Ten, kur amžinąją ramybę ošia Aukštųjų Panerių pušys
Autorius: Voruta Data: 2013-04-30, 14:35 Spausdinti
Gytis Subačius, Vilnius
Jau tapo graži ir prasminga tradicija gegužės 20-ąją Aukštųjų Panerių memoriale pagerbti čia nacių sušaudytus Vietinės rinktinės karius. Broliškame kape jų ilsisi aštuoniasdešimt trys. Tai buvę Vietinės rinktinės 306 ir 310 batalionų kariai. Tragedija, kaip liudija istorikai, vyko gegužės 17, 18 ir 21 dienomis, kai kilo atviras konfliktas su vokiečių karine vadovybe, panorusia Vietinę rinktinę priversti tarnauti hitlerininkų kariniams tikslams.
Už žuvusiuosius vietinės rinktinės karius buvo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje. Gedulingos iškilmės Aukštųjų Panerių memoriale prasidėjo Vietinės rinktinės karių, Garbės sargybos kuopos ir karių savanorių rikiuote. Iki aukštaliemenių pušų viršūnių kilo iki graudulio jaudinanti „Oi neverk, motušėle“ melodija, atliekama karinio orkestro, suskambo Tėvynės meilės kupini poezijos posmai. Gulė vainikai, gėlės ant žuvusiųjų kapo, supleveno žvakių liepsnelės…
„Čia, broliškame kape, ilsisi Lietuvos kariai, kritę pasipriešinant Vokietijos okupacijai Antrojo pasaulinio karo metu, – kalbėjo atvykę pagerbti žuvusiųjų Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. - Šis miškas primena ir prisimena daug dramų ir baisių dalykų. Čia buvo žudomi įvairių tautybių žmonės, yra jų kapai ir pastatyti paminklai. Čia buvo žudomi Lietuvos žydai. Čia buvo žudomi ir lenkai. Čia yra apytiksliai žinomi ir rusų belaisvių, kuriuos marino belaisvių stovyklose Lietuvą užėmusi Vokietijos kariuomenė, kapai. Ir čia yra broliškas kapas, kuris primena ir liudija pasauliui apie Lietuvos pasipriešinimą Vokietijos okupacijai. Mes tą turime suvokti kaip auką ir įnašą į Lietuvos laisvės kovą prieš visas okupacijas. Mes, kurie čia gyvename, kurie jau turime šiek tiek amžiaus, žinome, o vaikams, kuriuos taip malonu matyti, taip pat dera žinoti, jog Lietuva iš vieno okupanto nagų perimama kito okupanto priešinosi abiems“, - pabrėžė Seimo Pirmininkas.
Tylos minute pagerbimas žuvusiųjų atminimas, suskamba Lietuvos himnas. Pagarbos žodį tarė, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado vardu kapui nusilenkė krašto apsaugos viceministras Edmundas Simanaitis, istorikas doc. Sigitas Jegelevičius apžvelgė Vietinės rinktinės formavimosi kelią, jos atvirą konfliktą su vokiečiais, išblaškymą ir ant Tėvynės laisvės aukuro sudėtas aukas. Mintimis, šiltais prisiminimais pasidalijo Vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius ir Vilniaus klubo pirmininkas Vytautas Jocius. Ne vienas jų priminė mūsų vis dar neįvykdytą pareigą, kad virš sušaudytų jų kapų iškiltų paminklas Vietinės rinktinės kariams. Minėjimą montažu apie tėvynę, jos laisvės kovas ir aukas baigė Panerių pagrindinės mokyklos moksleiviai. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas Alfonsas Bulotas pašventino žuvusiųjų kapą.
Atiduodami žuvusiems pagarbą vėl žygiavo kariai, o buvę Vietinės rinktinės kariai dar ilgai šnekučiavosi, prisimindami skaudžius išgyvenimus ir sužibusias laisvės viltis, minėdami žuvusiųjų bendražygių vardus ir pavardes.
„Voruta“ Nr. 22 (400) 1999 m. birželio 5 d., 2 p.
