Tiesos kraujuojanti atmintis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Dar 2006 liepos 19-ąją Lietuvos Seimas įstatymu nustatė atmintinų dienų sąrašą. Įstatymo 39 punkte skelbiama: spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena.
 
Laikas negailestingai į užmarštį skandina II pasaulinio karo nusikaltimus prieš Mažosios Lietuvos taikius gyventojus.
 
Sovietinei Armijai pergalingai įžengus į savo priešo teritoriją – Rytprūsius (Mažąją Lietuvą), kariai gavo paliepimą: „Žudykite, žudykite, žudykite – nėra nė vieno nekalto vokiečio. Kalti visi, net negimę. Vykdykite draugo Stalino direktyvą. Prievartaukite vokietes, palaužkite jų rasinį išdidumą. Žudykite, šlovingieji, nenugalimieji raudonarmiečiai.“
 
Taip sadistiškai ragino elgtis Raudonosios armijos karius sovietinis rašytojas Ilja Erenburgas, išplatinęs tarp karių atsišaukimų lapelius. Toks rašytojo kreipimasis draugo Stalino vardu atrišo sovietinių karių žiauriausius instinktus.
 
Savo prisiminimuose Mažosios Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas 1946 metais rašė: „Kareiviai žudo žmones, kaip pjovėjai kerta žolę. (…) Jie bjauriai elgiasi su moteriškomis. Kuri atrodo dar nors kiek gaivi, tą jie žvėriškai žagina ir kartais po to dar ir žudo.“
 
Sveiku protu nesuvokiamus žiauriausius Raudonosios armijos karių smurtavimus prieš civilius Rytprūsiuose (šią Mažosios Lietuvos žemę, nesigilindami į istorinę tiesą, sovietų vadovybė laikė vokiečių teritorija), lėmė Vermachto padarytos piktadarybės rusų žemėse. Tai buvo baisiausias sovietų karių kraujo keršto troškimas priešo teritorijoje, kuris atsisuko į nekaltus žmones: moteris, vaikus, senelius, ir tas kerštas virto Mažosios Lietuvos krašto taikių gyventojų genocidu. Savo prisiminimuose klaipėdiškis Aleksandras Mykolaitis rašė: „Subombardavus Karaliaučių ir aš atvykau į Roženavą prie Alenšteino (dabartinio Olštyno), kur buvo jau mano šeima. (…) Grįžę į sodybą, radome šūviu į kaktą nužudytą šeimininkę. (…) Privažiavus Alenšteiną, kelias apie kilometrą iki miesto buvo nuklotas civilių žmonių lavonais, galvomis į kelio vidurį. Važiuojant per jų galvas, nebildėjo rusų tankų vikšrai.“
 
Kiek Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos civilių pabėgėlių žuvo traukiantis Aistmarių ledu 1944 m. sausį, turbūt niekas niekada nesuskaičiuos. Vežimų, rogių ir sunkvežimių pabėgėlių vilkstines bombardavo ir apšaudė kulkosvaidžiais sovietų lėktuvai. Laivus su civiliais žmonėmis skandino povandeniniai laivai. Vien kruizinio laivo „Wilhelm Gustloff“ paskandinimas 1944 m. sausio 30 d. prilygsta „Titaniko“ žūčiai. Jame buvo apie 6,6 tūkst. žmonių, iš jų beveik 5 tūkst. moterų su vaikais. Išplaukus iš Gdansko įlankos, sovietų povandeninis laivas C-13 jį tris kartus torpedavo. Laivas nuskendo. Kitos vokiečių laivų įgulos išgelbėjo apie 900 žmonių, kurie plūduriavo 2 laipsnių vandenyje.
 
O. Pasenau apie kareivių žiaurumus prie Piliavos pasakojo: „Naktį prasidėjo mūsų namelio „šturmas“: girti kareiviai mušė vaikus, moteris tempė lauk… 70 metų moteris išėjo vandens. Kareiviai pagavę ją išprievartavo… Mes, vaikai, ją paskui palaidojome. Moterys, matydamos, kad jų laukia badas, prievartavimai ir mušimas, žudėsi.“ Jis pasakojo, ką matė Karaliaučiuje, kai šį užėmė sovietų armija: „Moterys buvo masiškai prievartaujamos, o išprievartautos likdavo negyvos gulėti, kitoms nupjaudavo galvas ir pamaudavo ant tvoros… Taip tęsėsi tris paras.“
 
Rytprūsių (Mažosios Lietuvos) krašto gyventojų naikinimas – genocidas sovietų vyriausybės buvo vykdomas sąmoningai, tai buvo valstybinė politika, orientuota į būsimą užkariauto krašto kolonizavimą.
 
Puikiai prisimenu, kai 1952 m. atvykau su tėvais į Klaipėdą, mes, vaikai, su vokiečių kilmės vaikais kalbėdavome tik lietuviškai. Jie neprisipažindavo, kad yra „šišioniškiai“, o juo labiau vokiečiai ar iš Prūsijos. Daugelis jaunų vokietaičių merginų veblendavo ir rusiškai, kad tik neišsiduotų esančios vokietės.
 
Sovietų karių padarytas piktadarybes Rytprūsiuose (Mažojoje Lietuvoje) sovietų istorikai visaip slėpė. Kraipoma tiesa ir dabar. Tačiau laikui bėgant naujos istorikų kartos atskleidžia (ne)sunaikintos tautos istorinę Tiesą. Todėl diktatoriai turėtų žinoti, kad žiaurumus paslėpti niekada nepavyks. Baisi tiesa išryškėja net po daugybės metų, o ji visada yra skaudi ne tik kentėjusiam, bet ir kankintojui.
 
P. S. Šv. Mišios už Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą vyks katalikų Šv. Marijos Taikos karalienės ir evangelikų-liuteronų parapijos bažnyčiose 2010 m. spalio 17 d. (sekmadienį) 10 val.
 
www.klaipeda.diena.lt
 
Nuotraukoje: Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra