Tautos žadintojui kunigui J. Katelei – 180

Autorius: Data: 2011-01-12, 09:48 Spausdinti

Ši savaitė mums nuspalvinta Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, atmintimi. Sukaktis neeilinė, jau dvidešimtoji… 20 metų galime kvėpuoti laisve, didžiausia dvasios vertybe šioje žemėje.

Toji diena laisvės gynėjams, kurie ginkluoti tik trispalvėmis, liaudies daina ir didžiule tėvynės meile, stovėjo prieš brutaliausios imperijos tankus, atrodo buvusi tarsi vakar. Sausio 13-oji įrodė pasauliui, kad lietuvių tauta nemirtinga, nepriklausomybės troškimu nuolat atgimstanti sukilėlių, knygnešių ir savanorių kartomis.

Sausio 13-oji yra ir vieno iš ryškiausių XIX–XX amžių sandūros Lietuvos šviesuolių, kunigo kanauninko Jono Katelės gimimo diena, 180-osios metinės. Būtent tokių žmonių veikla ir darbai ugdė tautą laisvės siekiams. Laiminga Panemunėlio parapija, kurioje 36 metus (1872–1908 m.) atvira širdimi kaimo žmonėms tikėjimą, šviesą ir kultūrą nešė kunigas J. Katelė. Jo dėka slaptų mokyklų steigimas ir daraktorių ruošimas čia įgavo sisteminį pobūdį.

Šio darbo rezultatas – stulbinantis: parapijoje jau 1905 metais beveik visas jaunimas, o ir vyresnieji žmonės mokėjo rašyti ir skaityti, daugelis buvo baigę net dvi mokyklas – pradinę rusišką ir slaptą daraktorinę lietuvišką. Maža to, parapijonims giliai įdiegta, kad mokslas ir kultūra – šventi dalykai.

Lietuvių tautinio atgimimo žadintojas ir švietėjas J. Katelė gimė 1831 metų sausio 13 dieną Suvainių kaime, Kupiškio rajone. Mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje ir Varnių kunigų seminarijoje. Vyskupas Motiejus Valančius 1855 metų rudenį įšventino jį kunigu. Ir ne tik: nuteikė jį uoliai lietuvybės veiklai. Ganytojišką darbą J. Katelė pradėjo Naujamiestyje, tada Zarasų krašte, o nuo 1872 metų iki mirties 1908-ųjų gegužės 8 dieną – Rokiškio dekanato Panemunėlio parapijoje.

Vos atvykęs į šį prie dvaro išaugusį bažnytkaimį, kunigas sukvietė jaunimą ir paprašė padainuoti liaudies dainų. Uždainavo ir pats. Radęs Panemunėlyje kelis raštingus žmones, J. Katelė ėmė steigti atokiausiuose parapijos kaimuose slaptas mokyklas. Aprūpindavo jas sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, pirkdavo vadovėlius iš knygnešių, talkininkams pavesdavo juos perrašinėti, pats gamindavo rašalą. Savo lėšomis išleido užsienyje J. Gailučio parašytą „Užduotyną“ ir nemokamai dalijo vaikams. Mokyklas steigdavo pas patikimus ir drąsius ūkininkus, juk už slaptos mokyklos laikymą grėsė tremtis į Sibirą. Daraktorių darbui rengdavo ir merginas.

Žmonės J. Katelę prisimindavo kaip nepailstantį keliautoją iš sodžiaus į sodžių. Visur jis buvo laukiamas ir mylimas, vadinamas Geradariu, nes iš neturtingųjų už bažnytinius patarnavimus pinigų neimdavo, kalėdodamas iš surinktų aukų sušelpdavo vargšus, vaikams dalydavo riestainius ir šventus paveikslėlius.

Koks iš tiesų buvo tas kupiškėnas? Amžininkų teigimu, „stambaus kūno sudėjimo, greitos eisenos, malonaus akių žvilgsnio, kuris ne į žemę rėmės, bet vis į tolį spinduliavo, akyse vos pastebima kažkokia mistiška ūkana rodė amžinai nusistovėjusį, tvirtos valios žmogų“.

Mokėjęs suderinti rimtumą su humoru… Tik atidarius trobos duris, žilagalvis kunigas liepdavo vaikams mintinai išspręsti uždavinį. Lėtai pradėdavo sakyti: „Ėjo septyni ubagai, kiekvienos nešėsi po lazdą, o ant lazdų buvo po terbą, o toje terboje sėdėjo 7 katės, o tos katės turėjo dar po 7 kačiukus. Kiek terbose buvo kačių ir kačiukų?“

Pasiryžęs išmokyti rašto visą parapijos jaunimą, kunigas nuolat palaikė ryšius su knygnešiais – Kazimieru Ūdra, Justinu Gyliu, Jonu Šemeta, Kazimieru Bulavu ir kitais. Klebonijoje po grindimis, miškininko namelyje, Nemunėlio pakrantėje, pirtyje buvo įrengtos knygų slėptuvės. Taip Panemunėlis tapo tikru slaptojo lietuviškojo švietimo centru.

Radosi ir gyvas kultūrinis gyvenimas – 1895 metais įsisteigė „Žvaigždės“ draugija, kurios nariai įkūrė knygynėlį, rinko tautosaką, rengė slaptus lietuviškus vaidinimus vadinamuose klojimo teatruose. Pirmas slaptas vakaras Panemunėlio apylinkėse įvyko dar 1893 m etais Naujikuose. Buvo suvaidinta Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“. Tai turbūt apskritai pirmas lietuviškas vaidinimas mūsų krašte.

Slaptieji vakarai ir vėliau dažniausiai buvo rengiami Naujikuose, taip pat Panemunėlio dvaro daržinėje, kartais ir sodžiuose. Žiūrovai būdavo leidžiami į vaidinimus nemokamai. Spektaklių parengimo išlaidas apmokėdavo pats J. Katelė. Jo pagalbininkai, rengiant slaptus vakarus ir režisuojant spektaklius, buvo keli: Juozas Kubilius, Juozas Otas Širvydas, Povilas Šarkauskas.

J. Katelės surengtus spektaklius yra matę to meto šviesiausi Lietuvos žmonės: Maironis, Vaižgantas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Mykolas Romeris. Trilogiją „Kęstučio mirtis“ Maironis pradėjo rašyti svečiuodamasis pas J. Katelę Panemunėlyje.

Kunigas buvo labai plačios erudicijos ir nepaprasto darbštumo žmogus, mokėjo keturias kalbas, turėjo per 3 tūkst. pasaulinės klasikos knygų biblioteką. O dar vienas didelis J. Katelės rūpestis – naujos mūrinės bažnyčios statyba. Jo autoritetas apylinkėje buvo toks didelis, kad pavyko surinkti pinigų tikrai originalios architektūros, neeilinei šventovei statyti. Deja, šio savo darbo kunigas nebespėjo užbaigti. Tačiau tvirta dvasios bažnyčia jau stovėjo parapijiečių širdyse. Ant gerojo ganytojo kapo iškalti Ekleziasto žodžiai: „Jis buvo Dievo ir žmonių mylimas, Jojo atmintis palaiminta“ (Ekl. 45, 1).

1934 metais žinomas teatro veikėjas Vytautas Bičiūnas parašė gražią kultūrologinę knygą „Kun. Jonas Katelė ir jo laikai“. Iš šios knygos – pagrindinės ir čia pateiktos žinios.

Prie Sausio 13-osios naktį suliepsnosiančių laužų prisiminkime tuos, kurie vedė tautą jos istorijos keliu. Saugokime Lietuvos šviesuolių atmintį, teįkvepia jų pavyzdys sprendžiant nūdienos problemas, brėžiant valstybės ateities gaires.

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją

www.lrt.lt

Nuotraukoje: L. Klimka

Katalikų kunigai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra