Trakų istorinis nacionalinis parkas – UNESCO pasaulio paveldo sąrašuose – poreikis ir galimybės

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

KONFERENCIJOS “TRAKŲ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS – UNESCO PASAULIO PAVELDO SĄRAŠUOSE – POREIKIS IR GALIMYBĖS”, VYKUSIOS TRAKŲ SALOS PILYJE 2003 M. BALANDŽIO 3–4 D. REZOLIUCIJA
Trakų istorinis nacionalinis parkas (8,2 tūkst. ha teritorija) yra unikalus kultūros ir gamtos vertybių sankaupos arealas, išsiskiriantis darnia jų simbioze, tautos istorijos metraštis bei valstybingumo reprezentacinė teritorija. Trakų apylinkėse gyventa nuo akmens amžiaus, verstasi medžiokle, gyvulininkyste, žemdirbyste, gintasi nuo agresyvių kaimynų. Nuo pirmykštės bendruomenės laikų čia liko mitologinės bei pagonybės sakralinės ir senovės gyvenviečių vietos, pilkapiai ir piliakalniai. Viduramžiais Trakų žemė tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos ir administravimo centru. Čia ryškiausius kūrimosi, klestėjimo, gynybos, griūties ir žemdirbystės kultūros pėdsakus paliko galinga viduramžių Europos valstybė – Lietuva. Senuosiuose Trakuose, valdant Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui, pastatyta pirmoji mūrinė pilis, kurioje rezidavo valdovas. Šioje pilyje gimė ir augo Kęstučio sūnus, žymiausias Lietuvos valdovas Vytautas Didysis. Padažnėjus Kryžiuočių ordino antpuoliams buvo pastatytos Naujųjų Trakų Pusiasalio ir Salos pilys. Ginant Lietuvos valstybę nuo Rytų ir Vakarų užkariautojų, Trakų apylinkėse XIV–XVI amžiais suformuota kelių žiedų gynybinė sistema. Trakų apylinkių kraštovaizdis viduramžiais tapo tarsi sąmoningai išpuoselėtas agroparkas. Vytauto Didžiojo laikais Trakų apylinkėse įsikūrė rusai, vokiečiai, totoriai ir karaimai, kiek vėliau, po Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo padaugėjo lenkų, baltarusių, žydų, kurie paliko savitus tautinių mažumų pėdsakus. Vietiniai gyventojai išsaugojo savo dvasinės kultūros ištakas – gimtąją kalbą, tautinę savimonę, vietinės aplinkos tvarkymo tradicijas. Savus pėdsakus kraštovaizdyje ir istoriškai susiklosčiusio kultūros paveldo struktūroje paliko sovietmetis, todėl nėra lengva nuspręsti, ką iš šio įvairiarūšio ir įvairiareikšmio paveldo atrinkti ir saugoti kaip tautos kultūros metraštį, kaip nacionalinės saviraiškos išteklius, kaip tarptautinį saugotiną turtą.
1948 metais Trakuose įkurtas kraštotyros muziejus, kuris ėmė kaupti kilnojamąjį kultūros paveldą, ir šiandien yra tapęs vienu didžiausių valstybinių istorijos muziejų. 1960 metais Trakų apylinkės paskelbtos landšaftiniu draustiniu, o 1969 metais – Trakų miestas tarp ežerų paskelbtas kultūros paminklu. 1991 metais Lietuva tapo trečioji po JAV ir Kanados pasaulio valstybė, kuri savo valstybės ir kultūros lopšį nutarė saugoti istorinio nacionalinio parko statusu. Tai pirmasis tokio tipo nacionalinis parkas Lietuvoje. Nors Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas unikalioje gamtinėje ir išskirtinio valstybingumo teritorijoje, tačiau šios teritorijos kultūrinė ir visuomeninė reikšmė kompleksiškai nėra įvertinta nei nacionaliniu, nei tarptautiniu lygiu. Atsižvelgiant į 1992 metais. Lietuvos pasirašytą Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, kurioje įteisinamas ,,Pasaulinio paveldo sąrašas” ir jo skelbimo tvarka, taip pat į Europos naujosios Europos naujosios kultūros politikos nuostatas ir į integruotos paveldosaugos plėtros aktualijas, nužymėtas Europos Komisijos subalansuotos plėtros įstatymu (2000), Stokholmo kultūros veiksmų planu (1998) bei Briuselio (1969), Grenados (1985), Oslo (2000), Portorožo (2001) Europos Ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, konferencijų rezoliucijose, reikalaujančiose paveldą suprasti kaip sisteminį darinį, kuriame atskiri kultūros ir gamtos objektai negali būti išsaugoti be ryšio vienas su kitu ir juos supančios aplinkos ir skatinančiose kuo skubiau pereiti nuo atskirų paminklų prie paveldo teritorijų apsaugos, Trakų istorinio nacionalinio parko kultūros ir gamtos paveldas vertinamas kaip kompleksinė kraštovaizdžio vertybių sistema.
Parko sukultūrinto kraštovaizdžio bendroji kokybė nustatyta tokiais keturiais esminiais kultūrinių kraštovaizdžių identifikavimo požymiais, kaip ergonominis patogumas, ekologinis tvarumas, estetinis patrauklumas bei semantinis įprasminimas ir įvertinta pagal Pasaulio Paveldo Centro priimtas kategorijas kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo sąrašą. Pažymėtina, kad Trakų istorinio nacionalinio parko kraštovaizdis tenkina ne vieną, bet daugumą kriterijų, skirtų ne tik kultūrinių kraštovaizdžių, bet ir paminklų, statinių kompleksų bei gamtinių vertybių nominacijai į Pasaulio paveldo sąrašą:
<i>• Jis yra unikalus eksponatas, liudijantis genialų žmogaus kūrybinį gebėjimą panaudoti gamtines sąlygas valstybės savigynai ir saviraiškai (pilių ir miesto gynybinių įtvirtinimų sistema).
• Jis yra išskirtinis pavyzdys geomorfologinių procesų, liudijančių unikalią teritorijos orografinės ir hidrologinės įvairovės sanklodą. Trakų ežerynas, ypač jo šiaurinė dalis yra retas ir detaliais tyrimais pagrįstas morfostruktūros ir geomorfologinio paveldimumo pavyzdys. Žemiau jūros lygio tįsantis gilus palaidotas slėnis bei artimos krypties 40–50 m amplitudės žemės plutos tektoninis lūžis iš esmės buvo esminiai faktoriai, lėmę tiek ledyno tirpimo eigą, gūbrio susidarymą, ledo išgulėtus guolius, tiek ir ežeryno šiaurinių šlaitų ryškumą bei orientaciją, jo vandenų hidraulinį ryšį su netoliese prasidedančiom Bražuolės upelio ištakom.
• Jo vandens išteklių hidrologiniai–hidrogeologiniai ryšiai, kuriuos didele dalimi nulėmė geologiniai ir fiziniai–geografiniai vietovės ypatumai, turi didelę reikšmę viso kraštovaizdžio bei kultūrinio–gamtinio komplekso stabilumui.
• Jo teritorijoje, nepaisant tankaus apgyvendinimo ir intensyvaus lankymo, išliko pakankamai natūrali ir įvairi gamta su europinės svarbos buveinėmis bei europinės svarbos floros ir faunos rūšimis. Čia randamos Lietuvoje išnykusios bei anksčiau nerastos (tai yra Lietuvai naujos) grybų, kerpių, samanų ir vabzdžių rūšys, taip pat Lietuvoje retos bei saugomos augalų ir gyvūnų rūšys, kurios nyksta ir yra saugomos daugelyje Europos valstybių. Parko teritorijoje, dėka natūralios gamtos ir tikslingos žmogaus veiklos sąveikos, susiformavo unikalūs gamtiniai ir kultūriniai objektai.
• Jis yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su politiniais Lietuvos valstybės įvykiais, gynybinės viduramžių architektūros tradicijomis, tautinių mažumų – totorių, karaimų, žydų, sentikių, stačiatikių, kultūrine raiška, pasaulietinio ir bažnytinio meno, literatūros ir kraštovaizdžio architektūros kūriniais, turinčiais išskirtinę tarptautinę reikšmę.
• Jis yra išskirtinis tautinių mažumų gyvenamų ir kulto pastatų tipų, profesionaliosios dvarų, kulto ir municipalinių pastatų architektūros ir fortifikacinių ansamblių pavyzdys, iliustruojantis reikšmingus Lietuvoje gyvenusių tautų kultūros ir Lietuvos valstybės istorinius etapus.
• Jis turi ryškius asociatyvinio kultūrinio kraštovaizdžio požymius – tamprias dvasines, menines, religines, memorialines sąsajas su istorine praeitimi ir iškilių istorinių personalijų, tokių kaip Lietuvos Didieji kunigaikščiai Kęstutis, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, grafai Tiškevičiai, kunigaikščiai Radvilos, didikai Sapiegos, Oginskiai, Goštautai, Sienos (Italija) universiteto rektorius, Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis, mąstytojai ir filosofai Izaokas Trakietis, poetas ir gydytojas Ezra Harofez, gyvenimu.
• Jame yra išlikę išskirtinės reikšmės tradicinio žemės naudojimo ir apgyvendinimo reliktinės teritorijos, tokios kaip Senųjų Trakų, Varnikėlių, Serapiniškių ir Daniliškių rėžiniai kaimai, Totoriškių ir Buklų kupstiniai kaimai, Kariotiškių palivarkas, kurios priskirtinos organiškai susiklosčiusių kultūrinių kraštovaizdžių kategorijai ir kurioms, keičiantis žemėvaldos bei žemėnaudos formoms, iškyla sunykimo grėsmė.
• Jame yra išskirtinės vertės tikslingai suformuoto kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdinės teritorijos – Užutrakio dvaro sodyba su E.F.Andre projektuotu parku, Bernardinų vienuolyno sodo ir parko liekanos bei Domininkonų vienuolyno bei parko kompleksas.</i>
Trakų istorinis nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kultūros ir gamtos paveldo vertybių kompleksu, aukštos ergonominės, ekologinės, estetinės ir semantinės kokybės organiškai susiklosčiusiu, tikslingai suformuotu ir asociatyviniu kultūriniu kraštovaizdžiu, liudijančiu darnaus žmogaus ir gamtos sambūvio istoriją ir tautos išmintingą sugebėjimą rūpestingai pritaikyti unikalią gamtinę aplinką valstybės savigynai ir reprezentacijai. Atsižvelgiant į kraštovaizdžio išskirtinę kompleksinę vertę Trakų istorinis nacionalinis parkas galėtų būti nominuojamas į Pasaulio <i>Paveldo Mišriųjų vertybių sąrašą</i>. Lietuvos Nuolatinės atstovybės prie UNESCO Ambasadorė, nuolatinė atstovė Ina Marčiulionytė informavo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko nominacija numatoma 2005 metais. Tam būtina iki 2003 rugpjūčio 1 dienos Lietuvos Nuolatinei atstovybei prie UNESCO pateikti Lietuvos pasiūlymų sąrašą / Tentiv list su Trakų istoriniu nacionaliniu parku, kuris Pasaulio Paveldo komitetui turi būti pateiktas iki 2003 spalio 15 d. Atsižvelgiant į tai:
• Prašome Kultūros ministeriją pritarti Trakų istorinio nacionalinio parko įrašymui į Pasaulio Paveldo Mišriųjų vertybių sąrašą, įsakymu patvirtinti darbo grupę ir pavesti jai nustatytais terminais parengti Trakų istorinio nacionalinio parko teikimą Pasaulio paveldo komitetui ir skirti tam reikiamą finansavimą.
Konferencijos vardu: Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Trakų savivaldybės administratorius Kęstutis Ramanauskas, Trakų istorijos muziejaus direktorius Virginijus Poviliūnas, 
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra