Autorius: Voruta Data: 2019-11-27 , 09:22 Spausdinti

Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis

Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius“

Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse.

Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus ir asociacijos Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ organizuotos 1949 metų lapkričio 2-osios – Vėlinių dienos – rytmetį Drobčiūnų miške žuvusių partizanų pagerbimo iškilmės prasidėjo Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė parapijos klebonas kun. Raimundas Simonavičius.

Po to visi iškilmių dalyviai patraukė link Kunigiškių I kaimo kapinių. Čia amžinojo poilsio atgulė Laisvės kovotojų Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Vaižganto kuopos vado, rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto vyriausiosios sesers Marijonos Tumaitės-Nakutienės anūko Alberto Nakučio-Viesulo, rinktinės vado adjutanto Stasio Gimbučio-Rūko, rinktinės žvalgybos skyriaus viršininko Petro Dilio-Tarzano, Viesulo būrio vado Kazio Palskio-Ąžuolo, Gintaro, S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vado Petro Černiaus-Tigro, partizanų Petro Meškausko-Caro, Petro Miškinio-Šarūno palaikai.

Plaikstantis vėliavų šilkui, liepsnojant šalia kapinių sukrautiems laužams, sustingus rikiuotėje Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniams, Lietuvos šaulių sąjungos nariams, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos savanoriams, nuaidėjus Lietuvos Respublikos himnui, Kunigiškių kapinėse prasidėjo iškilmingas partizanų atminimo pagerbimo minėjimas „Mes mokėsim numirt, jei Tėvynė aukos reikalauja…“

Kad partizanams Laisvės siekis, kova su okupantais buvo svarbiau net už gyvenimą, įžanginėje kalboje teigė šio renginio iniciatorius, kraštietis mokslininkas, technikos daktaras doc. Gvidas Kazlauskas.

Prisiminimais dalijasi Vaižganto partizanų kuopos vado Alberto Nakučio-Viesulo sūnus Petras Grucė-Nakutis bei sesuo Irena Nakutytė-Bartusevičienė. Autoriaus nuotr.

Istorikas, Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas Gintaras Vaičiūnas apžvelgė Svėdasų krašto partizanų junginių steigimosi istoriją, jų patriotinius siekius, Laisvės ir Nepriklausomybės vardan sutelktą partizanų veiklą.

Prisiminimais apie savo tėvą ir brolį – Vaižganto partizanų kuopos vadą Albertą Nakutį-Viesulą – dalijosi jo artimieji. Sūnus rokiškėnas pedagogas Petras Grucė-Nakutis pasakojo, kad jam, trejų metų vaikui, atmintyje neišliko tėvo paveikslas, tačiau iš savo motinos, kitų partizanų pasakojimų žino, kad jo tėvas A. Nakutis buvo labai stiprus, nuoširdus, gerbiamas žmogus, tikras patriotas. Partizanų vado sesuo kaunietė medikė Irena Nakutytė-Bartusevičienė prisiminė 1948 metais įvykusį jų paskutinį susitikimą. Irena tuomet gyveno „pas dieduką“, nes visi kiti artimieji buvo ištremti. Vieną kartą „diedukas“ ją išsivežė į mišką. Tada susitiko su Albertu. Kai tėvas, bijodamas tragiško sūnaus ir kitų partizanų likimo, patarė jiems išeiti iš miško, susitvarkyti dokumentus, legalizuotis, Albertas net pyktelėjo ir pareiškė, kad jokiu būdu kovos neatsisakys ir okupantams netarnaus. O seseriai papriekaištavo, kam toji nusikirpo gražias kasas ir pašiepė: „Gal nori patikti Ivanui?“ „O aš pasakiau, kad kasas nusikirpau dėl to, kad man jų tardytojai netampytų, nes visą laiką buvau tardoma, mušama. Brolis tuomet manęs atsiprašė. Tai buvo mūsų paskutinis susitikimas“, – prisiminė Irena Nakutytė-Bartusevičienė…

Partizanų patriotiškumo svarbą ir auką Lietuvos ateičiai pasisakyme akcentavo iš Utenos krašto, nuo Užpalių, kilęs akademikas prof. Albinas Kusta. Apie tai, kaip svarbu tęsti partizanų pradėtą kovą už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, saugoti ir ginti savo šalį, kalbėjo Seimo narys Sergejus Jovaiša, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir kiti renginio dalyviai.

Garbės sargyboje šalia partizanų kapų su vėliavomis išsirikiavo patriotinių organizacijų atstovai. Autoriaus nuotr.

Pasisakymai kapinėse neprailgo, nes tarp kalbų skambėjo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus folkloro ansamblio, vadovaujamo Rožės Lapienienės, atliekamos patriotinės dainos, partizanų poeziją skaitė, literatūrines kompozicijas atliko Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos ir Rokiškio Senamiesčio progimnazijos moksleiviai (vadovės – mokytojos Regina Žvirblienė ir Žėrutė Semaškienė) apie tai, kaip partizanų kovos atgarsiai įkvepia mylėti Tėvynę ir ją ginti meninės-literatūrinės kompozicijos „Tavi namai – žalia giružė, Tu išėjai gint Lietuvos!“ metu pabrėžė jaunieji svėdasiškiai šauliai, kauniečiai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai. Šalia partizanų kapų ir architekto dabar jau šviesios atminties Broniaus Kazlausko sukurto įspūdingo varpinę primenančio paminklo priesaikos žodžius tarė Lietuvos šaulių sąjungos nariais pasiryžę tapti keli jauni svėdasiškiai.

Pasibaigus oficialiajai daliai kapinėse, dar niekas neskubėjo į namus, susibūrė Kunigiškių I kaime veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje. Apžiūrėtos atnaujintos ekspozicijos, parodos, tarp jų ir Kauno anykštėnų draugijos nario, architekto, dailininko, Buriatijos tremtinio Jono Lukšės parengta istorinė-vizualinė paroda „Lietuvos partizanų takais“. O praalkus labai tiko muziejaus kiemelyje, Lietuvos šaulių sąjungos Utenos pulkininko Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės šaulių išvirta skani košė ir kvapni arbata…

Lietuva Rezistencija Albertas Nakutis-Viesulas, Irena Nakutytė-Bartusevičienė, Rezistencija, Rusijos okupacija, Sovietų okupacija, Vaižganto partizanų kuopa