Rudens auksu nubarstytais takais spalio 12-ąją traukė Lietuvos bajorai ir jų svečiai į Trakų Vokės dvaro rūmus. Nuo pagrindinių puošnių vartų iš abiejų jos pusių liepų alėjos degė fakelai, keldami šventišką nuotaiką, žadindami emocijas. Prie pagrindinio rūmų fasado TV kameros fiksavo bajorus ir svečius, raudonu kilimu žengiančius į rūmų vestibiulį. Kur skambant klasikinei muzikai, buvo siūloma šampano ar kokteilio taurė.
Beveik trejus metus Lietuvos bajorai žvalgėsi po senuosius dvarus, kuriuos reikėjo gelbėti nuo visiško jų išnykimo.Apsistota ties Trakų Vokės dvaru, kurių pagrindiniai rūmai tris žiemas buvo nešildomi ir kurių buvę šeimininkai (Žemdirbystės institutas) nepajėgė išlaikyti.
2002 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1197 pagal panaudos sutartį 99 metams rūmai perduoti visuomeninei organizacijai Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai (LBKS).
LBKS vyriausybės entuziazmas buvo begalinis: pagaliau turime rezidenciją, kur ne tik patys galime susirinkti, bet ir garbius užsienio svečius priimti. Per dvi savaites buvo pasiruošta rūmų atidarymo šventei. Įjungta signalizacija, sutvarkyti puošnūs šviestuvai, suremontuota susproginėjusi šildymo sistema, dėka Bajorų Urbonų rūmai suspindo švara. Bajoras M.A.Vardziukevičius karstėsi kopėčiomis ir atgaivino žibintus, neužmiršta pasirūpinti gėlėmis, žvakėmis ir laikina šiluma. Lietuvos nacionalinė filharmonija padovanojo fortepijoną, „Stiklių“ restorano šeimininkai paruošė fazanais papuoštą furšetinį stalą su keptais paršeliais ir kitais skanėstais, rūmų dizaineris Giedrius Reimeris papuošė rūmus vėliavomis, bajorų herbais bei kita LBKS atributika.
Šventę poezijos posmais, pradėjo LBKS vadė Undinė Nasvytytė:
<br><i>Mes iš tų mažų ir didelių dvarų<br>Kur alėjos saugo prosenelių balsą,<br>Kur iš samanotų tvenkinių<br>Žvelgia akys smerkiančios Tave nekaltą.<br>Kur gyveno žmonės orūs, nepikti,<br>Kur skambėjo garsas klavesino liūdnas…</i>
Renginyje dalyvavo Vokietijos ir Šveicarijos ambasadoriai, LBKS kraštų vadai, pristatyti LBKS baronai ir grafai.
Dvaro istoriją apžvelgė LBKS vadės pavaduotoja, architektė Gražina Juknevičienė.
Dvaro ansamblis pradėjo formuotis nuo XIX a. antros pusės, kai iš Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio juos įsigijo Vilniaus gubernijos bajorų maršalka Jonas Tiškevičius, įrengęs nuostabų parką su lašišinių žuvų tvenkiniais.
Klasicistiniai su baroko elementais Trakų Vokės dvaro rūmai statyti 1876–1880 metais pagal architekto L.Marconi projektą,. Pastatas buvo suprojektuotas tuo metu labai populiariu Varšuvos Lazenkų dvaro pavyzdžiu, mažesnis, saikingesnis, grakštesnis, pritaikytas prie kraštovaizdžio.
Antrojo pasaulinio karo metais rūmuose gyveno olandai, vokiečiai. Po karo išorinė rūmų puošyba buvo sunaikinta. Rūmuose buvo LSSR MT vila, vėliau veikė Žemdirbystės institutas, šio instituto Trakų Vokės filialas. 1971–1978 metais rūmai restauruoti pagal architekto Alfonso Lagunavičiaus projektą. Interjero rekonstrukcijos projekto autorius – architektas Jonas Zibolis. Išliko arba pagal išlikusius pavyzdžius rekonstruoti kai kurie vertingi interjerai. Dvaro sodybos pastatai šiuo metu yra privatizuoti. Bajorai nesitiki pasiekti grafų Tiškevičių laikų dvaro lygio, bet stengsis rūmus padaryti visuomenės traukos centru, muziejiniu objektu, tvarkys pagal kultūros paveldo tradicijas.
Koncertinę programą vedė Kauno apskrities bajorų draugijos vadas K.K.Ignatavičius, Kauno Rotušės ceremonmeisteris. Koncertavo Nacionalinės filharmonijos atlikėjai (vadovas Gytis Linauskas), „Puelli Vilnensis“ ansamblis (vad. Giedrė Strikulienė), bajorės Marija Neniškytė (smuikas ir vokalas), Virginija Daugirdienė (fortepijonas), Vaiva Jucevičiūtė (vokalas), Beata Krapickaitė (fortepijonas).
Spalį dar nešildomuose rūmuose buvo miela, jauku ir šilta. Kas sušilo šokdamos, o kas jaukiame, nors dar be gėlių, žiemos sode, kurį pašildė „Stiklių“ restorano dujinė krosnelė-šildytuvas. Žvakių šviesos prieblandoje gurkšnojant kokteilius šiluma sklido ir nuo darnaus tarpusavio bendravimo, nuo ypatingą grožį skleidžiančių vyresnio amžiaus moterų, savo apranga, laikysena pagerbusių prosenelių dvasią. Kaip ir visuose bajorų renginiuose vyravo ori šventinė atmosfera. Bajorų entuziazmas – uždegantis: Prikelsime Trakų Vokės dvarą gyvenimui, gėriui ir grožiui (U.Nasvytytė), suteiksime žmogišką dvasinę šilumą (M.Vardziukevičius). Būsimai galerijai pirmą jo paveikslą – peizažą iš Žemaitkiemio dvaro padovanojo Lietuvos dvarininkų asociacijos prezidentas, Žemaitkiemio dvaro savininkas M.Šventoraitis.
Buvo renkamos aukos dvarui restauruoti, daugiausia (po 1000 Lt) paaukojo Gražina Juknevičienė ir Kazys Varnelis.
Dėkingi šio renginio rėmėjams: restoranui „Stikliai“, Nacionalinei filharmonijai ir kitiems.
