko gulėti Amžino įšalo žemėje.

Mintyse vis skamba Auksės Vasaitytės eilėraščio žodžiai:

Ateiki, mama į vaikystės lanką,

Iš ten ir aš į svajones bridau

Ir kaspiną įriški man į plaukus,

Kad dovanų ieškočiau Tau.

Ateiki mama, kai išskridę gula

Mums plunksnas atminčiai numes

Ir mes it paukščiai grįšime apstulbę

Vos atpažinę byrančias vyšnias.

Ateiki, mama, kai kiti nelaukia

Nors ir užaugę, mes tarsi vaikai!

Kodėl sugrįžus į vaikystės lanką

Tik tu, Mamyte, Šiaurėje likai.

Pabaigoje skambėjusi 8b klasės mokinio Mindaugo Aleknavičiaus saksofono melodija priminė visiems apie tai ko niekas neturi pamiršti.

Po renginio mokyklos administracijos atstovai, atstovai iš tarptautinės komisijos: vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė, 1949 metų tremtiniai Petras Musteikis, Gediminas Uogintas buvo pakviesti apsilankyti mokyklos muziejuje, kur svečių knygoje paliko savo įrašus apie šį prasmingą renginį.

Kristinos Mišeikienės nuotr.

Nuotraukose: 1949 m. kovo 25-28 d. tremčių paminėjimas Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje

Voruta. – 2012, bal. 14, nr. 8 (746), p. 8.

Rytų Lietuva , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra