Tautinės juostos taku
Autorius: Voruta Data: 2014-09-13 , 11:00 Spausdinti
Jurgita STANKAUSKAITĖ, punskas.pl
„Nebeįdomu“ – vis dažniau girdime. Nebeįdomios šiandien juostos? Tautinių juostų pynimas nebeįdomus?
Kodėl – ne kartą kyla klausimas.
Ir kaip į jį atsakyti?
…Na, aš mėgstu spręsti SUDOKU, tu skaitai tomais leidžiamas fantastines knygas, o mes dieviname laisvą laiką su futbolo kamuoliu aikštelėje…
Kalbame apie globalaus masto užsiėmimus, ar ne? Netinka lyginti to, kas tautiška, su tuo, kas pasaulietiška. Galbūt, bet juk ir tokiu būdu galima pabandyti ieškoti atsakymo.
Taigi seniau tautinės juostos turėjusios ypatingą reikšmę moters gyvenime. Jas mokėjo pinti (turbūt) kiekviena mergelė. Tai būdavo kraičio dalis, todėl iki ištekėjimo ausdavo, o gal ir pindavo, kad tekėdama turėtų dovanų piršliui arba jaunimui, šiandien vadinamiems vestuvių pulko jaunuoliams. Visai neseniai sužinojau, kad raudonos juostelės buvo skirtos naujagimiams, kuriuos motina suvyniodavo į palą ir apjuosdavo tokia juostele. Ar šiandien kas nors yra girdėjęs apie tai? Galima manyti, kad tai labai senas paprotys arba, geriau sakyti, senųjų lietuvių gyvenimo būdo dalis, vienas iš jo elementų. O kodėl vaikelį reikėjo ja perjuosti? Tikėta, kad tokiu būdu žmogus sujungiamas su aukštesniuoju pasauliu. Štai ir vėl atsiveria stiprus žmogiškasis ryšys su religija… Bet pagalvoji, juk šiandien tą patį darome vestuvių dieną. Jaunųjų rankos bažnyčioje apjuosiamos tautine juosta arba austu rankšluosčiu.
Juostos seniau žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties (pasirodo, kad šiandien dar galima pamatyti ant juostų leidžiamą į duobę karstą). O štai vyresniojo amžiaus žmonių namuose išvystame tautines juostas, kurios turi savo istoriją iš įvairių gyvenimo momentų.
Netikėtai sugrįžus prisiminimais į vaikystės pagrindinės mokyklos suolą, iškyla plonytės juostelės vaizdas tarp senų lietuviškos knygos lapų. Šiandien turim visokiausius knygų skirtukus, o seniau labai dažnai skirtuku būdavo graži, spalvota juostelė…
Apibendrinus galima teigti, kad žmogų visur lydėdavo tautiniai elementai, pavyzdžiui, minimos juostos, turinčios stiprią antgamtinę reikšmę. Norisi pasakyti tai, apie ką kalba visi (bent didelė dalis tai tikrai) tyrėjai – tikėjimas buvo gyvenimo ir kultūros įvaizdžio pagrindas.
Ką turime šiandien? Jaunoji karta nepažįsta tautinės juostos prasmės, nes yra išnykęs senasis religinis ryšys. Jie, nesuprasdami, kam reikalingos juostos, nevertina šio tautinio paveldo, lietuvių (ir ne tik) kultūros elemento. Jaunimui nebeįdomu pinti „kažkokias“ juostas, nes „kam to reikia“, nes „nepatinka tokie dalykai“. Taip galima kalbėti, bet tikrai ne apie visus. Visada buvo ir bus (tikėkim) žmonių grupelė, kuri domisi juostų svarba, raštais, įvairove, jos kūrimo būdais. Žinoma, tokių grupelių yra mažai, nes šiuolaikiniame pasaulyje pasirinkimo įvairovė yra neapglėbiama. Kiekvienas randa susidomėjimo tašką, kuriame gali tupėti visą likusį gyvenimą. Na, galbūt tautinis tapatumas ir kultūrinis ryšys taip pat yra pakitę ir kinta. Faktorių iš tiesų yra labai daug. Bet nenuleiskite galvų tie, kurie mylite juostas, kurie pagarbiai liečiate kiekvieną siūlelį, formuojantį juostą. Toliau burkitės, kalbinkite jaunimą – o gal yra tų, kurie norėjo savo rankomis pabandyti pagaminti juostą, o gal kiti nežino, į ką kreiptis, o gal nedrįsta paprašyti jūsų pagalbos? Žinoma, reikia pastangų sudominti akį, bet ta akis gali tapti šios kūrybos tęsėja.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Komentarai
Naujienos
-
Pristatyta dr. A. Bubnio kandidatūra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigoms užimti
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
Lietuva
-
Svarbu: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams
-
Visiems apdraustiesiems gyventojams medicininės reabilitacijos paslaugos bus teikiamos nemokamai
-
Aplinkos ministerija studentus kviečia atlikti praktiką dominančioje srityje
-
Nepaisant rekordinio pelno AB „Achema“ laužomi darbuotojams duoti pažadai
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
Istorija
-
Mirties nuosprendį rezistentui, rašytojui L. Dambrauskui sovietai pakeitė į 10 metų laisvės atėmimo bausmę
-
XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
Kultūra
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Česlovas Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
-
Vytautas Sinica. Kas nešokinės, bus atleistas iš darbo
-
Česlovas Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49