Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija atšventė 25-ąjį vardadienį
Autorius: Voruta Data: 2015-11-02 , 08:55 Spausdinti

Spalio 27 dieną, kuri neatsitiktinai sutampa su Vytauto Didžiojo mirties diena, paminėtas šio kunigaikščio vardo suteikimo mokyklai 25-asis jubiliejus. Į šventę atvyko gausus būrys svečių, tarp jų Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, gimnazijos krikštamotės kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė ir ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė, buvę mokyklos vadovai Jonas Bagdonas ir Elvyra Janušauskienė, monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, gimnazijos istorijos pagrindinė sudarytoja, buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Marija Draugelienė, aktorius Giedrius Arbačiauskas, kiti buvę mokytojai ir mokiniai, miesto savivaldybės ir švietimo skyriaus atstovai, kaimyninių mokyklų direktoriai.
Nauja vadovė, laisvė ir ištikimybė tradicijoms
Įeinančius pro Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos duris svečius pasitiko Vytauto laikų drabužiais pasipuošę mokiniai, to paties laikmečio muzikos fone paslaugiai rodantys svečiams kelią į aktų salę bei drabužinę. Čia pat sveikinosi ir 2014 m. gimnazijai pradėjusi vadovauti direktorė Jolanta Martyncevienė. Pakalbinta pasakė, kad mokykloje gyvenanti beveik visą savo sąmoningą gyvenimą. Baigė ją 1991 m., buvo mokytoja, pavaduotoja ugdymui, sugrįžo po šešerių metų pertraukos kaip mokyklos vadovė. Pažįstanti kolektyvą, visą jo potencialą ir galimybes. Ateityje nori visą tą potencialą išnaudoti ir pateisinti gyventojų, leidžiančių čia savo vaikus, lūkesčius.
Aktų salėje pasitiko Vytauto Didžiojo žvilgsnis iš mons. Vytauto Pranciškaus Rūko šio valdovo vardo suteikimo gimnazijai dovanoto paveikslo, o ekrane – koks sutapimas – pasirodė ekspromtinė, žiūrinčių visai ne į objektyvą, mūsų antrokėlių nuotrauka (pradėjome eiti į mokyklą nuo antros klasės). Yra ir kita, kur visi tvarkingai surikiuoti, pozuoja su mokytoja ir tėvais.
Aktų salės sienos – iškabintos mokyklos laikraštėlio „Klaustuko” puslapiais, o po jais sėdėjo renginio vedėjos, pavaduotojos Reginos Bartusevičienės asistentai, vienuoliktokai Rugilė ir Gintautas, būsimosios 43 laidos atstovai. Gintautas apsirengęs tamsiai mėlyna gimnazijos uniforma, o štai Rugilė dėvėjo rudą suknelę balta apykaklaite. Pamenate?
Mokiniai džiaugėsi esantys šios didelės šventės, o tuo pačiu ir gilias šaknis turinčios mokyklos dalimi. Paklausta, ar jaučianti skirtumą tarp to, ką žinanti apie tėvų kartos ir dabartinę mokyklą, Rugilė atsakė mananti, kad dabar mokykla išlaisvėjusi, taikomos inovacijos, bet tradicijos išlieka. Žinoma, skiriasi ir uniforma. „Senąją dėvėdama jaučiuosi ypatingai,” – pridūrė šypsodamasi vienoliktokė.
Gimnazijos istorija: filmas ir knyga
Dvi valandas trukusio renginio pradžioje parodytas Trakų televizijos „Aidas” sukurtas filmas apie gimnaziją „Vakar ir šiandien”. Filme panaudota filmuota dokumentinė medžiaga, prasidedanti nuo direktoriaus J. Bagdono vadovavimo mokyklai laikų, taip pat – nuotraukos, kurias galima išvysti ir šįmet išleistoje gimnazijos istorijoje. Prieš dešimtį metų ją pradėjo rašyti mokytoja M. Draugelienė. Penkerius metus jau paruošta knyga pragulėjo stalčiuje, bet atėjusi naujoji direktorė „trūks plyš” ryžosi ją išleisti. Buvo pridėti naujausi faktai, istorija patrumpinta, ir štai 25-mečio šventėje galėjome ją pavartyti. Knygoje sudėtos su mokyklos įkūrimu ir statyba susijusių istorinių dokumentų kopijos, direktorių ir mokytojų biografijos, mokinių atsiminimai bei eilėraščiai, atspindėtas Nepriklausomybės laikotarpis bei pertvarkos mokyme, buvusio mokinio, pasieniečio Gintaro Žagunio biografija ir žūties aplinkybės, aprašytas mokyklos muziejaus įkūrimas.
Svarbios mokyklai datos
Gimnazijos istorijos viršelyje nurodytos penkios istorinės datos: 1409 m. – remiantis Vytauto Didžiojo privilegija, prie Naujųjų Trakų bažnyčios šiais metais įkurta parapinė mokykla – antroji mokykla Lietuvoje (vis dėlto pirmoji, kaip vėliau mus pataisys istorikė dr. I. Lukšaitė). O štai 1974 m. Trakų mokyklos-internato pastate įsikūrė Trakų 2-oji vidurinė mokykla. Abi mokyklos – viename pastate, dalis mokinių mokėsi antroje pamainoje. Po aštuonerių metų, 1982 m. Trakų 2-oji vidurinė įsikūrė naujame pastate Birutės gatvėje. 1990 m. spalio 27 d. mokyklai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Na ir 2015 m. švenčiamas šio vardo suteikimo jubiliejus, išleista knyga.
Sveikinimai pirmajai parapinei mokyklai
Istorikė dr. Ingė Lukšaitė, kuri kartu su ambasadore dr. Halina Kobeckaite, tuometiniu Švietimo ministru Dariumi Kuoliu ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Algirdu Avižieniu (pastarieji du šventėje nedalyvavo) priklausanti gimnazijos „krikštatėviams”. Sudarinėdama mokyklų žemėlapį, išsiaiškino, kad senesnės parapinės mokyklos Lietuvoje, negu Naujųjų Trakų, nėra. Vytautas Didysis, mokyklos fundatorius, Trakams suteikė miesto teises ir tuo pat metu priskyrė parapinę mokyklą.
Kitų mokyklų būta ir anksčiau, bet parapinė išsiskyrė tuo, kad buvo vieša, visiems atvira. Tokiose mokyklose mokymo turinys priklausė nuo to, kokį mokytoją sugebėdavo rasti klebonas. Mokyklose būtinai buvo mokoma giedoti, nes dažniausiai mokiniai sudarydavo bažnyčios chorą. „Tokios mokyklėlės buvo Lietuvos raštingumo pradžia”, – apibendrina istorikė.
1989 m. direktorius Jonas Bagdonas kartu su dr. Inge Lukšaite inicijavo pirmosios parapinės mokyklos minėjimą. Pasak I. Lukšaitės, viskas kilo lyg ant sparnų: atsirado paminklinis akmuo, užrašas lotynų kalba, surengta konferencija. Nuo tada jau buvo žinoma, kad mokykla turėjo gauti Vytauto Didžiojo vardą.
Istorikė pabaigė kalbą sakydama, kad tikriausiai prasmingesnio darbo, nei mokyti vaikus, pasaulyje nėra.
Antroji mokyklos krikštamotė ambasadorė dr. H. Kobeckaitė prisiminė, kad jos mokymosi laikais į mokytoją buvo žiūrima su didele pagarba: atrodė, kad mokytojas neturi jokių buitinių rūpesčių, tai buvo šventas žmogus, tarytum pastatytas ant postamento. Jie buvo išmokyti klausyti mokytojų ir juos gerbti. Nesuprantanti dabartinių mokinių nusiskundimų mokytojais. Pradėjusi mokslus Trakuose, keliavo su šeima toliau. Dabar džiaugiasi per vienuolika metų sutikusi nuostabių mokytojų ir gavusi žinių. Stebėdamos renginio asistentę Rugilę, jos su Inge nusprendė, kad buvo labai gražu, kai mergaitės vilkėjo uniformą. „Visada labai rūpėjo, kad apykaklėlė būtų išlyginta ir išbalinta”, – prisiminė dr. H. Kobeckaitė.
Vienas žymiausių Trakų karaimų, vyresnysis dvasininkas Simonas Firkovičius irgi mokėsi Trakuose ir vėliau vadovavo karaimų mokyklai. Kartu buvo ir poetas. Dr. H. Kobeckaitė pacitavo jo eilių apie mokyklą ir palinkėjo ją baigusius neišvažiuoti iš Trakų.
Švietimo viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžė, kad susiformavusi gimnazija įnešė svarų indėlį į Lietuvos švietimą. „Trakų pilyje, svarbioje Lietuvos istorijai vietoje įteikiamas abituriento brandos atestatas yra kelialapis į gyvenimą, užkoduojantis siekti gyvenimo tikslo ir daugeliui besisiejantis su Vytauto Didžiojo gyvenimo siekiais ir darbais”. G. Krasauskienė palinkėjo, kad gimnazija išliktų svarbiu ugdymo centru, kad „tautos istorija sruventų joje lyg upė per kartas ir būtų svarbi ne tik Trakams, bet ir Lietuvai”. Viceministrė taip pat perdavė sveikinimus nuo Švietimo ministrės Audronės Pitrėnienės.
Svečius išjudinęs aktorius Giedrius Arbačiauskas dalijosi prisiminimais apie dalyvavimą kultūrinėje veikloje – meninėje agitbrigadoje. „Aš čia jaučiuosi mokiniu, čia pradėjau mokytis mokytis.” Padėkojo mokyklai už žinias, mokėjimą mokytis ir už išradingumą, kuris labai praverčia aktoriaus profesijoje. „Čia išmokau nusirašinėti, bėgti iš pamokų…”, – juokavo G. Arbačiauskas, padeklamavęs eilėraščių ir pagrojęs gitara. Netgi nutrūkus stygai, baigė programą plėšdamas dainą be akompanimento.
Po dar daugelio politikų, mokytojų ir buvusių vadovų sveikinimo kalbų bei pasidalinimų, tarp kurių koncertavo gimnazijos liaudiškų šokių grupė „Žarsteklis”, šokių kolektyvas „Gija” ir Trakų instrumentinės muzikos ansamblis „Serenada”, atėjo laikas neformaliajai daliai mokyklos valgykloje. Užkandžiaudami bendravome, atrodė, kad mūsų senieji mokytojai visai nepasikeitę – bent jau savo dvasia. Kūno kultūros – taip pat įkvepia sportuoti, lietuvių kalbos – skaityti gerą literatūrą, o užsienio kalbų – toliau mylėti svetimas kalbas. Prisiminė šviesios ir šiltos mokyklos akimirkos, o gal net atgijo truputėlis baimės, kurią junta gerbiantys mokytojus vaikai, dar tuomet nieko nežinoję apie mokinių teises ir laisves…
Rūta Suchodolskytė,
23 laidos abiturientė
(1997 m.)
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-18, 16:36
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 16:33
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 10:59
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-17, 15:59
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
~ Naujienos, Pasaulis
2021-01-16, 16:57