Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pasiūlymai dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakuose

Autorius: Data: 2017-07-08, 13:25 Spausdinti

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pasiūlymai dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakuose

Trakai iš paukščio skrydžio. Danos Buinickaitės nuotr.

www.voruta.lt

Trakų rajono savivaldybės merei,

Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir

investicijų pritraukimo

darbo grupės vadovei Editai Rudelienei

 

ŽINIAI:

Lietuvos Respublikos Seimo nariui Nagliui Puteikiui

Kultūros ministrei Lianai Ruokytei Jonsson

Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

Valstybinės kultūros paveldo komisijos

pirmininkei Evelinai Karalevičienei

 

DĖL TURIZMO IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ TRAKŲ MIESTE TVARIOS PLĖTROS GALIMYBIŲ(II)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija 2017-06-12 raštu Nr S-(3.1.)-195 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių“ pateikė siūlymą apsvarstyti inovatyvią „Trakų – ežerų miesto“ koncepciją, kurią dar anksčiau pristatė Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir  investicijų pritraukimo darbo grupės posėdyje, bei kartu pasiūlė parengti būtinas priemones jai įgyvendinti.

Šiuo raštu TINP direkcija kreipiasi į Jus su prašymu sąžiningai atkreipti dėmesį į ištisus dešimtmečius savininkų ar valdytojų netvarkomus, apleistus sovietinius pastatus ar net jų kompleksus, kurie pasklidę po visą Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos teritoriją.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo ruožtu dar 1993-12-06 nutarimu Nr.912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr.68-1287) patvirtino TINP planavimo schemą, nustatė, kad TINP teritorijoje esami statybiniai pastatai „<…> gali būti rekonstruojami, remontuojami, ribojant jų dydį bei architektūros formas, pagal architektūros tradicijas bei kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus, projektus suderinus nustatyta tvarka“.

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numatė buv. „Plastos“ gamyklos profilaktoriumo Kudrionyse rekonstrukciją, įrengiant 296 nakvynės vietų vasaros ir 240 nakvynės vietų žiemos sezonams. Kartu numatyta naujai įrengti iki 250 vietų  paplūdimį 400 m. ilgio šiaurinėje Bitiškių ežero pakrantėje.

Šiuo metu 25 pastatų ir statinių Kudrionių kompleksui suformuotas net 8,0 ha dydžio rekreacinės paskirties žemės sklypas (kad. Nr.7984/0001:184, Žaizdrių kad. Vietovė).

25 pastatų ir statinių 11 nuosavybės teise priklausė Trakų rajono savivaldybės tarybai (a.k. 188673378) pagal 1999-01-20 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1-605, o vėliau – 1999-05-03 Priėmimo – perdavimo aktu Trakų rajono savivaldybės taryba turtą valdyti perdavė savo įsteigtai UAB „Trakų paslaugos“ (a.k. 181522014).

UAB „Trakų paslaugos“ perėmė: 1. poilsio namus (un. Nr.7999-2004-1129), 2. poilsio namus (un. Nr.7999-2004-1132), 3. poilsio namus (un. Nr.7999-2004-1118), 4. gyvenamą namą (un. Nr.7999-2004-1030), 5. visuomeninio maitinimo pastatą (un. Nr.7999-2004-1072), 6. kultūrinį, mokslo pastatą (un. Nr.7999-2004-1061), 7. buitinio aptarnavimo pastatą (un. Nr.7999-2004-1083), 8. ūkinį pastatą (un. Nr.7999-2004-1094), 9. garažą (un. Nr.7999-2004-1050), 10. siurblinę (un. Nr.7999-2004-1044) ir 11. rūsį (un. Nr.7999-2004-1107),.

1999-03-10 Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 29 „Dėl UAB „Trakų turizmas“ patvirtino „Kudrėnų poilsio bazės investicinį projektą“ ir suteikė 1,2 mln. Litų garantą paskolai gauti.

Deja, Trakų rajono savivaldybės tarybos UAB „Trakų paslaugos“ iki pat šios dienos neįgyvendina dar 1999 metais Trakų rajono savivaldybės tarybos patvirtinto investicinio projekto, o 2002-08-09 Turto pardavimo be varžytinių aktais Nr.ABC006121 ir Nr. ABC006118 prarado net dvejus poilsio namus (319,11 m² ir 319,72 m² ploto).

Pažymėtina, kad net 1073.22 įspūdingo dydžio gyvenamajame name (un. Nr.7999-2004-1030) UAB „Trakų paslaugos“ yra deklaravusios tik 372.29 m² gyvenamąjį plotą. Šis apie 14 puikiai išplanuotų ir įrengtų būtų pastatas stovi nenaudojamas ir naikinamas jau daugiau nei 18 metų.

Šiuo metu Trakų rajono savivaldybės tarybos turtas, valdomas UAB „Trakų paslaugos“, yra nenaudojamas – apleistas ir griūva, nepaisant tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta TINP planavimo schema sudaro išskirtines galimybes Kudrionių komplekse ir jo aplinkoje vystyti ir plėtoti rekreacinę veiklą.

UAB „Trakų paslaugos“ nevysto Kudrionių komplekso nepaisant ir to, kad į kompleksą buvo investuotos didelės viešosios lėšos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2008-09-24 nutarimu Nr. 945 „Dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo Trakų miestui“ (Žin., 2008, Nr.114-4351) miestui suteikė kurortinės teritorijos statusą.

Šis objektas šiandien ne tik nepuošia Trakų, bet ir atgraso svečius. Dėl tokio neūkiškumo ir apsileidimo pastaruoju metu piktinosi ne tik Trakų senbuvis,  Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Liesys, bet ir mažai apie realią situaciją žinantys Seimo nariai Vytautas Kernagis, Naglis Puteikis ir kt.

Deja, tai vienas iš daugelio Trakų apleistų pastatų pavyzdžių, kai ilgamečiai TINP direkcijos raginimai aktyviai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, suteikiančius priemones ir galimybes turizmo ir kultūros išteklių Trakuose tvariai plėtrai, yra ignoruojami.

Pažymėtina, kad nešvarūs sandoriai ir procesai Kudrionių komplekse tapo net devynis metus trukusiu teisminiu procesu, kuriame už kyšininkavimą buvusiam Trakų rajono merui V.Petkevičiui, buvusiam vicemerui S. Rasčiauskui ir buvusiam administracijos direktoriui L. Karnilai paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant 3 metams ir kt. (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/korupcijos-byloje-nuteisti-buve-traku-savivaldybes-vadovai-isvenge-laisves-atemimo-bausmes-59-810030).

Viešoje erdvėje vėl buvo paskelbtas UAB „Trakų paslaugos“ valdomo turto Kudrionių komplekse pardavimo skelbimai.

TINP direkcija, kaip aktyvi Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės veiklos narė,  atsižvelgdama į tai, kad ne pirmas dešimtmetis Trakuose nesprendžiama apleistų pastatų pritaikymo ir panaudojimo rekreacijai problema, siūlo atlikti išsamią apleistų pastatų problemos analizę, įvertinant, su kokiomis sąlygomis apleisti pastatai ar jų kompleksai buvo privatizuoti, kokie apleistiems pastatams ar jų kompleksams taikomi valstybės saugomos teritorijos reikalavimai bei dėl kokių objektyvių priežasčių apleistų pastatų ar jų kompleksų savininkai ar valdytojai vengia rūpintis įsigytu turtu.

         TINP direkcija siūlo iš pradžių išnagrinėti UAB „Trakų paslaugos“ apleisto Kudrionių komplekso atvejį ir jo pagrindu parengti „Trakų apleistų pastatų problemos vertinimo ir sprendimo priemonių programą“ bei ją pristatyti visiems trakiečiams bei Lietuvos visuomenei.

         Prašytume į artimiausią Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės posėdį pakviesti UAB „Trakų paslaugos“ atsakingus atstovus, kad jie pristatytų 1999-03-10 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 29 patvirtino „Kudrėnų poilsio bazės investicinio projekto“ įgyvendinimo situaciją, problemas ir jų sprendimus.

Taip pat paprašyti UAB „Trakų paslaugos“ pateikti išaiškinimus dėl 1073.22 gyvenamojo namo (un. Nr.7999-2004-1030) nenaudojimo (1, 2 ir 3 kambarių butai) daugiau nei 18 metų, kai Trakų rajono savivaldybė skelbia tokių butų pirkimo skelbimus (paskutinis 2017-02-06, http://www.trakai.lt/index.php?4230462531).

TINP direkcija siūlo Veronos, Krokuvos, Bambergo ir daugybės kitų Europos miestų investicijų skatinimo pavyzdžiu „Trakų apleistų pastatų problemos vertinimo ir sprendimo priemonių programą“ pristatyti tarptautinei bendruomenei elektroninėmis priemonėmis, siekiant pritraukti verslininkus, gebančius ir suinteresuotus investuoti išskirtinėse saugomose teritorijose.

DĖL TURIZMO IR KULTŪROS IŠTEKLIŲ TRAKŲ MIESTE TVARIOS PLĖTROS GALIMYBIŲ (III)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija 2017-06-12 raštu Nr. S-(3.1.)-195 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių“ pateikė Trakų rajono merės 2016-09-29  potvarkiu Nr. P1-105 „Dėl Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės sudarymo“ (priedas Nr.1) sudarytai darbo grupei pasiūlymą aptarti „Trakų – ežerų miesto“ koncepciją ir būtinas priemones jai įgyvendinti.

2017-06-16 raštu Nr. S-(3.1.)-211 „Dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių (II)“ TINP direkcija pasiūlė sąžiningai atkreipti dėmesį į ištisus dešimtmečius savininkų ar valdytojų netvarkomus, apleistus sovietinius pastatus ar net jų kompleksus, kurie pasklidę po visą Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos teritoriją. TINP direkcija pasiūlė išnagrinėti Trakų rajono savivaldybės UAB „Trakų paslaugos“ apleisto Kudrionių komplekso atvejį ir jo pagrindu parengti „Trakų apleistų pastatų problemos vertinimo ir sprendimo priemonių programą“ bei ją pristatyti trakiečiams bei Lietuvos visuomenei.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad kol kas nei viena TINP direkcijos iniciatyva  neįtraukta į Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės darbotvarkę.

Šiuo raštu TINP direkcija teikia trečiąjį kompleksinį siūlymą dėl Trakų miesto turizmo ir kultūros išteklių tvarios plėtros, kuri suplanuota Lietuvos Respublikai steigiant valstybės saugomą – TINP teritoriją ir kuriai parengtos įgyvendinimo priemonės.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993-12-06 nutarimu Nr.912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr.68-1287) nustatė, kad siekiant „<…> atkurti tradicinį Trakų senamiesčio vaizdą, atstatyti sunaikintą užstatymą, numatoma gyvenamųjų namų statyba pusiasalio teritorijoje. Siūlomų atstatyti sunaikintų ar sunykusių pastatų kiekis, atstatymo eiliškumas, jų panaudojimas visuotinei infrastruktūrai plėtoti bei regeneravimo principai nustatomi senamiesčio regeneravimo projekte. Taip pat turi būti numatyta pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad Trakų senamiesčio „apsaugos ir naudojimo režimą nustato” Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, 22-652) patvirtintų sąlygų XIX skyrius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-06 nutarimas Nr. 735 “Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ (Žin., 1992, Nr.30-950).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad Trakų senamiestis tvarkomas bei regeneruojamas “pagal paminklosauginius teritorinio planavimo projektus”.

Primename, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-06 nutarimą Nr. 735, yra parengtas “XV-XX a. Respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas” (reg. Nr.T00043473), kuris patvirtintas 1993-12-22 Trakų rajono valdybos potvarkiu Nr.395v “Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto”.

TINP direkcija informuoja, kad Trakų senamiestyje iki šiol nesuformuota visa eilė žemės sklypų, todėl nepateisinamai ir neatsakingai yra stabdomas Trakų miesto vystymasis, t.y. – nevykdoma gyvenamųjų namų statyba Trakuose, neatkuriamas tradicinis Trakų senamiesčio vaizdas ir sunaikintas užstatymas bei nevykdoma pokario metais pastatytų namų rekonstrukcija.

Pavyzdžiui, iki šiol nėra suformuoti sklypai buvusios Trakų miesto rotušės aikštės teritorijoje, todėl Trakų senamiestyje iki pat šiandien nėra atkurtas miesto istorinis centras ir jame nevyksta jokia tradicinė gyvenamoji ar rekreacinė veikla. Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas aplink aikštę, kurioje stovi šv. Jono Nepomuko koplytstulpis, numato atkurti ir suformuoti net 11 sklypų, kuriems nustatomi „E – atkuriamas sunaikintas istorinis užstatymas“ ir „G – sklypai skiriami rekreacijai“ režimai. Deja, šioje vietoje buvo atkurtas ir gražintas nuosavybėn tik vienas sklypas ir tai tik įtakingo vietos politiko šeimai.

Jau esame siūlę atkurti Trakų miesto rotušės aikštės užstatymą ir jame įkurdinti turistinių paslaugų dviratininkams ar kito alternatyvaus keliavimo entuziastams centrą su informacijos,  maitinimo, laikinojo apsistojimo, tradicinių amatų pažinimo, ir kitokių paslaugų suteikimu.

Kitas pavyzdys – Karaimų gatvėje Nr.6 dar 1998 metais buvo demontuotas vienas didžiausių medinių istorinių Trakų pastatų, kuris buvo apmatuotas ir numatytas atstatyti. Deja, jau beveik 20 metų pastatas neatkuriamas, o žemės plotas Trakų senamiesčio viduryje nepanaudojamas nei gyvenamajai paskirčiai, nei turizmo, nei verslo tikslams. Minėtas pastatas puikiausiai tiktų tradiciniam Trakų viešbučiui įsikurti, kurio vienas iš privalumų būtų būtent tai, kad jis būtų pačiame valstybės saugomos – TINP teritorijos centre, šalia pat Trakų Pusiasalio pilies.

Pažymėtina, kad Trakų urbanistinio draustinio specialusis planas – „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio regeneravimo projektas. Tvarkymo ir naudojimo režimo projektas“ (reg. Nr. T00043474) numato labai aiškias ir konkrečias Trakų senamiesčio tvarios plėtros priemones. Šiame specialiajame plane numatytas Trakų senamiesčio reabilitavimo sektorius – pastatų ir kitų elementų atkūrimas ir statyba istorinių duomenų pagrindais.

Dar 2014-12-27 raštu Nr. S-626 „Dėl informacijos pateikimo apie žemės sklypus, skirtus atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste“ (priedas Nr.2) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui TINP direkcija pateikė informaciją apie nesuformuotus ir negrąžintus 25 sklypus vien Trakų senamiesčio teritorijoje, kuriuos jau tuo metu buvo galima teisėtai ir operatyviai suformuoti ir atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste.

Buvo tikimasi, kad tai paskatins ne tik nuosavybės teisių atkūrimą Trakų mieste, bet ir paties miesto efektyvų ir gyvybingą atsikūrimą (atkuriant senamiestį patiems gyventojams), nenaudojant nei biudžeto, nei Europos Sąjungos struktūrinių lėšų. Deja, taip neįvyko. Dėl tokio neūkiškumo ir apsileidimo Trakuose šiuo metu tebesipiktina ne tik trakiečiai, bet ir mažai apie realią situaciją informuoti Lietuvos Respublikos Seimo nariai Jaroslav Narkevič, Jonas Liesys, Vytautas Kernagis, Arūnas Gelūnas ir kt.

Tai viena iš nesprendžiamų ir net ignoruojamų Trakų miesto ir vietos gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečių problemų, todėl TINP direkcija pakartotinai ragina pradėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, suteikiančius priemones ir galimybes turizmo ir kultūros išteklių Trakuose tvariai plėtrai.

TINP direkcija prašo įtraukti į Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės darbotvarkę trečiąjį TINP direkcijos siūlomą  apsvarstyti klausimą dėl Trakų senamiesčio tradicinio vaizdo ir sunaikinto užstatymo atkūrimo, gyvenamųjų namų pusiasalio teritorijoje statybos ir pokario metais pastatytų namų rekonstrukcijos.

TINP Direktorius            Gintaras Abaravičius

PRIDEDAMA:

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS MERAS

 

POTVARKIS

DĖL TRAKŲ RAJONO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO IR INVESTICIJŲ PRITRAUKIMO DARBO GRUPĖS SUDARYMO

2016 m. rugsėjo 29 d.  Nr. P1-105

Trakai

                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. S1-77 patvirtintu Trakų rajono savivaldybės 2016-2025 metų strateginiu plėtros planu:

  1. s u d a r a u Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupę:

1.1.  Edita Rudelienė, Trakų rajono savivaldybės merė (darbo grupės vadovė);

1.2.  Marija Puč, Trakų rajono savivaldybės mero pavaduotoja;

1.3.  Dominyka Dubauskaitė, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja;

1.4.  Darius Kvedaravičius, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius;

                   2017 m. sausio 6 d. Trakų rajono savivaldybės mero potvarkio Nr. P1-2 redakcija 

1.5.  Karolina Narkevič, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja;

1.6.  Svetlana Žilionienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja;

1.7.  Povilas Montvila, Architektūros skyriaus vedėjas (vyriausiasis rajono architektas);

1.8.  Ana Gornova, Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė (darbo grupės sekretorė);

1.9.  Kęstutis Vilkauskas, Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos seniūnas;

1.10.        Šarūnas Ūsas, Trakų rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas;

1.11.        Laima Balčytienė, Trakų turizmo informacijos centro direktorė.

2.                    K v i e č i u  dalyvauti darbo grupės darbe:

2.1.  Gintarą Abaravičių, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorių;

2.2.  Virgilijų Poviliūną, Trakų istorijos muziejaus direktorių;

2.3.  Joną Varanecką, Trakų rajono Trakų dekanato dekaną, kunigą;

2.4.  Jurijų Špakovski, Lietuvos karaimų religinės bendruomenės l.e.p. pirmininką;

2.5.  Liną Leparskienę, Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos valdybos narę;

2.6.  Alvydą Kazakevičiūtę, Trakų krašto vietos veiklos grupės pirmininkę;

2.7.  Vaclovą Plegevičių, Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktorių.

 

3.      Į p a r e i g o j u  darbo grupę svarstyti, teikti išvadas ir siūlyti Trakų rajono savivaldybės tarybai ir/ar Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti strategines Trakų rajono įvaizdžio formavimo kryptis ir prioritetus, teikti pasiūlymus dėl Trakų rajono įvaizdžio formavimo priemonių finansavimo.

Savivaldybės merė                Edita Rudelienė

Trakai , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra