Tilžės akto dieną paminėjus!

Autorius: Data: 2011-12-02, 13:38 Spausdinti

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas ŠILAS, Vilnius

Tilžės Akto diena, lapkričio 30-oji – viena iš reikšmingiausių naujosios Lietuvos istorijos datų.

Tą 1918 metų dieną, 24 Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (MLTT) nariai, reikšdami senųjų vietos gyventojų valią, pasirašė Tilžės aktą, deklaravusį ryžtą atsiskirti nuo Vokietijos ir įsijungti į atstatomą Lietuvos valstybę. Signatarai, suprasdami, kad visi lietuviai turi tik vieną Tėvynę – Lietuvą savo poziciją išreiškė tokiais gilios prasmės žodžiais:

„Atsižvelgdami į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyvuoti ir tai, kad mes Lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes, remdamiesi ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos“.

MLTT susikūrimą paskatino 1918 m. pradžioje JAV prezidento T. V. Vilsono paskelbtos tezės apie apsisprendimo teisę svetimųjų valdomoms tautoms, Lietuvos nepriklausomybės akto įgyvendinimas – valstybės atkūrimas, o taip pat Vokietijos imperijos pralaimėjimai I pasauliniame kare. Vokietijai 1918 m. lapkričio 11 d. pasirašius su Antante Kompjeno paliaubas, po kelių dienų 1918 m. lapkričio 14 d. klaipėdiškė „Lietuviška Ceitunga“ kreipėsi į lietuvininkus:

„Rodos, negali būti jokios abejonės, kad mes, lietuviai, priklausome prie Lietuvos. Niekas neprivalo dabar bijotės išreikšti aiškiai, kad jis nori būti Lietuvos pilietis“. Dar 1885 m. įkurtos „Birutės“ draugijos nariai E. Simonaitis, J. Vanagaitis, M. Jankus ir kt. sudarė Prūsų Lietuvos Tautinę komisiją. Ši lapkričio 16 d. į Tilžę sukvietė beveik visų Mažosios Lietuvos apskričių atstovus, kurie demokratiškai išrinko savo atstovybę – MLTT (iš pradžių vadintą Prūsų Lietuvos Tautine Taryba). Tą pačią dieną Tilžėje 100 tūkstančių egzempliorių tiražu išėjo programinis atsišaukimas į senuosius krašto gyventojus (atskirai lietuvių ir vokiečių kalbomis) – „Lietuvininkai, pabuskit“:

„Ar mes dabar tylėsim, snausim ir miegosim? Antai: finai valni, čekai valni, lenkai valni, vengrai valni, ukrainai valni, slovėnai valni, ar tikt mes prūsiški lietuvininkai vieni toliau gėdėsimės savo lietuvystės ir lįsime to-liaus po vokiečių dangalu, kurie jau 500 metų mūsų brangią kalbą spaudžia ir naikina. […] Dabar parėjo adyna svietui apsakyti, kad tad mes dar gyvi, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai.“

Suvokusių savo misiją Tilžės Akto signatarų dėka siekis „priglausti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios“ nors iš dalies buvo įgyvendintas. Be MLTT narių pastangų nebūtų 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimo. Lietuva liktų be šio pamario krašto, taigi ir be Klaipėdos uosto. O juk tai leido Lietuvos valstybei ekonomiškai ir politiškai atsilaikyti prieš pilsudskinę Lenkiją, siekusia likviduoti Lietuvos valstybę.

Karaliaučiaus kraštas, pirmųjų lietuviškų knygų ir literatūrinės lietuvių kalbos gimtinė, remiantis 1945 m. Potsdamo konferencijos susitarimais, o iš tikrųjų pažeidžiant juos, buvo 1946 m. inkorporuotas į SSRS Rusijos respubliką. Tokią realybę galima būtų vertinti pragmatiškai, jei Rusijos Federacija būtų geranoriška visoms savo kaimynėms, taigi ir Lietuvai, jei ji būtų taikinga valstybė. Gyvenimo faktai yra atkaklus dalykas, o faktai, deja, yra tokie:

1944–1948 metais sovietinė karinė valdžia nužudė beveik 320 tūkst. Karaliaučiaus krašto gyventojų, tarp jų daugiau kaip 130 tūkst. lietuvių kilmės žmonių;

Pažeisdama Potsdamo susitarimus, SSRS jau 1945 m. pabaigoje pradėjo užkariauto Karaliaučiaus krašto kolonizavimą, kuris nesibaigė iki šiol;

SSRS Rusija 1946–1950 metais pakeitė visus – ne tik nacių įvestus, bet ir išlikusius ilgaamžius lietuviškus ir prūsiškus Karaliaučiaus krašto vietų ir vandenų vardus į išgalvotus rusiškus. Istorinius žemės vardus didele kultūros vertybe laiko UNESCO, tačiau jos narė (!) Rusijos Federacijos valstybė vis dar vengia atstatyti nors kelis – Tolminkiemio, Ragainės ir Tilžės vardus;

Karaliaučiaus srities administracija neleidžia įamžinti brangių lietuviams asmenybių atminimo (2005 m. už Lietuvos lėšas Karaliaučiuje pastatytas paminklas prof. L. G. Rėzai – tik maloni išimtis). Pavyzdžiui, 1994 m. buvo nugriautas ir iki šiol neatstatytas Herkaus Manto kenotafas Narkyčiuose (rus. Meždurečjė), neleista atminimo lenta nacių nužudytam lietuvių kultūros veikėjui Enziui Jagomastui;

Lietuvos žmonės norėdami aplankyti Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje (rus. Čistyjė Prudy), kitas svarbias lietuvių kultūrai vietas turi rimtų vizų, sienos kirtimo procedūrų problemų, ekskursijų vadovai ne kartą traktuoti „personomis non grata“;

Lietuvos valstybei, kaip Karaliaučiaus krašto kaimynei, neramu, kad šiame, kuris savo teritorija yra keturis kartus mažesnis už mūsų šalį, Rusija laiko keturis kartus gausesnę puolamąja ginkluote ginkluotą kariuomenę.

1997 m. LR Seimas lapkričio 30-ąją paskelbė atmintina Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos Akto diena. Šis jų vienybę įtvirtinantis Aktas be istorinės vertės turi ir testamentinę vertę. Juo rėmėsi 1946 m. Vokietijoje atgaivintos Mažosios Lietuvos Tarybos, 1953 m. Kanadoje įkurto Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio, 1989 m. Lietuvoje įsteigtos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veikla.

Tilžės Aktas yra testamentinis dokumentas, liudijantis lietuvių teises į savo protėvių žemę, moralinis įpareigojimas Lietuvos politikams nuolat ir nuolat priminti sau ir Rusijai, kad pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis – Karaliaučiaus kraštas (sritis) yra lietuvių, ne slavų ir ne germanų, etninė žemė. Tilžės Aktas ragina mus saugoti ir garsinti jos etninį paveldą, vartoti tradicinius, o ne išgalvotus Mažosios Lietuvos žemės ir vandenų vardus. Kviečia lankytis Kristijono Donelaičio, Liudviko Gedimino Rėzos ir Vydūno žemėje. Štai tokio turinio yra Tilžės Aktas! Tilžės Akto diena yra svarbi šventė. Švęskime ją!

(Iš Lietuviška ceitunga, 1918 11 19, nr. 139, p. 3)

Nuotraukose:

1. Tilžės aktas

2. Straipsnis vadinasi „Prusu Lietuwei isteige tautine Taryba“ – informacija, kad Tilžėje įsteigta lietuvininkų interesus ginsianti organizacija. Organizacijos adresas: Tilžė Hohe str. (Aukštoji gatvė), nr. 78 (Jono Česnavičiaus nuotr.)

Voruta. – 2011, gruod. 10, nr. 23 (737), p. 4.

Istorija , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra