Trakuose – senųjų amatų šventė

Autorius: Data: 2012-08-20, 14:02 Spausdinti

Savaitgalį, 2012 m. rugpjūčio 18-19 d., Trakų salos pilyje šurmuliavo jau 8-oji senųjų amatų šventė, kuri sukvietė beveik 100 dalyvių. Senojo paveldo puoselėtojai dalinosi savo amatų paslaptimis, tradiciškai vyko ir muzikinių kolektyvų pasirodymai bei riterių kovos.

„Senųjų amatų dienos rugpjūčio mėnesį yra organizuojamos neatsitiktinai, – pasakojo Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Viduramžiais amatininkai jungėsi į cechus ir gildijas. 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Vilniaus auksakaliams patvirtino pirmąją privilegiją ir cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu. Tai buvo pirmas amatininkų cechas Lietuvoje. Vėliau į cechus jungėsi ir kitų amatų meistrai. Tai puiki proga čia ir šiuo metu surengti senųjų amatų šventę.“

Amatininkų organizavimas į cechus turėjo pagrindinį tikslą – monopolizuoti gamybą ir užtikrinti dirbinių kokybę. Anot juvelyro Kazimiero Barišausko, kandidatas į auksakalius meistrus turėjo pagaminti tris daiktus. Pirmiausia reikėjo pagaminti bokalą ar taurę. Antras darbas turėjo būti spaudas su raižytu šalmu. Tuo pretendentas turėjo parodyti, ar moka graviruoti ir lieti. Paskutinis kontrolinis darbas buvo žiedas.

Kaip auksakaliai, taip ir kiti į renginį susirinkę amatininkai turi ką lankytojams parodyti bei papasakoti.

Anot meistro Sauliaus Čėsnos, bačką, bačkutę, ar kitaip statinę, suvokiame kaip gaminį, susidedantį iš lentelių (šulų) sujungtų metaliniais lankais. Tačiau toks gaminys yra pakankamai nesenas. Jo prosenelis – tai indas, pagamintas iš išpuvusio ar išskobto vientiso medžio kamieno gabalo su įstatytu dugnu. Be lankų. Jie nebuvo būtini, jei žinojai ir naudojai medienos savybę džiūnant trauktis. Meistras parodė įvairius medienos jungimo būdus be vinių.

Renginyje dalyvavo ir bačkorius Arvydas Kundrotas, kuris paaiškino, kuri mediena ir kodėl šiam gaminiui yra naudojama, bei daugybę kitų įdomybių.

Tradiciškai buvo žiedžiama ir ant stovylo lipdoma keramika, mokomasi kailių išdirbimo, susipažįstama su žolelių gydomosiomis savybėmis, vijamos bei pinamos juostos, meistraujama su kalviu bei kalamos monetos.
Neatsiejama šventės dalis – istorijos rekonstrukcijos klubų pasirodymai.

Susirinkusiems programas parengė brolija „Viduramžių pasiuntiniai“, lankininkų klubas „Strėlė“, Kauno karo istorijos klubas.

Pagal viduramžių Europos dvaruose bei miesto aikštėse skambėjusią muziką sukosi senovinių šokių ir kultūros trupės „Festa Cortese“ šokėjai, o šokių ir ugnies studija „Čiutyta“ surengė pasirodymą „Ta ta to“. Neleido nuobodžiauti ir daugelio lankytojų pamėgtas viduramžių muzikos ansamblis „Cornucopia“ iš Baltarusijos, o neofolkloro grupė „Sen Svaja“ užbūrė muzikos instrumentų ir balso dermės magija.

Šarūno Mažeikos nuotr.

www.delfi.lt

Trakai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra