Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Liepos 6-ąją minime vieningos Lietuvos valstybės dieną. Savo kasdieniams darbams siekiame pasitelkti vienybės dvasią, kuri gyvena mūsų šalyje nuo seno. Šimtai alkų ir pilies kalnų mums mena garbingus pirmapradžius laikus, kai kūrėsi ir telkėsi Lietuva, kai Lietuvai pasišventę piliečiai gynė ją nuo pavojų. Pasak senolių, amžinosios ugnies saugotojai ir pilių sargyba rūpindavosi, kad ji visur ir visuomet sušvistų ant aukštų kuorų, kai reikėdavo telktis gynybai, pranešti vieni kitiems apie bendrus reikalus – kai buvo šaukiamasi Lietuvos.
Budinanti vienybės šviesa mums buvo reikalinga ir tuomet, ir šiandien, nes ne visi ir ne visada siekėme sutelktos, stiprios Tėvynės – Lietuvos, ne visi ją suvokėme kaip svarbiausią ateities kartoms paliktą vertybę, kaip tvirtovę, kurioje tauta galės per amžius gyvuoti. Būtent šios pilių šviesos dėka, mes, Tėvynės Lietuvos vaikai, šiandien tebesame po saule ir didžiuodamiesi sakome „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt”. Ne sykį buvome praradę savarankišką valstybę, bet laisvos Lietuvos – niekada. „Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva”, – sakė tautos išminčius Vydūnas praėjusio šimtmečio pradžioje, kai valstybės jau ilgai nebebuvo. To gyvumo širdyse dėka 1918-aisiais Lietuvos valstybė naujam gyvenimui prisikėlė. Praėjo tik du to gyvenimo dešimtmečiai, ir juodoji neganda vėl uždengė saulę virš Lietuvos padangės, bet nepalaužiama tautos dvasia Lietuvą dar kartą išsaugojo. Po penkių nelaisvės dešimtmečių – mes ir vėl Lietuvos valstybė. Jau šešiolika metų – vėl valstybė. Tik ar iš tikrųjų laisvi, ar vieningi, ar bendrųjų tikslų nepraradę – ar kaitriai „meilė Lietuvos tebedega mūsų širdyse, ar „einame vien takais dorybės”, ar dirbame vieni kitų gėrybei? O jeigu ne – ar neuždus mūsų tuštybėse tai, ką ištisus šimtmečius laikėme savo gyvastimi – pati tautos dvasia, gyvoji tautiškumo pajauta? Ar neliks iš Lietuvos tik geografinė erdvė, tik administracinė teritorija. Ir ar bebus bent kiek tos Lietuvos, kuri žmogaus širdyje gyva yra ir kuri tuo gyvumu nuostabius žmogiškosios kūrybos vaisius brandina, kuri patį žmogų augina ir jo dvasią Dievop kelia? Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?
 Valstybės dieną, visi vienu metu (20 val.), kiekvienas, kur tik galime, užkurkime aukurą ant  Tautos Dvasios kalno, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės kalno (prie Baltijos jūros) iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies. Kviečiame visus dalyvauti.
Prie Sąšaukos organizavimo prašome prisidėti ne tik kiekvieną sąmoningą Lietuvos pilietį, visuomenines piliečių sąjungas, bet, visų pirma, valstybės įstaigas ir pareigūnus, kiekvieną savivaldybę – seniūnijas, miestų ir rajonų Tarybas, taip pat – apskričių administracijas ir kitas viešąsias įstaigas.
Ketinantys atvykti į Sąšaukos renginius, žiūrėkite pridedamą Sąšaukos žemėlapį, o apie savo ketinimus darbais prisidėti prie Sąšaukos prašome pranešti Juozui Dingeliui (mob. tel.: 8-600-04936) arba Gintarui Songailai (mob. tel.: 8-650-70601), taip pat  tel./fax 8-5-2608856). Daugiau apie Sąšauką sužinoti galite taip pat šiose interneto svetainėse: www.lts.lt, www.romuva.lt.  Sąšaukos vietos turės būti suderintos su savivaldybėmis.
Rengėjai: Lietuvai pagražinti draugija, Vydūno draugija, Ramuvų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvių tautinės kultūros forumas, Lietuvos kultūros kongresas;  Žemaičių, Aukštaičių, Dzūkų, Zanavykų, Mažosios Lietuvos, Žiemgalos draugijos, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos skautija, Lietuvių pilietinių organizacijų forumas, Valančiaus blaivystės sąjūdis, Tautinė moterų lyga, Kraštotyros draugija, Tėviškės pažinimo draugija, Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centras, Keliautojų klubas (sąrašas atviras).

Sena Voruta