Tautos vienijimo sąšauka „Piliakalnių šviesa“
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
Liepos 6-ąją minime vieningos Lietuvos valstybės dieną. Savo kasdieniams darbams siekiame pasitelkti vienybės dvasią, kuri gyvena mūsų šalyje nuo seno. Šimtai alkų ir pilies kalnų mums mena garbingus pirmapradžius laikus, kai kūrėsi ir telkėsi Lietuva, kai Lietuvai pasišventę piliečiai gynė ją nuo pavojų. Pasak senolių, amžinosios ugnies saugotojai ir pilių sargyba rūpindavosi, kad ji visur ir visuomet sušvistų ant aukštų kuorų, kai reikėdavo telktis gynybai, pranešti vieni kitiems apie bendrus reikalus – kai buvo šaukiamasi Lietuvos.
Budinanti vienybės šviesa mums buvo reikalinga ir tuomet, ir šiandien, nes ne visi ir ne visada siekėme sutelktos, stiprios Tėvynės – Lietuvos, ne visi ją suvokėme kaip svarbiausią ateities kartoms paliktą vertybę, kaip tvirtovę, kurioje tauta galės per amžius gyvuoti. Būtent šios pilių šviesos dėka, mes, Tėvynės Lietuvos vaikai, šiandien tebesame po saule ir didžiuodamiesi sakome „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt”. Ne sykį buvome praradę savarankišką valstybę, bet laisvos Lietuvos – niekada. „Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva”, – sakė tautos išminčius Vydūnas praėjusio šimtmečio pradžioje, kai valstybės jau ilgai nebebuvo. To gyvumo širdyse dėka 1918-aisiais Lietuvos valstybė naujam gyvenimui prisikėlė. Praėjo tik du to gyvenimo dešimtmečiai, ir juodoji neganda vėl uždengė saulę virš Lietuvos padangės, bet nepalaužiama tautos dvasia Lietuvą dar kartą išsaugojo. Po penkių nelaisvės dešimtmečių – mes ir vėl Lietuvos valstybė. Jau šešiolika metų – vėl valstybė. Tik ar iš tikrųjų laisvi, ar vieningi, ar bendrųjų tikslų nepraradę – ar kaitriai „meilė Lietuvos tebedega mūsų širdyse, ar „einame vien takais dorybės”, ar dirbame vieni kitų gėrybei? O jeigu ne – ar neuždus mūsų tuštybėse tai, ką ištisus šimtmečius laikėme savo gyvastimi – pati tautos dvasia, gyvoji tautiškumo pajauta? Ar neliks iš Lietuvos tik geografinė erdvė, tik administracinė teritorija. Ir ar bebus bent kiek tos Lietuvos, kuri žmogaus širdyje gyva yra ir kuri tuo gyvumu nuostabius žmogiškosios kūrybos vaisius brandina, kuri patį žmogų augina ir jo dvasią Dievop kelia? Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?
Valstybės dieną, visi vienu metu (20 val.), kiekvienas, kur tik galime, užkurkime aukurą ant Tautos Dvasios kalno, o visi kartu – vienybės žiburių grandinę nuo Birutės kalno (prie Baltijos jūros) iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies. Kviečiame visus dalyvauti.
Prie Sąšaukos organizavimo prašome prisidėti ne tik kiekvieną sąmoningą Lietuvos pilietį, visuomenines piliečių sąjungas, bet, visų pirma, valstybės įstaigas ir pareigūnus, kiekvieną savivaldybę – seniūnijas, miestų ir rajonų Tarybas, taip pat – apskričių administracijas ir kitas viešąsias įstaigas.
Ketinantys atvykti į Sąšaukos renginius, žiūrėkite pridedamą Sąšaukos žemėlapį, o apie savo ketinimus darbais prisidėti prie Sąšaukos prašome pranešti Juozui Dingeliui (mob. tel.: 8-600-04936) arba Gintarui Songailai (mob. tel.: 8-650-70601), taip pat tel./fax 8-5-2608856). Daugiau apie Sąšauką sužinoti galite taip pat šiose interneto svetainėse: www.lts.lt, www.romuva.lt. Sąšaukos vietos turės būti suderintos su savivaldybėmis.
Rengėjai: Lietuvai pagražinti draugija, Vydūno draugija, Ramuvų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvių tautinės kultūros forumas, Lietuvos kultūros kongresas; Žemaičių, Aukštaičių, Dzūkų, Zanavykų, Mažosios Lietuvos, Žiemgalos draugijos, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos skautija, Lietuvių pilietinių organizacijų forumas, Valančiaus blaivystės sąjūdis, Tautinė moterų lyga, Kraštotyros draugija, Tėviškės pažinimo draugija, Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centras, Keliautojų klubas (sąrašas atviras).
Komentarai
Naujienos
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
Lietuva
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose