Pagrindinis puslapis Istorija Totorių tradicijos atgimė Trakuose

Totorių tradicijos atgimė Trakuose

2015 m. liepos 28 d. kempinge „Slėnis“ įvyko Totorių kūrybinės vasaros mokyklos, trukusios 9 dienas,
baigiamasis vakaras

Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda. Šiuo metu Lietuvoje gyvena kiek mažiau nei 4000 totorių. Tankiausiai gyvenamos vietos –
Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Galime pasidžiaugti, kad Totorių kultūros centras kartu su Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga Trakuose jau antrą kartą surengė Totorių kūrybinę vasaros mokyklą. Joje dalyvavo totorių bendruomenės atstovai iš įvairių Lietuvos vietovių: Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Nemėžio, Keturiasdešimt totorių kaimo, taip pat atvyko vaikų ir iš Kazanės. Totorių kultūros centro ir vaikų folkloro ansamblio „Ilsu“ („Tėvynė“) vadovė Almira Trakšelienė džiaugėsi, kad šiemet dalyvių skaičius buvo didesnis negu pernai – net 57 (prieš metus dalyvavo 40), kurių amžius nuo 4 iki 82 metų. Stovyklos vieta kempinge buvo parinkta neatsitiktinai, nes prieš keletą šimtmečių čia buvo totorių gyvenvietė, kaip teigia Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas: „ Dėl šio fakto ši vieta mums yra labai brangi. Čia mums labai jauku, pati teritorija yra uždara, nėra piktadarių. Taip pat iš čia atsiveria gražus kraštovaizdis, galime grožėtis Salos pilimi.

Džiugu, kad kai norime surengti stovyklą „Slėnio“direktorė Vilma Biekšaitė mūsų idėjas sutinka pozityviai ir mus paremia“.
Stovykloje mokiniams buvo parengta įdomi ir įvairi programa. Vaikai susipažino ne tik su Kazanės ir Krymo totorių folkloru, bet ir patys dainavo, šoko, mokėsi groti totorių nacionaliniais muzikos instrumentais – sazu, armonika, dare. Pamokas vedė patyrę pedagogai ir specialistai. Antrą kartą į stovyklą atvyko Kazanės valstybinės konservatorijos dėstytoja aspirantė Lilija Ziganšina ir konservatorijos IV kurso studentas Airatas Šafikovas. Taip pat groti sazu mokė dėstytojas iš Turkijos Savaš Atadže, šokio meno – iš Kijevo choreografė Elnara Abdulajeva.
O koks iš tavęs totorius, jei nemoki joti ant arklio ar šaudyti iš lanko. Buvo surengti jodinėjimo ir šaudymo iš lanko užsiėmimai. Lietuvos totoriai aiškino totoriškos virtuvės paslaptis.
Mokyklos uždarymą vainikavo baigiamasis koncertas, kurioje buvo parodomoji programa tų šokių, dainų, kurių dalyviai išmoko per devynias dienas. Prieš koncertą kalbėjo garbės svečiai: Turkijos ambasadorės Lietuvoje Aydan Yamancan atstovė Oznur Džonson, kempingo „Slėnis“ direktorė Vilma Biekšaitė.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas ir Totorių kultūros centro vadovė Almira Trakšelienė mokyklos dalyviams įteikė antrosios Totorių kūrybinės vasaros mokyklos baigimo diplomus. Mokyklos organizatoriai dėkojo renginio rėmėjams ir partneriams. Kultūros rėmimo fondui, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Plėtros ir bendradarbiavimo fondui „TIKA“, kempingui „Kempingas Slėnyje“, Trakų rajono savivaldybei, Trakų istorijos muziejui, UAB „Perkūno žaibai“ ir kt.

***
Operos solistė Lilija Gubaidulina:
Šiais metais stovykla tikrai surengta puikiai, nors pradžioje ir buvo tam tikrų keblumų ją organizuojant. Svarbiausia, kad viskas pavyko ir vaikai labai džiaugėsi. Jie turėjo ne tik galimybę prisiliesti prie savo tautos kultūros, istorijos, bet ir išmokti daugiau nacionalinių dainų, šokių, pažinti vienas kitą. Nors aš negalėjau vesti pamokų, nes auginu mažą vaiką, tačiau stovykloms dalyviams esant progai negailėjau naudingų patarimų.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Naujienos iš interneto