Tautinėms mažumoms atimamos galimybės integruotis į pilietinę visuomenę politinių dividendų ir ambicijų vardan

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Trijų Seimo narių: Jaroslav Narkevič, Michal Mackevič ir Leonard Talmont iniciatyva Seime užregistruotas pasiūlymas Švietimo įstatymo projektui, kuriuo tautinių mažumų mokiniams užkertamas kelias deramai išmokti valstybinę kalbą, integruotis į visuomenę.
 
Pasiūlymu siekiama, kad ir ateityje vidurinio ugdymo programa būtų įgyvendinama tik tautinių mažumų kalbomis. Siūloma palikti tik lietuvių kalbos, kaip dalyko, pamokas (kaip valstybinės kalbos), o visi kiti dalykai, tarp jų – Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija būtų dėstoma mokyklose rusų ar lenkų kalbomis. Tokiu atveju nebūtų suvienodinti baigiamojo lietuvių kalbos brandos egzamino reikalavimai mokyklose valstybine kalba ir mokyklose, kuriose mokymas vyksta tautinės mažumo kalba. Kitas analogiškas tų pačių parlamentarų pasiūlymas numato, kad optimizuojant švietimo įstaigų tinklą, savivaldybės galėtų rinktis, kurias mokyklas palikti – tas, kur dėstoma valstybine kalba, ar tas, kur dėstoma tautinės mažumos kalba.
 
Valstybinės kalbos mokėjimas turi būti visateisio Lietuvos piliečio galimybė dalyvauti valstybės valdyme. O valstybė visiems piliečiams privalo garantuoti vienodas galimybes visiems abiturientams, mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimai visose Lietuvos valstybinėse mokyklose turi būti vykdomi vienoda tvarka. Šiuo metu yra pažeidžiamas visų mokinių lygių galimybių principas, kadangi tautinių mažumų (lenkų, rusų) mokyklose mokiniai baigiamąjį lietuvių (kaip valstybinės) kalbos egzaminą laiko supaprastintą, t. y. palengvintą ir lengvai renka dešimtukus. O valstybine kalba besimokantys mokiniai laiko žymiai sunkesnį ir sudėtingesnį lietuvių kalbos (kaip gimtosios) egzaminą ir retas kuris išlaiko dešimtukui. Tokiu būdu šių abiturientų stojimo galimybės į aukštąsias mokyklas yra nevienodos. Tai akivaizdi mokinių, kurie mokosi mokyklose su dėstomąja valstybine kalba, diskriminacija.
 
Tokiu būdu jauni žmonės patenka į politikų užsibrėžtų ambicijų ir eskaluojamų problemų malūną, nors kasdienis gyvenimas diktuoja visai kitą poreikį. Nejaugi šie politikai taip nuvertina tautinių mažumų vaikus, manydami, kad jie nesugeba būti visateisiais Lietuvos valstybės piliečiais nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės ar religijos. Kitų šalių patirtis tautinių mažumų integracijos srityje yra kitokia. Latvijoje ir Estijoje – pagrindinis ir vidurinis ugdymas 60 nuošimčių vykdomas valstybine kalba. Lenkijoje lietuvių mokyklose ne mažiau kaip keturi dalykai dėstomi lenkų kalba. Daug kur Europoje tautinių mažumų mokyklose tik kai kurie dalykai dėstomi nevalstybine kalba. Minėtose šalyse nesigirdi tautinių mažumų prieštaravimų. Kažkodėl tik Lietuvoje Lenkų rinkimų akcijai priklausantys Seimo nariai nuolat menkina Lietuvos pasiekimus tautinių mažumų srityje, o europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis šmeižia Lietuvos valstybę tarptautinėje erdvėje. Tokie veiksmai nestiprina Lietuvos valstybės, skaldo visuomenę, pažeidžia realias tautinių mažumų galimybes visavertiškai integruotis į Lietuvos visuomenę, kartu išsaugant savo tautinę tapatybę. Ateityje tai gali turėti neigiamų politinių pasekmių mūsų valstybei.
 
Apgailestaujame, kad minėtus pasiūlymus, be aukščiau jau minėtų trijų Lenkų rinkimų akcijos partijos Seimo narių, pasirašė dar 31 Seimo narys, atstovaujantis Tvarkos ir teisingumo, Liberalų sąjūdžio, Tautos prisikėlimo, Socialdemokratų, Krikščionių partijoms bei Mišrios grupės frakcijoms.
 
Belieka tikėtis, kad šie tautos atstovai pasirašydami paskubėjo ir įsigilinę į tikrą situaciją vis dėlto balsuos teisingai.
 
Rytų Lietuvos švietimo grupė
„Vilnijos“ draugija
 
Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva
 
Voruta. – 2010, liep. 3, nr. 13 (703), p. 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra