„Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės Kaune

Autorius: Data: 2017-02-01, 11:55 Spausdinti

„Terra Jatwezenorum“ sutiktuvės Kaune

Susirinkusius sveikina Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius

Sigitas BIRGELIS,www. punskas.pl

2017 m. sausio 27 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) – istorijos paveldo metraščio 8 tomo sutiktuvės. Dalyvavo metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio sekretorė Nijolė Birgelienė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius, renginio vedėja – XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, metraščio straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Jūratė Čirūnaitė, Benjaminas Kaluškevičius, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir kt.

 Renginio pradžioje susirinkusius pasveikino Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius. Jis pasidžiaugė prieš kelias savaites pasirodžiusiu 8 metraščio tomu, palinkėjo leidinio redakcijai sėkmės puoselėjant istorijos paveldą. Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis papasakojo apie Punsko krašto lietuvių reikalaus, kultūrinius renginius, nuveiktus darbus, ryšius su Lietuva.

„Nežinantys istorijos visą laiką pasilieka vaikai, – kalbėjo metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. – Ji primena mums praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, nemokėtume orientuotis praeities ir dabarties įvykių labirintuose. Istorija yra palaimintas žinojimas, kuris mums teikia žmogiškąjį orumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi.“

Sigitas Birgelis priminė, kad šis metraštis yra skirtas dingusiems amžių verpetuose seniesiems Jotvos krašto gyventojams – jotvingiams ir tiems, kurie garbingą jų atminimą  puoselėja ir iš jo semiasi stiprybės.

Petras Dusburgietis, garbinęs kryžiuočių riterių plėšimus ir žudynes jotvingių žemėje, apie juos rašė: „Sūduviai (t. y. jotvingiai) patys tauriausieji, pranokę kitus ne tik papročių kilnumu, bet turtais bei galybe. Mat jie turėjo šešis tūkstančius raitelių ir galybę kitokių karių (…). Savo svečiams jie rodo nepaprastą lipšnumą, ir vargu ar kada jų namuose rastumei tokių valgių ir tokių gėrimų, kuriais šia proga nepasidalytų su savo svečiu. Jiems rodosi, jog svečią būsią neužtektinai pamylėję, jei jis negersiąs iki apsvaigimo.“

Nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys, bet liko piliakalniai, pilkapiai, kurie pasakoja apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

„Metraštyje daug dėmesio skiriame vėlesnei jotvingių krašto istorijai, – kalbėjo Sigitas Birgelis. – Neilgai džiaugėmės Mindaugo ir Vytauto valstybės galybe. Liublino unija, panaikindama Lietuvos suverenitetą, pavertė ją „Naująja Lenkija“. Tie, kas save norėjo laikyti kilmingais, garbingais, raštingais, privalėjo rašyti ir kalbėti lenkiškai, nes svetimieji „įtikino“, kad kalbėti nepaprastai gražia ir sena indoeuropiečių kalba yra mužikiška ir menka. Tauta, atsidūrusi ant nebūties slenksčio, pasipriešino. Išaušo Basanavičiaus, Kudirkos, knygnešių ir daraktorių epocha, kurią vainikavo tautos atgimimo sąjūdis ir 1918 m. atgauta nepriklausomybė. Lietuvos istorijos ir tautos sąmonės žadintojų laukė amžinojo įšalo žemė. Domėtis sovietų primesta istorija buvo tolygu tautos išdavystei… Istorijos ignoravimo apraiškos ir dabar akivaizdžiai pastebimos.“

„Terra Jatwezenorum“ 8 tomą (abu jo numerius) aptarė metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius.

Kertelėje „Jotvingių laiko labirintuose“ publikuojamos lenkų istoriko Krzysztofo Wróblewskio  įžvalgos „Jotvingių vaidmuo Meclavo kare su Rusia“ ir Lietuvos kraštotyrininko Jono Juravičiaus straipsnis „Jotvingių kaimų pavadinimai Gardino srityje“. Skyrelyje „Lingvistinės įžvalgos“ Jūratė Čirūnaitė rašo apie tai, kokiais asmenvardžiais xvi a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus, Jovita Nevulytė-Grėbliūnienė ir Petras Grėbliūnas pateikia žinių apie Lenkijos lietuvių šnektų tyrėją prof. Michałą Hasiuką, o Vilija Ragaišienė dalijasi savo įžvalgomis apie vardažodžių kirčiavimo atvejus Punsko ir Seinų šnektose.

Daugiausia straipsnių publikuojama „Istorijos vingiuose“. Kun. Marius Talutis rašo apie vyskupą Augustiną Polikarpą Marciejevskį, Sigitas Birgelis apie Napoleono pėdsakus Jotvos žemėje, Sūduvos poetą Ksaverą Sakalauską-Vanagėlį, Jotvos krašto lietuvius, dalyvavusius Vilniaus konferencijoje, K. Kubilinsko išdavystę bei rašytoją Albiną Morkų. Kiti šioje rubrikoje spausdinami straipsniai: Algimanto Katiliaus „Punsko parapijos dvasininkai. XIX a.–XX a. pradžia“, Kęstučio Žemaičio „Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas“, Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės „Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa“ bei „Irkutsko studentai – Alytaus gydytojai“, Kęstučio Subačiaus „Karo žaizdos su vokiškų „Bertų“ paliktais naikinimo pėdsakais Sūduvos žemėje“, Stanislovo Sajausko „Pirmasis pasaulinis karas lietuviškose žemėse ir jo atspindžiai faleristikoje“, Gintaro Lučinsko „Šaulys-partizanas Juozas Slavikas (1904–1922)“, „Pogromas“ Leipalingyje 1939 m. birželį“ bei „Alytaus internuotų asmenų stovykla 1941 m. vasarą“, Vidmanto Vyšniausko „Seinų-Vilkaviškio kunigų seminarija Gižuose: veikla ir palikimas“, Benjamino Kaluškevičiaus „Juozapas Marčiukonis – kunigas, poetas, kankinys“, Deimantės Aidukaitės „Seirijų parapijos katalikų vedybos 1922–1930 m.“, Pauliaus Birgelio „Kastantas Paransevičius – nužudytas ant gimtųjų namų slenksčio“, Scholastikos Kavaliauskienės „Stasys Plutulevičius – žmogus  iš Mardasavo kaimo“ bei „Sodai be sodybų. Navasodų kaimo pokario tragedijos“, Alfonso Vitkausko „Kazimieras Petraška – kovotojas už Lietuvos laisvę“, Justino Sajausko „Žodis apie brolį“ bei Antano Staniškio „Kariuomenės majoras Sergejus Staniškis“, Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės „Ko pravirko ąžuolai?“, Juozo Jakučio „Iš sveikatos priežiūros Alytaus krašte istorijos“, Marytės Černelienės „Seinų ir Punsko krašto lietuviai komunistinės Lenkijos saugumo akiratyje“.

Kertelėje „Po meno skliautais“ spausdinamas Katarzynos Jachimowicz straipsnis apie pirmosios Seinų Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios rekonstrukciją pagal archeologinius ir architektūrinius tyrimus. Rubrikos „Naujos knygos“ straipsniai: Jauniaus Vyliaus „Apie V. Šlekio knygą „Kapsų dainos“, Gintaro Lučinsko „Nauja knyga apie sveikatos apsaugą  Dzūkijoje“, Marytės Malinauskienės „Joanos Žamejc „Raganos atsivertimas“ – magiškas istorinis romanas“. Kertelėje „Minėjimai“ skelbiami straipsniai: Algimanto Katiliaus „Seinų kunigų seminarija ir Justino Staugaičio studijos“, Artūro Svarausko „Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m.“, Sigito Birgelio „Vysk. Justinas Staugaitis – lietuvių tautos milžinas“ ir Irenos Marcinkevičienės „Punsko vidurinė mokykla švenčia 60-metį“.

Renginyje pranešimus skaitė: Jūratė Čirūnaitė („Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus?“) ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė („Ko pravirko ąžuolai?“). Apie juos rašysime vėliau.

„Terra Jatwezenorum“ sutiktuves organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija, Punsko „Aušros“ leidykla ir Kauno įgulos karininkų ramovė.

Seinų - Punsko kraštas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra