Ties spalio taku…

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

…gal pasiilgome jautresnio žodžio, poezijos ketureilių šiltų
lyg vasaros žiedų lakštingalų glėby? …reikėtų susitikti,
paklausyti ir išgirsti. Susipažinkime kuriantys,
skaitantys, norintys pasidžiaugti vieni kitais…
(Romas Vorevičius)
1987 m. „Šviesos“ leidykla išleido Lietuvos mokytojų poetinės kūrybos knygą ,,Pabūk džiaugsmu“.
1996 m. pasaulį išvydo nauja knyga – mokytojų kūrybos almanachas „Ties rugsėjo taku“. Leidinys buvo išleistas dabartinio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės lėšomis. Knygą sudarė Alfonsas Kairys ir Albertas Skyrelis. Jos viršelio ir iliustracijų autoriumi buvo Juozas Petrauskas. Spaudinį redagavo Aušra Kaziukonienė. Knygoje, kuri išėjo 1000 egzempliorių tiražu, buvo pateikta Rytų Lietuvoje dirbančių 23 pedagogų kūryba. Tai buvo pirmas ir vienintelis panašaus pobūdžio leidinys Lietuvoje. Šįmet minėto departamento lėšomis almanacho „Ties rugsėjo taku“ tąsa –„Ties spalio taku“. Jame atsispindės 40-ies Rytų Lietuvos mokytojų kūryba. Kaip šios veiklos sudėtinė dalis ir buvo surengta Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje Šalčininkų krašto literatų popietė ,,Brangiausi mano žodžiai“. Renginį organizavo Šalčininkų rajono savivaldybės viešoji biblioteka (vad. Irena Šablinskaitė) ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija (vad. Vidmantas Žilius). Tai buvo pirmas Šalčios krašto mokytojų literatų susitikimas, kuriame dalyvavo ir poezijos mylėtojai gyvenantys Vilniuje, bet daug metų dirbantys Vilnijos krašte, t.y. Turgelių vidurinės mokyklos pedagogai: lituanistė-metodininkė Bronislava Daunorienė, matematikos vyr. mokytoja Jovita Niūniavaitė–Lesienė ir šio straipsnio autorius-istorijos vyr. mokytojas, kraštotyrininkas Antanas Lesys. Šalčininkuose seniai stigo literatus vienijančio sambūrio. Rašančių, kuriančių čia niekad netrūko. Tai išsamiai byloja knygos ir publikacijos, gausus bibliotekos darbuotojų kolektyvas. Organizatoriai panoro po „vienu stogu“ suburti įvairaus amžiaus, įvairių profesijų ir įvairia kalba rašančius žmones. Todėl susitikime skambėjo eilės lietuvių, lenkų, rusų, gudų kalbomis.
Renginį šiltais, kūrybingais žodžiais pradėjo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos socialinių mokslų magistras, pradinių klasių mokytojas R.Vorevičius. Jis priminė apie š. m. balandžio 29 d. Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vykusį XX–ą Rytų Lietuvos literatų susitikimą „Gimtosiomis rašytojų ir poetų pėdomis“. Susitikimą organizavo Etninės kultūros centras (vad. Birutė Kurgonienė). Dabartiniame literatų susitikime Romas deklamavo savo eiles, išsakė nuomonę apie kolegų kūrybą, dalijosi filosofinėmis pažiūromis. Jis pristatė svečią, atvykusį pasveikinti renginio dalyvių: Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Rytų Lietuvos programos poskyrio vedėją A.Kairį. A.Kairys įteikė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko sveikinimo raštą. Jame A.Petrauskas sveikino Šalčios krašto literatų popietės dalyvius, sakydamas, kad mokytojų kūryba – tai sielos atgaiva ne tik rašantiems, bet ir tiems, kurie juos skaito, „…priglunda prie Jūsų minčių, iš Jūsų mokosi mylėti savo Tėvynę, jos Žmones“. A.Kairys nurodė, kad departamentas rėmė ir rems projektus, kurie turi išliekamąją vertę, o „poetas ir yra tautos gyvasties išliekamoji vertė“. Atstovas palinkėjo literatams kūrybinių jėgų ir įkvėpimo, pasiūlė, kad į literatų būrį stotų ne tik pedagogai, bet ir kiti Šalčios krašto žmonės, kuriems nesvetima kūryba: poezija, proza, publicistika…
R.Vorevičius pažymėjo, jog autorių kūryba meniniu atžvilgiu nėra lygiavertė. Vieni jau išleido po vieną ar net kelias savo kūrybos knygeles, kiti apie tai dar svajoja. Jis susirinkusiems palinkėjo poetinius „nelygumus“ vienas kito atžvilgiu vertinti atlaidžiau. Juolab, kad ir patys kūrėjai galbūt nėra profesionalai.
Šioje literatų popietėje buvo brandžiai plėtojama literatūrinė mintis apie Tėvynę, kuri tarsi suvienijo literatus į bendrą visumą.
Savo eilėraščius susirinkusiems skaitė jauna poetė Janina Šimelevič. Ji tik šiemet baigė Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją. Janina gimė ir augo Šalčininkuose. Nesigaili, kad mokėsi lietuvių kalbos. Daug metų buvo Šalčininkų krašto lietuviškų mokyklų šventės „Šalčios aleliumai“ programos vedančioji. Pirmąjį skrydį savo eilėraščiams suteikė ir tos pačios mokyklos mokinė, dešimtokė Jurgita Vrublevskaja.
Savo poeziją rusų kalba skaitė vyras ir žmona, Fikrat ir Liubov Salimovai. F.Salimovas-armėnų tautybės. Žmona – gera jo eilėraščių vertėja į rusų kalbą. Lenkų kalba savo kūrybos eilėraščius skaitė mokytoja Danuta Moločko iš Turgelių lenkiškos mokyklos. Ji – garsios Šalčininkų rajono tautodailininkės A.Krepštul sesuo.
Visiems įspūdį padarė Eišiškių S.Rapolionio vid. mokyklos mokytojo Vytauto Dailidkos savita kūryba, jis – kraštotyrininkas, dailininkas, gimė Varenavo raj., Vygonių kaime, Baltarusijoje. Mokytojas įkūrė mokykloje kraštotyros muziejų. Jis turi savo požiūrį į gyvenimą, priklauso, kaip jis pats tvirtina, senajai mokytojų kartai. Jo tėvai, žmona, vaikai taip pat mokytojai. Vytautas – tikras gamtos, gimto krašto vaikas. Jo dailės kūriniuose, poezijoje vyrauja gamtos motyvai. Jis yra nutapęs garsių Lietuvos kunigaikščių portretus. Tik gamtoje šis kūrybingas mokytojas randa ramybę ir įkvėpimą. Jis tiki šventomis vietomis ir turi vieną iš jų. Joje dar lig šiolei keliautojas aptinka akmens amžiaus archeologinių liekanų,  kurių apstu muziejuje.
Mokytoja B.Daunorienė didžiuojasi, kad yra lietuvė-dzūkė, gimusi Alytuje. Bronislava apdovanota Jono Varno premija, skiriama geriausiems Pietryčių Lietuvos mokyklų lituanistams. Pusę metų praleido Argentinoje, mokė lietuvių palikuonis protėvių kalbos, dainų ir šokių. Jos brangiausias eilėraštis užgimė būnant toli nuo Tėvynės, tai – „Levanda“. Levanda – tai Argentinos kalnų mėlyna gėlelė. Nors mokytojai jau per 70 metų, bet ji nenustygsta vietoje, energinga, optimistė, romantikė, keliautoja. Į Šalčios krašto literatų popietę atsivežė naujus eilėraščius. Eilėraščių rinkinio neturi kada išleisti. Juos skelbė tik spaudoje, pirmajame Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties rugsėjo taku“, mokytojų rinktinėje „Pabūk džiaugsmu“.
R. Vorevičius pristatė Jovitą Niūniavaitę-Lesienę, prieš keletą metų pradėjusią rašyti eiles.
Eilėraščiai spaudoje neskelbti,skaitomi artimųjų ir draugų tarpe. Ji gimusi Senojoje Akmenėje. Jovita pasiūlė popietės dalyviams paskaityti eiles visas tautas vienijančia, įvairių pažiūrų žmones suburiančia ir sutaikančia Mamos tema. Ji perskaitė savo Mamai skirtą eilėraštį „Išeiti negali“, kuriam muziką sukūrė S.Bielskienė, (šį kūrinį atlieka Antano ir Silvos Bielskių duetas iš Semeliškių).
Jei Tu išeisi, mes ilgai dairysimės į tolį,
Vis patikėdami, jog tu su šypsena mums moji.
Jei tu negrįši, mes dažnai budėsime prie lango,
Matydami pro rūką siluetą tavo brangų.
Jei nesušuksi tardama kiekvieno mūsų vardą,
Paukščių giesmėj išgirsim tavo balsą mes ne kartą.
Jei tu pradingsi taip, kaip vakarais išnyksta saulė,
Bandysime save įtikinti, jog tai apgaulė.
Tu negali išeiti lydima to gervių klyksmo,
Kas atsilieps į mūsų begalinio skausmo riksmą?..
Istorijas per naktį kieno mes išklausysime,
Kas žiburį uždegs mums, kai mes tamsoj paklysime?
Kas mums kryželį dovanos išvykstant į kelionę?
Kas mus priglaus ir kas paguos, kai trokšime glamonių?
Išeiti negali, dar poteriai nesukalbėti,
Dar laukia stebuklingo Rožinio ilgiausios eilės,
Kurias kas vakarą už mus visus kalbi su meile…
Pritardami Jovitos pasiūlymui, eilėraščius apie motiną įvairiomis kalbomis skaitė ir kiti renginio dalyviai. Literatų popietėje svečiai susipažino su dainuojamąja poezija (atstovas A.Lesys). Vyko parodos „Senųjų knygų malda“ – Baltosios Vokės muziejaus ekspozicijos pristatymas, diskusija dėl tolimesnės literatų veiklos.
Šalčininkų rajono literatų susitikimus nutarta rengti du kartus per metus, ankstyvą vasarą ir vėlyvą rudenį. Be to, nutarta rengti susibūrimus kūrybinėse stovyklose, glaudžiai bendradarbiauti su kitais literatų klubais. Buvo nagrinėjamas  klausimas dėl literatūrinio laikraščio steigimo.
Renginyje svečiavosi ir Šalčininkų rajono naujo privataus laikraščio „Mūsų kraštas“ redaktorė Dalia Jankelaitienė. Nors laikraštis dar labai „jaunas“, (išėjo tik 3 numeriai), bet užmojai platūs. Laikraštis leidžiamas lietuvių ir rusų kalbomis, du kartus per savaitę. Dalia pažadėjo redakcijos vardu retsykiais spausdinti ne tik Šalčininkų rajono, bet ir viso Vilniaus krašto poezijos mylėtojų kūrybą.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra