Tautų šventėje Romoje – lietuvių bendruomenės prisistatymas

Autorius: Data: 2016-05-12, 15:23 Spausdinti

Tautų šventėje Romoje – lietuvių bendruomenės prisistatymas

Vatikano radijas

Per Sekmines Romoje jau dvidešimt penktąjį kartą klegės Tautų šventė. Sekmadienį, gegužės 15 dieną, šalia Šv. Jono bazilikos Laterane „Migrantes“ fondo sielovados tarnyba, Romos Caritas ir misionieriai skalabriečiai kvies įvairių šalių bendruomenes pristatyti savo tradicijas, kultūrą. Po Šv. Mišių, kur giedos 13 chorų, bus galima pabendrauti su 50-ies etninių bendruomenių atstovais, sužinoti apie 150-ies sielovados centrų veiklą, sudalyvauti kultūrinėje programoje. Šiemet Tautų šventėje dalyvaus ir Italijos lietuvių bendruomenė. Prie mūsų radijo mikrofono – Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje rektorius, Italijos lietuvių katalikų sielovados delegatas kun. Audrius Arštikaitis ir Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė di Meglio, kurie pristato Tautų šventę.

 
Kun. Audrius Arštikaitis. Ši šventė vyksta 25-ąjį kartą. Tą šventę pradėjo misionieriai vienuoliai skalabriečiai, jie savo parapijoje ėmė burti etnines grupes, kad jos nebūtų atsiskyrę nuo visuomenės, nuo Bažnyčios, ėmė skatinti jas dalintis skirtingumu, kultūromis ir tuo pačiu praturtinti vienas kitą. Taip gimė ši šventė. Paskui, pamatę, kad jie jau netelpa į savo parapijos rėmus, išsiplėtė ir perėjo į Laterano baziliką, Romos vyskupijos katedrą. Šių metų šventės tema – „Gailestingumas be ribų“. Atitinka popiežiaus mintį visus priimti, visiems pagelbėti, visus patraukti į šventę prie Kristaus, tarsi suburti visus į krūvą, kad pamatytume, kaip gera būti, dalintis tuo džiaugsmu; dėl to pavadinta Tautų švente.

Tai ypatinga proga ir lietuviams papasakoti apie Vilnių, Gailestingumo miestą?

Kun. Audrius Arštikaitis. Taip, su Italijos lietuvių bendruomenės pirmininke Elze planavome tai padaryti, pristatyti ir Gailestingumo paveikslą, kuris yra Vilniuje, akcentuoti, kad Gailestingumo jubiliejaus, kuris švenčiamas ir Vilniuje, ir Romoje, šaltinis yra Vilniuje. Stende pabandysime įkomponuoti tuos dalykus, kas atspindėtų ir sukeltų nuostabą, kad tai – Vilniuje.

Elzė di Meglio. Labai svarbu daugiakultūrinėje Romoje pristatyti mūsų mažą šalį Lietuvą, kuri tikrai turtinga tiek savo kultūra, tiek amatais, istorija. Ir kaip kunigas Audrius minėjo, tikrai svarbu šiais Gailestingumo metais papasakoti Gailestingumo paveikslo istoriją. Be abejo, pristatysime šalį, amatus, bus keramikos kampelis. Pasipuošime tautiniais drabužiais. Labai norėtume parodyti filmą „Skrydis virš Lietuvos“.

Kiek lietuvių gyvena Romoje, visoje Italijoje? Kokia jų sielovados specifika?

Kun. Audrius Arštikaitis. Visoje Italijoje oficialiai gyvena apie 5000 asmenų, čia deklaravusių savo gyvenamą vietą. Tai iš Ambasados gauti duomenys, o neoficialiai visoje Italijoje galėtų siekti apie 10 000. Tai tikrai nėra daug, jeigu žiūrėtume visos Italijos lygmeniu. Italijoje gyvena 60 milijonų žmonių, tai dešimt tūkstančių lietuvių yra praktiškai lašas jūroje. Daugiausia tai yra šeimos, kurias sukūrė lietuviai su italais, kurios buriasi į bendruomenes įvairiuose regionuose. Yra ir lietuvių šeimų, kurios tikrai ir aktyvios, ir būna toje pačioje bendruomenėje, bet daugiau yra mišrios šeimos. Tad bendruomenės pagrindą sudaro šeimos. Jaunimas ar studentai, kurie atvažiuoja, laikinai būna du-tris-keturis metus, ir išvažiuoja. Bet visos bendruomenės pagrindas – šeimos, kurios gyvena jau penkis ar dešimt metų. Tai ir sielovada labiau sutelkta į šeimas, nes ir vaikai tada dalyvauja Mišiose, lanko mokyklėlę, ir tėvai buriasi aplink mokyklėlę. O kiti, kurie esame atvykę – pavieniai, laikinai gyvenantys čia – tai prisidedame, „aplipdiname“ tą bendruomenę.

Elzė di Meglio. Tad kviečiame visus lietuvius, gyvenančius Romoje, visoje Italijoje bei atvykusius aplankyti Šventąjį Miestą, į Tautų šventę – susipažinti su daugybe tautų, kartu pasimelsti ir pasidžiaugti vieni kitais.

Vatikanas , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra