Tautininkų sąjunga įteikė skundą Prezidentei ir Seimui dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo

Autorius: Data: 2012-11-06 , 13:08 Spausdinti

Tautininkų sąjunga įteikė skundą Prezidentei ir Seimui dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo

2012 m. lapkričio 5 d., praėjus mažiau kaip 22 valandom po Vyriausiosios rinkimų komisijos lapkričio 4 d. sprendimo (Nr. Sp-321), kuriuo buvo patvirtinti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir visose vienmandatėse apygardose (išskyrus Visagino-Zarasų), Tautininkų sąjunga pateikė skundą Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui, kaip tai numato Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalis. Tautininkų sąjunga apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo iš esmės buvo atmesti du Tautininkų sąjungos skundai tiek po pirmojo tiek ir po antrojo rinkimų rato.

Savo skunduose dėl daugybinių balsų pirkimų ir kitų šiurkščių pažeidimų Tautininkų sąjungas ginčijo esminių rinkimų rezultatų nustatymą daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir dar šešiose vienmandatėse apygardose. Tačiau VRK, pripažinusi, kad buvo nemažai šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, galiausiai nusprendė, kad jie neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. 

Tautininkų sąjunga prašo Prezidentės ir Seimo kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis nustatytų:

  • ar per 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus daugiamandatėje apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui teisėtais; ar nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo ir kitų įstatymų pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

  • ar per 2012 metų Seimo rinkimus vienmandatėse, Šilutės-Pagėgių (Nr.32), Biržų-Kupiškio (Nr.48), Širvintų-Vilniaus (nr.55), Vilniaus-Trakų (Nr.57), Kaišiadorių-Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr.62) apygardose nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų ir kitų įstatymų pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, kurie po spalio 14 d. balsavimo pateko į antrą rinkimų turą.

Seimo rinkimų įstatymo 86 str. 5 dalis nustato, kad tiek Seimas, tiek Prezidentė privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą per 48 valandas nuo skundo pateikimo, o 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad šis turi pateikti išvadą per 72 valandas nuo paklausimo gavimo.

Seimo narys Gintaras Songaila jau po pirmojo rinkimų turo įregistravo Seimo nutarimo dėl paklausimo Konstituciniam Teismui projektą, kuris turi būti svarstomas rytoj, rytiniame Seimo posėdyje, nes yra surinktą 54 Seimo narių parašai dėl privalomo įtraukimo į darbotvarkę. Iki rytoj ryto Seimo narys G.Songaila planuoja pateikti papildymus savo parengtam projektu, atsižvelgus į naujas aplinkybes paaiškėjusias po VRK lapkričio 4 d. sprendimo.

Vyriausioji rinkimų komisija spalio 4 d. patvirtino Seimo rinkimų rezultatus. Prieš rinkimų rezultatų pripažinimą balsavo trys komisijos nariai: L. Ulevičius, J. Milašiūtė ir V. Benkauskas, kiti 11 narių balsavo už rinkimų rezultatų patvirtinimą. Vyriausios rinkimų komisijos narys Liutauras Ulevičius įvertinęs visas išvadas dėl pažeidimų Seimo rinkimų metu, teigė, kad komisija turi pripažinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje apylinkėje negaliojančiais ir paskelbė savo atskirąją nuomonę šiuo klausimu.

Manau, kad Seimas arba Prezidentė atliks savo konstitucinę pareiga kreiptis į Konstitucinį teismą ir bus pasiektas visiškas aiškumas ar šie Seimo rinkimų rezultatai yra teisėti“ – sako Seimo narys Gintaras Songailą.

********************************

Lietuvos Respublikos Seimui

Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

 Tautininkų sąjungos

PAKARTOTINIS PATIKSLINTAS SKUNDAS

2012-11-05

Tautininkų sąjunga (kitur – Pareiškėjas),

Atsižvelgdama

  • į masiškai fiksuotus balsų pirkimo atvejus (kaip yra skelbiama viešai, Vyriausioji rinkimų komisija jau per pirmą Seimo rinkimų turą spalio 14d. gavo duomenų dėl daugiau kaip tūkstančio 2012 m. Seimo rinkimų tvarką nustatančio Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, iš kurių didžiausia dalis – šiurkštūs įstatymo pažeidimai, – galimi rinkėjų balsų pirkimo atvejai);

  • į teisėsaugos bei kitų valstybės institucijų galimai netinkamą pareigų atlikimą, vangumą, užkertant kelią masiniam balsų pirkimui bei tiriant šiuos atvejus (ką lapkričio 4d. posėdyje pripažino ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, pripažinę, kad „tvarka neveikia“, ir kad „nei įstatymų leidėjas, nei VRK, nei policija nebuvo pasiruošusios tokio masto balsų pirkimams“); ir Konstitucinis Teismas savo 2012m. spalio 26d. IŠVADOJE „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖS PAKLAUSIMO, AR PER 2012 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS“ nustatė įstatymo leidėjo padarytas spragas bei VRK veiksmingumo stoką, užkertant kelią rinkėjų valios iškraipymui: „kai kurios Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, taip pat kuriomis nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai užkirsti kelią rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimui, nėra pakankamai veiksmingos“.

  • į tai, kad Seimo rinkimų įstatymo 5‘ ir 91 straipsniai nustato, jog balsų pirkimas yra šiurkštus pažeidimas, dėl kurio neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai gali neleisti nustatyti esminių rinkimų rezultatų ir patys rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais;

  • į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimo nariai renkami visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Konstitucinis slapto balsavimo principas yra įtvirtintas Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato: ,,Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.” Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ,,kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.”

  • į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.

  • į tai, kad Konstitucinis Teismas aukščiau minėtoje savo 2012m. spalio 26d. IŠVADOJE pasisakė, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter aliadovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą“.

  • Į tai, kad Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalis nustato formalius kriterijus (iš kurių turi būti sprendžiama, ar galėjo būti nustatyti esminiai rinkimų rezultatai vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ar ne), tačiau „daugiau negu vieno mandato“ balsų skaičiaus paklaidos nustatymas nėra aiškiai ir vienodai interpretuojamas, ir į tai, kad daugelyje vienmandačių rinkimų apygardų tarp kandidatų, patekusių į antrą rinkimų turą ir tarp nepatekusių į buvo nedidelis skirtumas, kuris ne visais atvejais buvo įvertintas;

  • į tai, kad Tautininkų sąjunga 2012 m. spalio 18 d. įteikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (Priedas Nr.1), kuriuo prašoma Panaikinti Seimo rinkimų daugiamandatėje bei visose vienmandatėse rinkimų apygardose galiojimą ir Įstatymų nustatyta tvarka skelbti pakartotinius Seimo rinkimus o Vyriausioji rinkimų komisija jo nenagrinėjo ir 2012 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. Sp – 308“ ,, Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ ir savo atsakyme Tautininkų sąjungai motyvavo, kad Tautininkų sąjungos protestai dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo galės būti svarstomi tik po antrojo rinkimų turo, išskyrus Zarasų-Visagino apygardą, kurioje rinkimų rezultatai jau panaikinti (Priedas Nr. 2);.

  • Į tai, kad Tautininkų sąjunga 2012 m. lapkričio 2d. (t.y. jau po antrojo rinkimų turo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė pakartotinį ir patikslintą skundą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo daugiamandatėje apygardoje bei dalyje vienmandačių apygardų, kuriose nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų bei kitų įstatymų pažeidimai, žr. Priedą Nr.3), kuriame buvo prašoma pripažinti rinkimų rezultatus šiose apygardose negaliojančiais, kad įstatymų nustatyta tvarka jose būtų skelbiami pakartotini rinkimai;

  • Į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija iš esmės atmetė Tautininkų sąjungos skundą, atlikusi ir rinkėjų balsų pirkimo faktų poveikio rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje tyrimą (toliau – Tyrimas, neoficialų tekstą žr. Priede Nr.4) ir savo lapkričio 4d. sprendimu patvirtinusi išvadą, kurioje teigiama, kad nustatyti Seimo rinkimų pažeidimai esminės įtakos rinkimų rezultatui neturėjo;

  • Į tai, kad VRK iš naujo nesvarstė (galutinio rinkimų rezultato vienmandatėse rinkimų apygardose (išskyrus Jurbarko vienmandatę apygardą), kiek tai susiję su pirmojo rinkimų turo rezultatais Biržų-Kupiškio, o taip pat – Širvintų-Vilniaus vienmandatėse apygardose bei kitose vienmandatėse apygardose, kuriose buvo fiksuoti galimi balsų pirkimo atvejai bei kiti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, nors to prašė Pareiškėjas,

  • Į tai, kad VRK lapkričio 4d. iš naujo svarstydama jau galutinius Vilniaus-Trakų bei Šilutės-Pagėgių vienmandačių apygardos rinkimų rezultatus, nepanaikino jų, nors pati VRK buvo priėmusi sprendimą pripažinti, kad Vilniaus-Trakų vienmandatėje apygardoje buvo šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, t.y. masiniai ir sistemingi balsų pirkimai ir kiti pažeidimai, konstatavo juos ir Šilutės-Pagėgių apygardoje, bei nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų prezumpciją, kad tai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatui šiose vienmandatėse apygardose, o Konstitucinis Teismas savo spalio 26d. IŠVADOJE jau buvo pasisakę, kad tokiais atvejais VRK privalo naikinti rinkimų rezultatų galiojimą: „ji privalo pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais visais atvejais, kai nustato, kad yra padaryti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 5-1 straipsnio 1 dalies pažeidimai, ir nenustato prezumpciją, kad šie pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, paneigiančių aplinkybių, bei nėra jokių kitų priemonių užtikrinti, kad nebus iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida.“

  • Į tai, kad VRK, nagrinėdama rinkėjų balsų pirkimo atvejus Jurbarko vienmandatėje apygardoje (Pareiškėjo prašymu – pagal Policijos departamento prie VRM suvestinės medžiagą, žr. Priedą Nr. 5), nesvarstė ar tai šiurkštūs pažeidimai, ar ne, ir nenustatė aplinkybių, paneigiančių esminės įtakos rinkimų rezultatams prezumpciją;

  • Į tai, kad VRK, nagrinėdama skundus dėl pažeidimų vienmandatėse rinkimų apygardose, daugeliu atveju neįvertino pažeidimų poveikį daugiamandatėje rinkimų apygardoje (kaip natai, Kaišiadorių-Elektrėnų rinkimų apygardoje);

  • Į tai, kad VRK, savo lapkričio 4d. sprendime Nr. Sp-321 skelbdama galutinius rinkimų rezultatus ir nustatydama 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles bei asmenis, išrinktus į Seimą, neatsižvelgė į rinkėjų balsų pirkimo poveikį pirmumo balsams daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir į tuos sąrašus pateko net įtariami asmenys, kurių pirmumo balsų skaičius beveik atitinka VRK Tyrime nustatytą galimai pirktų balsų skaičių kalėjimuose;

  • Į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama savo 2008m. birželio 26d. sprendimą „Dėl rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktų tyrimo ir įvertinimo tvarkos“ (toliau – „Tvarka“, žr. Priedą Nr. 6) nenustatė apylinkių ir apygardų rinkimų komisijoms įpareigojimų tirti, nustatyti ir pristatyti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri atlieka daugiamandatės rinkimų komisijos funkcijas, duomenis apie balsų pirkimo faktus, kurie gali turėti poveikį rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nors tokią pareigą Vyriausiajai rinkimų komisijai nustato Seimo rinkimų įstatymo 5‘ straipsnio 3 dalis,

  • Į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija netyrė pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimo faktus daugelyje rinkimų apygardų, apie kuriuos jai pateikė informaciją Policijos departamentas prie VRM (t.y., pagal pagrindą, kurį nustato Tvarkos 5 dalies 2 punktas), nors to raštu ir žodžiu prašė Pareiškėjas; Policijos departamento informacija VRK nariams buvo išdalinta tik lapkričio 3d. VRK posėdyje, o VRK sprendimas dėl Tyrimo rezultatų patvirtinimo buvo priimtas lapkričio 4d. (dar nepaskelbtas).

  • Į tai, kad VRK nepriėmė jokio sprendimo dėl balsų pirkimo faktų (ne)tyrimo, kai dėl rinkėjų balsų galimo pirkimo faktų pradėti ikiteisminiai tyrimai, kaip tą nustato Tvarkos 8 dalis, nors tokių tyrimų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pagal informaciją, kuri buvo pateikta VRK lapkričio 3d. ir 4d. posėdžiuose, yra pradėta virš trisdešimties; be to, ir tie atvejai, kai VRK netiria balsų pirkimo faktų dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, neatleidžia VRK nuo pareigos tirti šių faktų poveikį esminiams rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nes pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą ji privalo atlikti daugiamandatės rinkimų komisijos funkcijas ir buvo pateiktas skundas dėl esminių rezultatų nustatymo šioje apygardoje;

  • Į tai, kad VRK atsisakė Pareiškėjui pateikti informaciją apie rinkimų apylinkių ir apygardų komisijose nustatytus balsų pirkimo faktus (žr. Priedą Nr. 7): nepateikė sąrašo rinkimų apygardų, kuriose buvo nustatyti balsų pirkimo faktai (iš VRK Tyrime pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminiai tyrimai dėl tokių faktų pradėti visose apskrityse), nepateikė protokolų iš komisijų posėdžių, kuriuose buvo svarstomi šie pažeidimai, skundai ir kita informacija dėl jų;

  • Į tai, kad iš Tyrimo medžiagos matyti, kad VRK iš viso nenagrinėjo galimo balsų pirkimo faktų iš visų rinkimų apylinkių ir apygardų bendro poveikio esminių rinkimų rezultatų nustatymui daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nors, kaip paminėta anksčiau, ji privalo atlikti daugiamandatės rinkimų komisijos funkcijas (tokį poveikį VRK tyrė tik dėl balsų pirkimo Vilniaus-Trakų, Šilutės-Pagėgių bei Zarasų-Visagino rinkimų apygardose, o taip pat – dėl balsų pirkimo kalėjimuose),

  • Į tai, kad iš Tyrimo medžiagos bei atskirosios VRK nario Liutauro Ulevičiaus nuomonės (Priedas Nr. 8) matyti, kad VRK netyrė kitų šiurkščių pažeidimų (Seimo rinkimų bei kitų įstatymų) galimo poveikio esminių rinkimų rezultatų nustatymui daugiamandatėje rinkimų apygardoje;

  • Į tai, kad iš visų aukščiau paminėtų faktų, kad VRK atliktas Tyrimas atliktas nepilnai, pasirinkus tik dalį faktų ir juos interpretuojant labai minimalistiškai, ir tai kelia pagrįstas abejones dėl VRK išvados, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje, teisingumo.

  • Į tai, kad iš Tyrimų medžiagos bei VRK pirmininko pranešimo lapkričio 4d. posėdyje matyti, kad Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalies antrame punkte nustatytą kriterijų dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo paklaidos (kai juos „galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu“) VRK galimai neteisingai interpretavo kaip vieno mandato kvotos balsų skaičių plius balsų skaičių, kuris susidaro paskirstant mandatus tarp sąrašų pagal liekanos dydį, kuri susidaro dalinant už sąrašą atiduotų balsų skaičių iš mandato kvotos (tačiau galimas ir kitas aiškinimas, kad daugiau negu vieno mandato tikslumas reiškia balsų skaičių, kuris sudaro skirtumą tarp liekanų, nuo kurio priklauso papildomų mandatų pasiskirstymas tarp sąrašų, plius vienas balsas, tuomet mandatai tarp Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų persiskirstytų dėl kelių tūkstančių rinkėjų balsų, kaip antai, Darbo partija gautų ne 17, bet 16 mandatų, o LSDP, – ne 16, bet 17 mandatų); net jei VRK teisingai interpretuoja įstatymą dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo paklaidos, Seimo rinkimų įstatymo 91 str. 2 dalis nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai gali būti nustatyti tik jeigu tai leidžia nustatyti neginčijami rezultatai (paryškinta mūsų), o juk ginčijami rezultatai bent jau dėl Darbo partijos gautų mandatų skaičiaus aiškiai viršija pačios VRK nustatytą paklaidą (sudėjus Darbo partijai priskiriamus rinkėjų balsus vienmandatėse rinkimų apygardose, kurių rezultatas yra ginčijamas daugiausia dėl šio partijos veiksmų, t.y. Vilniaus-Trakų, Širvintų-Vilniaus, Zarasų-Visagino, o taip pat ir Šilutės-Pagėgių apygardose, aiškiai viršija VRK apibrėžtą paklaidą, net neatsižvelgiant į kalėjimų bylą bei faktus kitose apygardose, kaip antai, Justiniškių rinkimų apygardoje).

  • Į tai, kad VRK lapkričio 4d. priėmė sprendimą Sp-321 (Priedas Nr.9) Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų, kuriame patvirtino galutinius rinkimų rezultatus tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje tiek ginčijamose vienmandatėse rinkimų apygardose, o sprendimas dėl Pareiškėjo skundo iki šiol nepaskelbtas,

  • Į tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veika, atsisakant Pareiškėjui pateikti informaciją apie nustatytus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus bei netiriant tokių jai žinomų faktų poveikio rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje (įskaitant ir rinkimų apygardose bei apylinkėse fiksuotus faktus) galimai neatitinka Seimo rinkimų įstatymo, kaip tą nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 10 dalis,

  • Į tai, kad aukščiau išvardinti ir Prieduose nurodyti Seimo rinkimų įstatymo bei kitų įstatymų pažeidimai yra šiurkštūs bei masiniai ir padaro negalimą aiškų, tikslų, teisingą ir sąžiningą, tikrąją rinkėjų valią atitinkančią rinkimų rezultatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje nustatymą, sudaro prielaidas abejoti rinkimų sąžiningumu, demokratiškumu, išrinktos valstybės valdžios, – Seimo legitimumu;

  • į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje yra Seimo teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Prašo:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus

  • ar per 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus daugiamandatėje apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo ir kitų įstatymų pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

  • ar per 2012 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus vienmandatėse, Šilutės-Pagėgių (Nr.32), Biržų-Kupiškio (Nr.48), Širvintų-Vilniaus (nr.55), Vilniaus-Trakų (Nr.57), Kaišiadorių-Elektrėnų (Nr. 59), Jurbarko (Nr.62) apygardose nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5, 5-1, 61, 67, 67-1, 84, 87 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios slapto balsavimo principą ir demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar nustatyti šiurkštūs Seimo rinkimų ir kitų įstatymų pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, kurie po spalio 14d. balsavimo pateko į antrą rinkimų turą.

Priedai:

  1. Priedas Nr. 1. Tautininkų sąjungos spalio 18d. skundas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

  2. Priedas Nr. 2. VRK spalio 23d. raštas Tautininkų sąjungai, kad jos skundas iki šiol nagrinėjamas ir bus išnagrinėtas po antrojo rinkimų turo.

  3. Priedas Nr. 3. Tautininkų sąjungos lapkričio 2d. skundas „Dėl esminių rinkimų rezultatų nustatymo pirmajame Seimo rinkimų ture su lapkričio 3d. ir lapkričio 4d. priedais.

  4. Priedas Nr. 4. Neoficialus tekstas VRK atlikto tyrimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų poveikio rinkimų rezultatams daugiamandatėje apygardoje, dėl kurio išvadų patvirtinimo Tautininkų sąjungos skundai buvo iš esmės atmesti.

  5. Priedas Nr. 5. Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos spalio 30d. VRK pateikta informacijos suvestinė (7 lapai, be antro puslapio)

  6. Priedas Nr. 6. VRK 2008m. birželio 26d. sprendimas Nr. 32, kuriuo nustatoma balsų pirkimo faktų tyrimo tvarka.

  7. Priedas Nr. 7.Tautininkų sąjungos spalio 29d. raštas Vyriausiajai rinkimų komisijai kuriuo prašoma pateikti informaciją dėl rinkimų apygardose ir apylinkėse fiksuotų balsų pirkimo atvejų bei kitų pažeidimų.

  8. Priedas Nr. 8. Spalio 30 d. VRK raštas Tautininkų sąjungai, kuriuo atsisakoma jai pateikti informaciją.

  9. Priedas Nr. 9. Atskiroji VRK nario Liutauro Ulevičiaus nuomonė.

  10. Priedas Nr. 10. VRK lapkričio 4d. sprendimas Nr. Sp-321.

Gintaras Songaila, Tautininkų sąjungos pirmininkas, 8 69 84 21 40

Atsakymą siųsti – Lietuvos Respublikos Seimas, Gedimino pr. 53, Seimo nariui Gintarui Songailai, III r., kab. Nr. 525 

Alkas.lt nuotr.

Politika , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra