Tiltų bibliotekos 60-ties metų jubiliejus

Autorius: Data: 2016-11-23, 15:32 Spausdinti

Tiltų bibliotekos 60-ties metų jubiliejus

Tiltų bibliotekos jubiliejinės šventės dalyviai. Editos Loibos nuotr.

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja, www.voruta.lt

Aprūpinimas knygomis iki bibliotekos įkūrimo. Tiltus ir aplinkinius kaimus knygos, maldaknygės, kalendoriai, elementoriai ir laikraščiai pasiekdavo lietuviškos spaudos draudimo metais. Lieponių kaimo siuvėjas ir knygnešys Jonas Stakutis lietuvišką spaudą ir knygas gabeno iš Mažosios Lietuvos[1]. Pūčkornių kaime gyvenęs Simonas Aukštuolis lietuvišką religinio turinio spaudą kaimuose platino paskatintas Valkininkų parapijos klebono Silvestro Gimžausko[2]. Kunigai Aleksas Racevičius, Vladas Mironas rėmė slaptas mokyklas, parūpindavo vadovėlius, ruošė ir siuntė daraktorius slapta mokyti vaikus skaityti ir rašyti gimtąja kalba[3].Lieponių kaimo gyventojas Stasys Latvys turėjo išsaugojęs lietuvišką maldaknygę „Šaltinis“, išleistą 1883 m., iš kurios meldėsi ir mokėsi jo kartos mokiniai.

Vilniaus kraštą okupavus lenkams, lietuvių švietimo draugija „Rytas“ Tiltų, Lieponių, Klepočių, Vaikštenių, Kalvių kaimuose įsteigė pradines mokyklas. Šv. Kazimiero draugija steigė savo skyrius, kurios nariai rūpinosi tautine kultūra, slapta gabeno ir platino lietuviškus laikraščius ir knygas.Vincas Radėnas slaptą spaudą gaudavo per Lietuvos pasienio posto prie Lieponių viršininką. Dalį spaudos platindavo kaime, kitą – veždavo į Valkininkus ir Eišiškes. Eišiškėse spaudinius perimdavo buvęs Lieponių mokytojas Motiejus Bigelis,  Valkininkuose – Motiejus Markevičius. Prie spaudos platinimo prisijungdavo ir Valkininkų klebonas Jonas Karvelis, kuris rėmė lietuviškas mokyklas ir vaidinimus-vakarėlius[4]. Lieponyse draugijos skyrius kaimo pirkioje turėjo klubą, kur veikė bibliotekėlė. Knygas išduodavo Jadvyga Noreikaitė, o gyventojai galėjo spaudą pasiimti į namus. Kai draugija buvo panaikinta, bibliotekėlės knygos buvo nuvežtos į Vilnių, į Lietuvių mokslo draugiją[5].

            Slapta iš Lietuvos draudžiamą lietuvišką spaudą Valkininkų parapijos kunigui gabendavo ir perduodavo Kalvių kaimo knygnešys Simonas Jakučionis, kuris 1933 m. pavasarį pasienyje žuvo nuolenkų pasieniečių kulkų.

            Tiltų kaime Šv. Kazimiero draugijos skyriaus bibliotekėlė, kurioje buvo Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Antano Vienuolio raštai, H. K. Anderseno ir Hofmano pasakos bei kitų knygų, veikė JonoVilkišiaus namuose. Krašto kaimus pasiekdavo laikraščiai „Vilniaus aušra“, „Vilniaus rytojus“ su priedais „Mūsų artojas“, vaikams – „Aušrelė“, žurnalas „Jaunimo draugas“.

            Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940 m. rudenį Trakų liaudies švietimo rūpesčiu bibliotekėlė įkurta prie Tiltų pradinės mokyklos, o per vokiečių okupaciją, 1942 m. – uždaryta. Vėl įsigalėjus sovietinei tvarkai, Trakų apskrities liaudies švietimo skyrius klubus-skaityklas įsteigė Tiltų, Lieponių, Kalvių irKlepočių kaimuose. Skaityklų fondus sudarė prenumeruojami leidiniai, knygos ir brošiūros.

Tiltuose klubas-skaitykla įkurtas 1949 m. pradinės mokyklos patalpose. 1950 m. po administracinio-teritorinio pertvarkymo klubas-skaitykla tapo pavaldi Eišiškių rajono kultūros skyriui ir Tiltų apylinkės tarybai. 1951 m. jai vadovavo Juozas Radžius, metus – Juozas Kučinskas. Iki 1964 m. su trumpomis pertraukomis vėl dirbo J. Radžius. Pradžioje stovėjo viena knygų lentyna su 146 knygomis, skaitė 100 skaitytojų. Vėliau bibliotekėlė išaugo iki 1200 egz.

Lieponių kaime klubas-skaitykla veikė Jono Venciaus namuose. Apie pusę metų dirbo atvykusi mergina, vėliau knygas išduodavo mokytojai. 1952-1954 m. ji perkelta į vedėjo Stasio Venciaus namus. Kambaryje stovėjo trys lentynos su 350 knygų. 1955 m. klubas-skaitykla perkeltas į Marijos Šalkevičienės namus, kur dirbo Antanina Verseckaitė iš Mažųjų Lieponių.

Biblioteka 60-ties metų tėkmėje. Apylinkės centruose numačius steigti bibliotekas, Lieponyse biblioteka įsteigta 1956 m.[6] Martyno Adlio namuose. Tuo metu ji turėjo 411 egz. knygų ir120 skaitytojų.Pirmąja vedėja tapo Ona Radzevičiūtė. Vėliau dirbo Marytė Žydelytė, Zofija Batarlaitė, Marytė Bazytė, Albinas Keršys, BronėGainaitė. Fondas išaugo iki 1200 egz. knygų su 427 skaitytojais.

1964 m. biblioteka perkelta įTiltų kultūros namų pastatą, jos vedėja tapoMarija Algė Armalienė. Jai dirbant kaimuose susikūrė etnografiniai ansambliai, audėjos susibūrė į „Keturnyčių“ klubą, vaikai, jaunimas ir suaugusieji – į dramos kolektyvus.1977-1980 m. dirbo Marytė Nemeikštienė, ją pakeitė Nijolė Čiupailaitė-Kaminskienė,nuo 1982 m. vedėja tapo Elena Žilinskienė, kuri dirba iki šiol.

1994 m. biblioteka perkelta į pradinės mokyklos pastatą. Priėmus vietos savivaldos įstatymą, ji yra Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Nuo 2008 m. veikia nemokamas internetas. Bibliotekoje sukaupta 6,5 tūkst. vnt. dokumentų, įregistruota 210 vartotojų. Per metus išduodama 6,6 tūkst. spaudinių, sulaukiama daugiau kaip 3 tūkst. lankytojų. Čia jie ateina ir knygų pasiimti, ir spaudos paskaityti, ir aktualią bei reikalingą informaciją sužinoti, ir  dokumentų nusikopijuoti ar atsispausdinti bei pasinaudoti internetu.

Bibliotekoje ruošiamos literatūros, dailės, foto parodos, rengiami susitikimai su rašytojais, kraštiečiais, menininkais, vykdomi kompiuterinio raštingumo ir edukaciniai mokymai, ruošiami ir įgyvendinami projektai. Išleistos dvi bibliotekos vedėjos Elenos Žilinskienės kraštotyros knygos: „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“ bei „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“. Vaikams organizuojamos literatūros popietės, valandėlės, vyksta knygų skaitymai, filmų demonstracijos.

Lapkričio 11 d. bibliotekos istorija ir veikla apžvelgta jubiliejiniame renginyje „Tiltų biblioteka 60 metų tėkmėje“.Aktyviausiems skaitytojams išdalintos padėkos ir padovanotos naujos knygos. Renginio metu prisiminimais apie darbą bibliotekoje dalinosi buvusios darbuotojos M. A. Armalienė ir Zofija Gliebienė. Savo kūrybos eilėmis biblioteką sveikino kaimo poetas Vytautas Vilkišius, nuoširdžius palinkėjimus skyrė kiti skaitytojai.

Žiūrovai klausėsi Sauliaus Džiauto skaitomų lietuvių poetų eilių apie knygas, biblioteką, bei, skambant gitarai, jo atliekamų lyrinių dainų apie Lietuvą. Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio renginių organizatorė Vaiva Neteckienė dalijosi įžymių žmonių mintimis apie knygas, skaitymą ir bibliotekas.

Su garbingu jubiliejumi biblioteką pasveikino svečiai iš Trakų rajono savivaldybės – Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Šuscickytė, Rūdiškių seniūnijos seniūnas Tadeušas Pavlovskis, Trakų viešosios bibliotekos administracija.

Lankytojai turėjo galimybę apžiūrėti vaikų piešinių parodą „Mano biblioteka“ ir kraštotyros darbų parodą „Krašto istorija bibliotekos darbuose“.

Už šio šventinio renginio rėmimą esame dėkingi Trakų viešajai bibliotekai ir ūkininkui Alvydui Verseckui.



[1]Kaluškevičius, Benjaminas, Misius Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1964-1904. – Vilnius, 2004, p. 433.

[2]Ten pat, p. 36.

[3]Bieliauskas, Pranas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas. 1555-1957. – Iliustr. – Trakai, 2004, p. 119, 120.

[4]Bieliauskas, Pranas. Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas. 1555-1957. – Iliustr. – Trakai, 2004, p. 121.

[5]Kulikienė, Jadvyga. „Lūpos žodį pasėjo…“: Lietuviškos spaudos draudimo laikmetis Lieponyse. // Galvė. – 1992, geg. 5.

[6]Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968. – T. 2, p. 353.

Bibliofilija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra