Tolminkiemyje – pagarbos žodžiai K. Donelaičiui

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Penktadienį, 2009 m. spalio 9 d., Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, Tolminkiemyje (dabar – Čistyje Prūdy) iškilmingai paminėtas čia įsteigto lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714-1780) memorialinio muziejaus trisdešimtmetis. Renginyje dalyvavo nemažai svečių iš Karaliaučiaus krašto valdžios įstaigų, didelė grupė Karaliaučiaus srities rašytojų, taip pat nemažai svečių iš Lietuvos – viso beveik šimtas žmonių.

Tolminkiemyje K. Donelaitis gyveno ir kunigavo nuo 1743-ųjų iki pat savo mirties 1780 metais. Čia 1756-aisiais vietoj buvusios medinės jis pastatė mūrinę bažnyčią, netoliese įkūrė Našlių namus, kurių likę tik pamatai, klebonijos pastate, kuris buvo atstatytas 1998-aisiais, parašė pasakėčias ir garsiąją poemą „Metai“. Jis pirmasis Tolminkiemyje ėmė verstis sodininkyste, augino obelis, vietos vaikus mokė skaityti ir rašyti, o, prisirinkęs šalia plytinčiuose laukuose įvairių vaistažolių, gydydavo žmones. Be to, jis šlifavo linzes ir iš bažnyčios bokšto, kuris taip pat atstatytas, stebėjo žvaigždes.
 
Poetas dar surasdavo laiko vadovauti ir vietos vaikų chorui, kuris apylinkėse garsėjo kaip geriausias, o laisvalaikio minutę sėsdavo rašyti. Apie visa tai išgirdo ir sužinojo į jubiliejinį renginį susirinkę svečiai iš Rusijos ir Lietuvos.

1964-aisiais, kai buvo minimos 250-osios poeto gimimo metinės, kilo idėja atstatyti bažnyčią Tolminkiemyje. Atstatymo darbai pradėti 1971 metais, baigti 1979-aisiais, o tų metų spalio 11 dieną įvyko iškilmingas poeto memorialinio muziejaus atidarymas. Dar 1967-aisiais buvo rasti K.Donelaičio palaikai, kurie 1979-ųjų birželio 14 dieną perlaidoti atstatytos bažnyčios kriptoje. Čia yra ir klasiko biustas, kuriame tiksliai atkurti jo veido bruožai.

Jubiliejinio renginio svečiai kalbėjo, kad K. Donelaitis jau seniai tapo labai svarbiu abiems tautoms, jo kūryba išversta į daugybę kalbų, o muziejuje saugoma apie 200 eksponatų, pasakojančių apie K. Donelaičio epochą, jo kūrybos ypatumus. Daug šiltų žodžių ir padėkų buvo skirta ilgametei muziejaus direktorei, vietos gyventojai Liudmilai Silovai, kuri muziejui vadovauja nuo 1978 metų, taip pat vilniečiui architektui Napoleonui Kitkauskui, kuris į jubiliejų neatvyko, bet padarė labai daug, kas muziejus būtų įkurtas ir veiktų.

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius, perdavęs užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko sveikinimus, sakė, kad ministras žadėjęs nepamiršti Tolminkiemio. Šią vasarą muziejui V.Ušackas atvežė ir dovanojo modernią žoliapjovę, kuria pats pjovė žolę, tą patį darbą jis žada atlikti ir ateinančią vasarą. V. Stankevičius muziejui padovanojo muzikinį centrą, taip pat įteikė padėkos raštus.

Raštus įteikė ir Lietuvos kultūros ministerijos viceministras Donatas Valančiauskas, padovanojęs muziejui ir jubiliejinį Lietuvos 1000-mečio medalį. Jis taip pat perdavė ministro Remigijaus Vilkaičio sveikinimus, priminęs, kad pastarasis gimęs visai netoli nuo Tolminkiemio, Kybartuose.

Vietos valdžios atstovai sakė, kad į šį muziejų atveža visus Nesterovo rajono oficialius svečius, o ateityje planuoja parengti programą, kad K. Donelaičio kūryba būtų dar labiau analizuojama ir jos mokomasi vietos mokyklose.

Muziejaus vadovė, nuoširdžiai priėmusi ir pavaišinusi svečius, nesiskundė, tačiau muziejaus padėtis liūdna – gerokai sumažintas jo finansavimas, vietoj buvusių septynių etatų liko tik du, moterims sunku viską prižiūrėti. Be to, labai sumažėjo lankytojų skaičius, nes dėl vizų režimo iš Lietuvos čia jau beveik niekas natvažiuoja, o dar prieš porą dešimtmečių kasmet apsilankydavo po keliolika tūkstančių žmonių.
Marijampoliečių bendrijos pirminimkas Vytautas Gaulia, daugybę metų į Tolminkiemį vežęs marijampoliečių grupes, sakė, kad dabar čia atvažiuoti nėra paprasta.

„Per tuos metus čia atvežiau apie tūkstantį žmonių, kasmet gegužę dalyvaudavome čia rengiamose talkose, tačiau dabar sienos mus atskyrė, jau penkerius metus pas jus nebuvau, nes atvažiuoti sudėtinga, reikia vizų, draudimų, per sieną važiuojant jautiesi išties nejaukiai. Politikai turėtų padaryti viską, kad padėtis pagerėtų“, – sakė marijampolietis, kurio kalba sulaukė nemažai plojimų.

Svečiai, prieš renginį užsukę į netoliese, buvusiame Lazdynėlių kaime esančią K. Donelaičio gimtinę, buvo maloniai nustebę – dar neseniai čia vešėjusios žmogaus ūgio varnalėšos jau nupjautos, aplinka sutvarkyta, šiukšlės surinktos. Sutvarkyti K.Donelaičio gimtinės aplinką imtasi po to, kai Lietuvoje viešėjusio Kaliningrado srities gubernatoriaus Georgijaus Booso Lietuvos žurnalistai klausė apie liūdną padėtį Lazdynėliuose.

Specialiai lrytas.lt, Karaliaučiaus sritis

Autoriaus nuotr.

Nuotraukoje: Bažnyčios kriptoje – K. Donelaičio kapas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra