www.voruta.lt

„Tokie svarbūs istoriniai įvykiai kaip valstybės susikūrimas ar pasibaigimas nereguliuojami teismine tvarka. Baltijos valstybės nustojo egzistuoti, jos nebėra teisės subjektai (…) Kai valstybė išbraukiama iš pasaulio žemėlapio, ji yra tarptautinės teisės pažeidimo auka. Jeigu jai niekas nesuteikia pagalbos, ji greitai bus pamiršta (…)“, – taip tarptautinės teisės ribas 1966 m. apibrėžė amerikiečių politologas Raymondas Aronas, cituojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Laisvės gynėjų dienai išleistoje Tartu universiteto mokslininko Lauri Mälksoo knygoje „Neteisėta aneksija ir valstybės tęstinumas: Baltijos šalių prijungimas prie SSRS Prieštaravimų tarp tarptautinės teisės normų ir galių tyrimas“.

Tarp centro leidžiamų knygų – tai pirmas toks solidus mokslinis veikalas, kuriame persipina tarptautinė teisė, istorija ir politika, ieškant atsakymo į abu klausimus: ar tarptautinė teisė yra veiksminga ir ar ji yra teisinga sprendžiant geopolitines problemas. Autorius nagrinėja, kiek Baltijos valstybių atsikūrimo pripažinimas buvo nulemtas teisės, o kiek – politikos. Šis aspektas įdomus visiems diplomatinio korpuso atstovams. Teisininkams reikšmingas teorinis tyrimo aspektas, kiek valstybingumo atkūrimui svarbi buvo tarptautinė teisė, arba kas – Baltijos šalių aneksijos ir išsivadavimo atveju – buvo ir yra tarptautinė teisė? Nuolatiniams atminties knygų skaitytojams taip pat pravartu susipažinti, kokios yra tarptautinės teisės ribos, kuomet ji susiduria su tokiais veiksniais, kaip totalitarinė valdžia, tiksliau įvardijant – brutali jėga ir galia.

Knygos aktualumas akivaizdus siekiant valdyti pertvarkas ir šalių konfliktus taikiu būdu. Leidėjų įsitikinimu, teritorijose, kur žlunga politinės tiesos ir koncepcijos, Baltijos šalių pavyzdys dėl tarptautinės teisės normų taikymo yra būdas organizuotai ir demokratiškai reguliuoti pokyčius. Knyga išskirtinė ir tuo, kad svarbūs faktai yra išsamiai aprašyti, o teisės normų taikymas sumaniai grindžiamas precedentais ir teisės principais.

Pats tyrimas knygoje suskirstytas į tris dalis. Pirmoje knygos dalyje aptariamas dabartinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinis statusas. Tarptautinės teisės taikymas nagrinėjamas analizuojant Baltijos šalių patirtos agresijos, aneksijos neteisėtumo, reikalavimų senaties, okupacijos ir valstybės tęstinumo faktus. Antroje dalyje pagrindinis dėmesys tenka iš dalies nesėkmingų bandymų atkurti iki aneksijos buvusius teisinius santykius teisinių pasekmių analizei. Trečia dalis nagrinėja galimą Baltijos šalių atvejo poveikį tarptautinei teisei – Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinės pamokos aptariamos Rytų Timoro, Sakartvelo, Čečėnijos ir Tibeto teoriniame neteisėto aneksavimo ir valstybės tęstinumo kontekste.

„Kai rašiau šią knygą Berlyne, aiškiai pamenu naudotus lietuviškus šaltinius, ypač neišleistą Juozo Repečkos disertaciją vokiečių kalba. Be to, pats esu gimęs 1975 metais ir priklausau tai žmonių kartai, kuriai Baltijos šalių vienybė nėra tik politinis šūkis, bet praeityje išgyventa tikrovė ir nuoširdžiai trokštama ateitis“, – pratarmėje rašo Lauri Mälksoo. Autorius daro išvadą, jog „Baltijos šalių atkūrimas (…) patvirtino (…) teisinę taisyklę [neteisėtai aneksuota valstybė neišnyksta] daug sudėtingesnėmis istorinėmis aplinkybėmis – nepaisant to, kad neteisėta padėtis tęsėsi pusę amžiaus.“

Sovietų okupacijos neteisėtumą, argumentus dėl galimos senaties, neteisėtumo teisines pasekmes, taip pat trijų Baltijos valstybių valstybingumo atkūrimą po 1990 m. analizuojančią estų mokslininko knygą galima įsigyti www.atmintiesknygos.lt.