Tilžės akto 90-metis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Prieš 90 metų Tilžėje susirinkę Mažosios Lietuvos veikėjai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, o tų pačių metų lapkričio 30 dieną priėmė ir pasirašė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, vėliau pavadintą Tilžės aktu. Tai lietuvininkų, iškentusių svetimųjų jungą ir nepraradusių tapatumą, vaisius.

Jame buvo paskelbta krašto daugumos gyventojų valia dėl Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos. Šio akto pasirodymo išvakarėse, 1918 m. lapkričio viduryje, Prūsijos Lietuvos lietuvių politinio sąjūdžio veikėjai, nepabūgę neišvengiamų vokiečių administracijos išpuolių, išplatino atsišaukimą.

Tilžės akto 90-metis buvo pažymėtas įvairiausiais renginiais Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose. Istorikas Vygantas Vareikis teigė, kad nepaisant istorinių šio dokumento vertinimo kontraversijų, Tilžės aktas bei jo paminėjimas svarbus ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai.

2008 m. gruodžio 1 d. (
pirmadienį) Vilniuje Mažosios Lietuvos reikalų taryba kartu su Lietuvos mokslo akademijos Mokslininkų rūmais ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centru maloniai pakvietė sudalyvauti mokslinėje konferencijoje, skirtoje Tilžės akto 90-mečiui, kuri įvyko LMA Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3). Jos pranešimai bus išleisti atskira knygute. Po kavos pertraukos vakarą pratęsė šventinis VGTU choras „Gabija“ (vadovė Rasa Viskantaitė).

Susirinkusiems įžangos žodį tarė VGTU Mokslotyros centro direktoriaus dr. Algimantas Liekis bei priminė Tilžės akto paskelbimą prieš 90 metų, kuris prilygsta Vasario 16-osios aktui. Buvo perskaitytas ir seimūno Gintaro Songailos sveikinimas.

Tilžės akto atsiradimo istorija

Tilžės aktas yra dokumentas (vad. „Pareiškimas“), pasirašytas 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje (dab. Sovetske, Kaliningrado sr.). Lietuva savo nepriklausomybę buvo paskelbusi 1918 m. vasario 16-ąją. Tai – vienas iš stimulų Mažosios Lietuvos veikėjams suaktyvinti lietuvišką veikslą Prūsijoje. Tarnaudami vokiečių kariuomenėje, dauguma Mažosios Lietuvos kariškių atsidūrė tarp Lietuvos patriotų Vilniuje ir po karo grįžę namo pradėjo skleisti tautiškumo idėjas. Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis ir Erdmonas Simonaitis 100 000 egz. tiražu išplatino lietuvių ir vokiečių kalbomis atsišaukimą „Lietuwininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“.

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje sudaroma Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba – Mažosios Lietuvos politinė organizacija, jungusi šimtą žmonių. Tarybos prezidiumą sudarė Viktoras Gailius, E. Simonaitis ir J. Vanagaitis. 1918 m. lapkričio 30 d. sukviestame Tarybos atstovų susirinkime priėmė „Pareiškimą“, kurį vėliau pavadino Tilžės aktu. Jame buvo deklaruojama apie Vilsono Tautų apsisprendimo teisę ir Mažosios Lietuvos norą prisijungti prie Lietuvos valstybės bei baigiama raginimu šiam tikslui skirti visas jėgas. Aktą pasirašė 24 žinomi visuomenės veikėjai nuo 22 iki 60 metų amžiaus: J. Vanagaitis, V. Gailius, M. Jankus, Mikelis Deveikis, Mikas Banaitis, A. Smalakys, Kristupas Paura, Mikelis Lymantas, D. Kalniškys, Fr. Zūbaitis, Kristupas Kiupelis, E. Jagomastas, Jurgis Lėbartas, Jurgis Arnašius, L. Deivikas, Jonas Užpurvis, Jurgis Gronavas, Mikelis Mačiulis, E. Bendikas, M. Reidys, V. Didžys, J. Juška, M. Klečkus ir Jurgis Margys.

1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo Tilžės akto paskelbimo diena – lapkričio 30-oji – įrašyta į atmintinų dienų sąrašą. Beje, šią svarbią istorinę datą paminėjo ir Seimas gruodžio 2 d. rytiniame posėdyje.

Pranešimų ypatybės

Mažosios Lietuvos enciklopedijos istorijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Matulevičius perskaitė pranešimą „Mažosios Lietuvos tautinė taryba ir Tilžės aktas“. Jis prisiminė išvažiuojamąją sesiją šeštadienį Pagėgiuose, kuriuose galbūt pirmą kartą dalyvavo labai gausus visų lietuviškų žemių atstovų meninių kolektyvų būrys iš Karaliaučiaus krašto bei Lietuvos. Akcentavo Tilžės akto svarbą Mažajai Lietuvai ir tai, kad du nepaprastos svarbos aktai – šitas ir Vasario 16-osios – trumpi, bet konkretūs.
Pranešėjas pastebėjo, kad kelis amžius lietuvininkai nors ir sudarė daugumą krašto gyventojų, XIX a. pab. dėl įvairių priežasčių tapo mažuma. Taip pat pabrėžė skirtumus tarp didlietuvių ir mažlietuvių tuomet ir dabar. Ypač juos skyrė religija: lietuvininkai-liuteronai, lietuviai-katalikai, tačiau jungė etnokultūrinis bendrumas bei suartėjimas skatinamas knygnešystės. Mažojoje Lietuvoje lietuvininkai gyveno blogiau nei vokiečiai, bet žymiai geriau nei didlietuviai; lietuvininkai artėjo prie vakarų civilizacijos. Pasak jo, susipratusių lietuvininkų veikėjų pastangomis ir galėjo gimti toks Tilžės aktas.

VGTU Mokslotyros centro direktorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vicepirmininkas dr. Algimantas Liekis savo pranešime „Mažoji Lietuva tarptautiniuose dokumentuose“, remdamasis Mažosios Lietuvos tautinės tarybos iniciatoriaus E. Simonaičio prisiminimais bei kitais šaltiniais, pateikė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos ir jo netekimo istorinių įvykių raidą.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas pristatė pranešimą „Tilžės akto politinis vertinimas“. Jeigu Mažoji Lietuva nuo XVI a. buvo žinoma tik etnografine prasme, tai jau XX a. tapo politine sąvoka. Sąmoningiausi didlietuviai ir mažlietuviai suprato, kad tautos išlikimo garantija yra vieninga tautinė valstybė ir tam skyrė visas savo jėgas. Jų pastangomis įvyko Klaipėdos sukilimas ir Lietuvai atiteko Klaipėdos kraštas bei uostas. Taip, nors iš dalies, buvo įgyvendintas mažlietuvių siekis „priglausti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios“. Bet ar visų vardai įamžinti? Deja, ne.

Po pranešimų vyko aštri diskusija.

Kiti įvykiai

Šių metų lapkričio 28 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje buvo atidaryta paroda Tilžės akto signataro M. Jankaus 150-osios gimimo metinėms „Martynui Jankui atminti“. Ji rengiama kartu su Klaipėdos universiteto biblioteka, turinčia unikalią M. Jankaus šeimos nuotraukų kolekciją, kuri eksponuojama pirmą kartą. Paroda tęsis iki kitų metų sausio 10 dienos. Klaipėdos miesto etnokultūros centre Klaipėdos universitetas (KU) tą pačią dieną suorganizavo jau 20-ą mokslinę konferenciją „Lietuvininkai ir lietuviai“, kurios šių metų tema – „Pietizmas ir tautinis sąmoningumas“.

Lapkričio 28 d. Šilutėje – F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje – surengta literatūros ir dokumentų paroda „Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena“, o Šilutės muziejuje – paroda „H. Šojaus dailės kūrinių kolekcija“ bei kolekcijos pristatymas. Taip pat lapkričio 28 d. Šilutės muziejaus darbuotojai, dalyvaujant Savivaldybės atstovams, H. Šojaus dvare surengė Advento vakarą. Buvo atidaryta ir dailės paroda „H. Šojaus dvaro dailės kūrinių kolekcija“, skirta Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto dienai paminėti.

Lapkričio 29-30 dienomis įvairūs renginiai vyko Pagėgių A. Mackaus gimnazijoje, o lapkričio 30 d. prie Pagėgiuose stovinčio paminklo, skirto Mažosios Lietuvos prisijungimui prie Didžiosios Lietuvos, organizuota istorijos pamoka „Tilžės aktui – 90“.

Ir šiandien Tilžės aktas mums vis primena, kad Karaliaučiaus kraštas yra lietuvių etninė žemė. Jis įpareigoja rūpintis ir domėtis juo – pirmųjų lietuviškų knygų bei literatūrinės lietuvių kalbos gimtine.

Kęstučio Puloko nuotr.

Nuotraukose:

1. Pranešimą skaito dr. A. Matulevičius
2. Koneferencijos metu

Voruta. –  2008, gruod. 6, nr. 23 (665),  p. 13. 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra