Tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istoriją, geografiją dėstys lietuviškai

Autorius: Data: 2011-03-17, 14:15 Spausdinti

Eglė SAMOŠKAITĖ

Lietuvos lenkų bendruomenei aktyviai priešinantis, Seimas ketvirtadienį, 2011 m. kovo 17 d., vis dėlto priėmė Švietimo įstatymą. Juo nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyktų ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų.

Seime priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bent 4 valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir ikimokyklinukai, o nuo 2013 m. taip pat ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Už šias nuostatas numatantį Švietimo įstatymą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, 14 buvo prieš ir 29 tautos atstovai balsuodami susilaikė.

Šiuo metu Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose konkrečios tautinės mažumos kalba gali būti dėstomi visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiti dalykai, pavyzdžiui, istorija, matematika ar geografija, taip pat gali būti dėstomi lietuvių kalba, tačiau tik esant tėvų pageidavimui.

Anksčiau norėta, kad tautinių mažumų mokyklose 5-8 klasių mokiniai lietuviškai mokytųsi ne mažiau nei 2 dalykus, o 9-12 klasių mokiniai – ne mažiau nei 3 dalykus, bet šios idėjos atsisakyta.

Priešinosi valstybinio egzamino suvienodinimui

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentarai iš esmės nepritarė minimoms Švietimo įstatymo nuostatoms, ypač jiems kliuvo siekis suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą tiek lietuviškų, tiek tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Teikdamas siūlymą atsisakyti nuostatos dėl lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimo parlamentaras Jaroslavas Narkevičius savo pasiūlyme aiškino, jog gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai iš skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, tai yra išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai.

Kalbinių gebėjimų skirtumus didina ir nevienodas ugdymo turiniui skirtas mokymosi laikas pradinėse ir vidurinėse mokyklose, kadangi negimtakalbiams jo skirta gerokai mažiau“, – savo pasiūlyme aiškino J. Narkevičius ir konstatavo, kad, jo nuomone, dėl šių priežasčių lietuvių kalbos programos ir žinių vertinimas gimtakalbiams ir negimtakalbiams privalo būti skirtingas.

Tačiau LLRA atstovo siūlymas nesulaukė Seimo narių paramos, todėl Seimo nariai dėl jo net nebalsavo.

M. Mackevičius: kam keisti sistemą, jei visi giriasi jos gerumu

LLRA atstovai Leonardas Talmontas bei Michalas Mackevičius taip pat pateikė dar vieną pataisą. Ja siekta išbraukti įstatymo nuostatą, jog vietovėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos ir kur yra kelios lietuvių bei tautinės mažumos kalba mokančios mokyklos arba yra viena mokykla, kurioje ugdymas vyksta ir lietuvių, ir tautinės mažumos kalba, turi būti garantuota, jog bent vienoje mokykloje ar klasėje vidurinio ugdymo programa būtų įgyvendinama lietuviškai.

„Įstatymu turime nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos gyventojai galėtų išsilavinimą įgyti valstybine kalba ir tose savivaldybėse, kurios kartais tų garantijų nesuteikia“, – sprendimą nepritarti pasiūlymui argumentavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, mintyse tikriausiai turėdamas gausiai lenkų gyvenamus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus.

„Mūsų valdžios vyrai dažnai ir daug kur giriasi tautinių mažumų švietimo sistema, visur sako, kad yra labai gerai, kad niekur taip nėra, kaip Lietuvoje, o šiandien mes norime pradėti naikinti tą sistemą. Kam? Vardan Ko?“, – atsakydamas teigė M. Mackevičius, bet ši jo ir partijos kolegos L. Talmonto nuostata taip pat nesulaukė kitų Seimo narių palaikymo, tad dėl jos nebuvo balsuojama.

Siekė įvesti tikybos privalomumą

Lietuvos lenkų Seimo narys J. Narkevičius taip pat pateikė siūlymą įvesti privalomą tikybos mokymą pradinukams bei pagrindinėse mokyklose besimokantiems mokiniams, tačiau jis irgi nesusilaukė kolegų pritarimo.

„Tinkamas religinis ugdymas gali daryti didelį poveikį ugdant žmogiškumą ir užkertant kelią vaikų bei jaunimo nusikalstamumui. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta pasirinkimo teisė tarp tikybos ir etikos, o tai sudaro prielaidą skirtingam šių dalykų pasirinkimui (tai yra vienais metais renkantis tikybos, kitais – etikos pamokas) ir neužtikrina galimybių mokiniui susipažinti su tomis dvasinėmis vertybėmis, kurias teigia religija ir kurių reikia bręstančiai asmenybei“, – rašoma J. Narkevičiaus pasiūlyme.

Parlamentaro nuomone, mokinių tėvų ar globėjų apsisprendimą tikėjimo atžvilgiu dažniau lemia asmeniniai motyvai bei išoriniai veiksmai, todėl esą būtų tikslinga įvesti privalomą tikybos dėstymą mokyklose vaikams iki 14 metų.

„Manau, kad tikybos mokymasis nieko blogo nėra, šiaip tai teigiamas dalykas. Ypatingai dabartiniu metu, kai mūsų valstybėje dorovės idėjos yra labai skirtingai vertinamos, kai parenkamos neaiškios vaiko sąmonę iškreipiančios idėjos. Atsižvelgiant į tai, kad mokyklose ne visada pasirenkamas tikybos dalykas, o jis nepasirenkamas dėl informacijos trūkumo ir iškraipymų.

Siūlau, kad tikybos pamoka, kaip dalykas, būtų privalomas. Kalbama ne vien apie krikščionių tikybą, kalbama ir apie bendruomenės arba namie išpažįstamos tikybas, kad iki keturiolikos metų vaikams tėvai turėtų teisę parinkti – arba vien tikybą, arba tikybą kartu su etika“, – sakė J. Narkevičius.

Šiam siūlymui nepritarė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pastabų išsakė parlamento Teisės departamentas, pritarimo nesulaukta ir iš Seimo narių.

DELFI primena, kad britų savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas yra teigęs, jog Lietuva turbūt yra vienintelė vieta pasaulyje, kur išsilavinimą lenkiškai galima įgyti nuo mokyklos iki universiteto.

www.delfi.lt

Seimas , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra