Tautos žadinimo šauklys

Autorius: Data: 2017-10-02, 16:39 Spausdinti

Tautos žadinimo šauklys

Meras S. Mičiulis, konsulas Br. Makauskas, bibliotekos darb. M. Parnarauskienė, R. Daujotaitė Leonova, S. Šamborskis, dr. A. Matulevičius, A.A. Bukontienė, žurnalistas V. Žeimantas, D. Milašauskienė. Emilijos Algaudės Bukontienės nuotraukos

Mokytoja Rūta DAUJOTAITĖ LEONOVA, Kaliningradas (Karaliaučius), www.voruta.lt

Rugsėjo 29-tos popietę, skaisčiai šviečiant rudenio saulutei, gražus skaitytojų būrys susirinko į Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešąją biblioteką į labai gražų renginį, skirtą Lietuvos Valstybės 100-mečiui paminėti. Skaitytojai susitiko su humanitarinių mokslų daktaru, Mažosios Lietuvos tyrėju, enciklopedininku, visuomenės veikėju, istoriku Algirdu Matulevičiumi, kuris pristatė savo naują knygą „Tautos žadinimo šaukliai“. Joje aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais XIX a. antrojoje pusėje, ji atsispindi žurnaluose (laikraščiuose „Aušra“ ir „Varpas“. Tai nesibaigiantis pažangos kelias, didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimo rezultatas – laisvė.

Rūta Daujotaitė Leonova

Šiame renginyje dalyvavo garbingi svečiai, pasveikinę dr. A. Matulevičių knygos išleidimo proga, skyrę nemaža gražių žodžių ir linkėjimų mokslininkui. Tai Lietuvos Respublikos konsulas Sovetske (Tilžėje), ministras patarėjas Bronius Makauskas, Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, vilnietis žurnalistas, publicistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas Vytautas Žeimantas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Kaliningrado srities Uljanovo vid. mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė.

            Dr. A. Matulevičius – įžymus Lietuvos žmogus, recenzavo, konsultavo arba buvo redaktorių kolegijos narys, jo mokslinė veikla plati, ypač reikšmingas mokslininko indėlis į Mažosios Lietuvos istoriografiją. Galima sakyti gyvenimą paskyrė Mažajai Lietuvai, yra išvaikščiojęs beveik visus jos (dabar Kaliningrado sritis) kampelius, surinkęs daug istorinės medžiagos apie šį kraštą. Jo pilietiškumas – vidinio pasaulio išraiška. Geras pavyzdys jaunimui – ne šventieji puodus lipdo – galima pačiam imti ir padaryti. Kiekvienas gali, jei pasitelks savo įgūdžius. Iš kur tiek dr. A. Matulevičius turi energijos, valios, stiprybės, drąsos, kruopštumo, darbštumo? Tai jo dvasinė būsena ir visą gyvenimą lydinti nuostata, kad negalima nustoti tikėti žmonėmis, o norint gauti, pirmiausia reikia duoti. Mokslininkas nusipelno būti žymiausiųjų, didžiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše. Jam autoriteto ieškoti nereikia – pats autoritetas kitiems. Dideli nuopelnai istoriko mokslinėje veikloje leidžiant lietuviškąsias enciklopedijas. Istorinė atmintis nežūva – ją įkūnija enciklopedijos. Svarbu pastebėti ne tik didelius dalykus, bet ir mažesnius, nes iš jų susideda Istorija. Akademikas dr. Vytautas Merkys apie A. Matulevičiaus mokslinę veiklą rašo: „Būdingas bruožas – rašyti istorijos darbus be kompromisų, prisitaikymo. Jis siekia vien artėjimo prie istorinės Tiesos pažinimo“. Leidžiant enciklopedijas dr. A. Matulevičius suredagavo 20000 straipsnių! Kitai mokslinei literatūrai ir periodinei spaudai parašė keliolika tūkstančių straipsnių, keliolika studijų, monografiją (1989m.) apie Mažosios Lietuvos lietuvininkų tautinę padėtį, knygą „Kas tu, Mažoji Lietuva?“ lietuvių ir rusų kalbomis. Istorikas gyvai jaučia ryšį ne tik su greta esančiais, bet ir su protėviais, viduje pajunta augantį meilės ryšį. Tik tuo atveju gali pajusti esąs stiprus, turi šaknis, protėvių žemę, kuri suteikia tvirtybės, saugumo, ramybės. Mokslininko devizas: darbas, darbas, darbas,… Jei nesi genijus, turi dirbti daug, o jei genijus? Dar daugiau. Tik genijus gali nuveikti mokslo bare tiek daug. Dr. A. Matulevičius sudarė originalių Prūsijos bei Mažosios Lietuvos teritorines ribas, bažnytkaimių tinklo, etninių XVII a. pradžios žemėlapių. Apie penkiolikos mokslinių knygų redaktorius, recenzentas, konsultantas, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, dalyvauja Vydūno ir Donelaičio draugijų veikloje, yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Daug gyvenime gavęs istorikas sugeba atiduoti. Jam nereikėjo lįsti per galvas, kad išsaugotų savąją. Dirbti ramiai, nešokant per galvas į priekį gali ne kiekvienas. Nors ir taisyklės varžo laisvę, bet reiklumas sukoncentruoja į vieną veiklą.

Kalba S. Šamborskis

Žmonės sako, kad jei kas užsistovi – virsta pelke. Ir žmogus visą laiką turi būti lyg tekanti upė. Bet teka ne tik vanduo, bet ir saulė, ir laikas… Visiškai jaunutis A. Matulevičius įsijungė į istorinį darbą, žingeidumas, darbštumas jį išvedė į platų istorijos kelią. Jaunystė pats svarbiausias etapas, tai baltas lapas, į kurį įrašoma žmogaus ateitis, o jis, ne asfalto vaikas su baltom kojinaitėm.

            Mėgstu aš, straipsnio autorė, atsirasti tarp protingų žmonių. Žavi žinių ir išminties derinys. Neatsidžiaugiu klausydamasi žmonių – kūrėjų, kurių kasdien nerodo per televiziją. Būnant kartu norisi pasitempti, šiek tiek priartėti prie jų.

Mažoji Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra