Tradicinė Lietuvos evangeliškų bažnytinių chorų „Giesmių šventė“

Autorius: Data: 2014-06-19, 15:23 Spausdinti

Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga (LEBMS) ir Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia (LELB), minėdama kunigo Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį ir LELB vyskupo Jono Viktoro Kalvano senj. 100-ąsias gimimo metines, 2014 m. birželio 7 d. pakvietė į Vilnių, į tradicinę evangeliškųjų bažnyčių suaugusiųjų chorų ir vokalinių ansamblių „Giesmių šventę“.
Šiemet šventė vyko Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje, Vokiečių g. 20. Pirmoji bažnyčia čia buvo įkurta dar 1555 metais. Parapija turėjo savo antspaudą su Dievo Avinėliu ir užrašu „Diligite veritatem et pacem“ (lot. „Branginkite tiesą ir taiką“). Prie bažnyčios buvo įkurta mokykla, biblioteka, ligoninė, vaistinė, vaikų darželis, senelių ir našlaičių namai. Liuteronų bažnyčios istorija, žinoma, yra neatsiejama Vilniaus istorijos dalis: ji daug kartų degė, ir buvo vėl atstatoma. Dabartinio bažnyčios pastato kertinis akmuo padėtas 1739 metų rugpjūčio 3 dieną, projektavimo ir statybos darbai patikėti architektui Johanui Christophui Glaubitzui. Iš užsienio šalių pakviesti skulptoriai sukūrė puošnų altorių: apačioje pavaizduotas Kristaus gimimas prakartėlėje, virš jos – Paskutinė Vakarienė, aukščiau – nukryžiuotas Jėzus Kristus ir pačiame viršuje – Kristaus dangun žengimas. Altorių supa žmogaus dydžio keturių evangelistų figūros bei apaštalai Petras ir Paulius su insignijomis. Meistras vokietis Arndt Gerhardt Zelle 1751-1753 metais pastatė vargonus.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, bažnyčia buvo naikinama: parapijos gyvenimas užgesintas, bažnyčios altorius užmūrytas, kolonų papuošimai sunaikinti, skulptūros pradangintos, sakykla išgriauta, bažnyčios erdvę padalino perdanga (įsikūrė skulptorių dirbtuvė ir krepšinio salė)…
1988 metais, kilus Sąjūdžiui, atsikūrė ir Vilniaus ev. liuteronų parapija, o pirmosios pamaldos restauruotoje bažnyčioje įvyko 1995 metų lapkričio 19 dieną. 2008 metais rugsėjo 27 d. pašventinti naujieji 31 registro ir 2 manualų ir pedalų vargonai. Šiandien parapijoje yra apie 1000 narių.
Betgi grįžkime į 2014-ųjų metų birželio 7-osios rytą, kai į vieną gražiausių sostinės bažnyčių ėmė rinktis chorai iš Klaipėdos, Žemaičių Naumiesčio, Pagėgių, Šilutės, Tauragės, Marijampolės ir, žinoma, Vilniaus. Kaip visada, tokių susitikimų pradžia – labai džiaugsminga: susitinka tikėjimo ir giesmės bičiuliai iš tolimiausių šalies kampelių.
Atskirų chorų ir jungtinio choro repeticijų laikas prabėga žaibiškai, pietūs „Žemaičiuose“ – kartu ir smagių pokalbių metas, ir dar geras pusvalandis pasižvalgyti po šurmuliuojantį Vilniaus senamiestį, kuriame tądien šeimininkavo „Azijos šalių dienos“…
Šventė prasidėjo laiku, 15 val., bažnyčia – pilna klausytojų, laisvų vietų nėra. Vilniaus chorai įsikūrę balkonuose ir šoniniuose suoluose, svečių chorai – pirmuosiuose ir viduriniuose suoluose. Choristų apranga džiugina akį sodriomis spalvomis. Šventė prasideda ne visai tradiciškai, be dalyvių eisenos. Garbė pradėti šventę suteikta vargonininkei Jūratei Lansbergytei ir fleitininkui Vytautui Oškiniui.
Į visus gausiai susirinkusius svečius ir choristus psalmininko Dovydo žodžiais kreipėsi LELB vyskupas kun. Mindaugas Sabutis. Jis paskelbė, kad šioje Giesmių šventėje daugiausia skambės XVII-XVIII a. giesmės, kurias, tikėtina, giedojo ir „Metų“ autoriaus – kunigo Kristijono Donelaičio – apdainuoti būrai. Taip pat šiais metais minimos ryškiausios antrosios XX a. pusės Liuteronų Bažnyčios asmenybės – vyskupo Jono Viktoro Kalvano 100-osios gimimo metinės. „Kas jį pažinojo, atsimena, su kokiu užsidegimu jis kalbėjo apie tikėjimą, uždegdamas ir kitų širdis. Jei ne jis, neturėtų Liuteronų Bažnyčia nei giesmynų, nei šių Giesmių švenčių nebūtų. Dar daug ko neturėtų Bažnyčia. Jis darė viską, kad išsaugotų Bažnyčią sovietų laikais. Jo rūpesčiu ir pritarimu vyko atkuriamieji Bažnyčios darbai“, – kalbėjo vyskupas.
Jungtinis choras užgiedojo F.Šuberto „Šventas, šventas, šventas“ (ją kartu giedojo visa bažnyčia) ir pirmąją rašytinę lietuvišką keturbalsę Martyno Mažvydo giesmę „Gyvenimą pašlovintą“ iš Mažvydo-B. Vilento giesmyno (aranžuotą B. Skirsgilo). Nidos, Juodkrantės ir Rusnės ev. liuteronų parapijų kunigas Jonas Liorančas skaitė ištraukas iš  K. Donelaičio poemos „Metai“. Skaitymus keitė chorų atliekami kūriniai ir giesmės, atitinkančios K. Donelaičio laikus ir atspindinčios to laikotarpio dvasią.
Ką gi konkrečiai giedojo chorai ir kaip jiems pavyko atskleisti giesmių turinį?
Vilniaus ev. liuteronų parapijos jaunimo choras „Adoremus“ (nuotr., vad. Renata Moraitė) atliko sudėtingos polifonijos Henry Kihker kūrinį „Dvasia, Viešpaties, ateik“. Jauni balsai liejosi tarsi iš gausybės rago, gražiai sutarė tarpusavy, stiprino vienas kitą, kalbėjosi, pasakojo, kreipėsi į aukštybes – giesmė spindėjo visomis vaivorykštės spalvomis. Didelis džiaugsmas parapijoje turėti tokio aukšto lygio kolektyvą!
Jungtiniam Klaipėdos ev. liuteronų parapijos ir Klaipėdos vokiečių bendrijos mišriam chorui, atlikusiam Johno Darwallo „Šlovė Karaliui mūs“ ir B. M. Ramsey „Melstis pasitikint“, dirigavo jauna vadovė Inga Pakalniškienė. Choras negailėjo pastangų kuo geriau atlikti abu kūrinius – giedoti šlovę ir melstis, ir su pačios vadovės balso pagalba jiems tai pavyko.
Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios choras (vadovė A. Saldukienė) atliko įspūdingą įdomios harmonijos septynbalsę Valterio Banaičio giesmę „Kaip niekingas, prapuolingas“. Atliko gerai, žodinis ir muzikinis tekstas skambėjo įtaigiai, visgi vidurinės dalies pradžioje, kurioje kalbama apie gyvenimo audras, pritrūko dramatizmo ir kontrasto tarp forte ir piano atkarpų, ryškesnio žemųjų balsų vaidmens.
Jungtinis Žemaičių Naumiesčio, Pagėgių, Šilutės ev. liuteronų parapijų choras, diriguojamas Valterio Matulio, emocingai pagiedojo Oscaro Ahnfeldo „Kiekviena diena“, Valterio Banaičio „Krikščionie, kelkisi kovon“ ir romantišką Manfredo Siebaldo „Eik malonėj Dievo“. Džiugu choruose matyti daug jaunų veidų, girdėti šviesų choro skambėjimą.
Tauragės M. Mažvydo ev. liuteronų parapijos choras, diriguojant choro vadovei ir bažnyčios vargonininkei Tatjanai Kalvanienei, sugiedojo seną lietuvių giesmę – Merkelio Švobos (1624-1663) „Aš linksminuos ir siela džiaugsmą gavo“. Tai vienas skaitlingiausių ir gana stabilios sudėties chorų.
Vilniaus reformatų choras „Giesmė“, vad. Janinos Pamarnackienės, jau keletą metų bendrauja ir bendradarbiauja su mišriu „Pagirių dainorių“ choru – gieda pamaldose, koncertuose, kartu važiuoja į Giesmių šventes, kitus renginius. Šį kartą abu chorai atliko M. Genio harmonizuotą lietuvių liaudies giesmę „Kur tiktai aš vaikštinėju“ ir R. Šliužinsko „Tave mylėsiu“. Pirmajai giesmei kanklėmis akompanavo Rasa Mockūnienė, sukurdama ypatingą, šimtmečius atveriančią atmosferą. Išraiškingai reformatų choro atlikta polifoninė „Prūsų padėkos giesmė“ taip pat prabilo Donelaičio laikų intonacijomis.
Šventės pabaigoje visada skamba giesmės, kurios buvo giedamos dar tarpukary, pirmosiose evangeliškųjų bažnyčių Giesmių šventėse – V. Storostos Vydūno harmonizuota „Pranaše didis“ ir L.van Bethoveno „Padangės giria“. Janinos Pamarnackienės ir šventės meno vadovės Lauros Matuzaitės-Kairienės (nuotr.) mostams paklusęs šventės jungtinis choras galingo, pakilaus gaudesio pripildė visą bažnyčią (rodos, nusklendė iki pat dangaus…)
Po visuotinės maldos „Tėve mūsų“ ir LELB vyskupo M. Sabučio palaiminimo šventėje dalyvavusių chorų vadovams, vargonininkams, organizatoriams buvo įteikti padėkos raštai, gėlės… Visada šiek tiek graudu pradėti, o dar labiau – baigti paskutiniąją, atsisveikinimo giesmę: „Taigi imk mano ranką ir vesk mane…“
Ką gi, įvyko dar viena, labai graži, dvasinga šventė. Šventė, kuri vienija, kurioje susitinka tikintys ir giedantys; šventė, teigianti gėrį, grožį ir viltį.
Už puikiai surengtą šventę tikrai verta ir teisinga padėkoti Vilniaus ev. liuteronų parapijai, jos administratoriui Gintarui Šiaudiniui, atlikusiam milžinišką organizacinį darbą.

Dalija GUDLIAUSKIENĖ

Dariaus Abromaičio nuotr.

Šaltinis: www.choras.lt

(http://www.choras.lt/readarticle.php?article_id=2105)

Kultūra , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra