Tauragės hipodromas: istorija ir prisiminimai

Autorius: Data: 2013-03-03, 11:40 Spausdinti

Edmundas MAŽRIMAS

Tauragės miestas neatskiriamai prisiglaudęs prie Jūros upės. Iš pradžių kūrėsi kairiajame jos krante, vėliau pradėjo užimti ir dešinįjį krantą. Šiame krante daugiau nei prieš pusšimtį metų buvo įrengtas miesto hipodromas.

Ką mena ši primiršta kultūrinė erdvė?

Nuo seno kiekvienas miestelis turėjo ir turi reikšmingas susibūrimo vietas. Iš pradžių tai buvo turgaus aikštės, vėliau pasirinktos gražiausios apylinkių vietos. Jose bendruomenė rinkosi ir renkasi pailsėti, susiburia masinių švenčių metu, o neretai – ir masiniam politikavimui. Tarpukario Tauragėje tokios vietos buvo turgaus aikštė, Tauragės dvaro parkas, miesto sodas (įkurtas 1933 m., šiandien – senasis miesto stadionas) ir ypač jaunimo mėgstamas Vymerio kalnas. Vasarą ten traukdavo Jūros upė, o žiemą – įspūdingas Vymerio kalnas, kur statūs Jūros upės krantai maloniai nuteikdavo slidininkus ir rogučių mėgėjus. Kalnas Vymerio vardą gavo nuo greta buvusioje evangelikų liuteronų klebonijoje gyvenusio kunigo Augusto Vymerio.

Tauragė prisišliejusi prie aukšto stataus kairiojo Jūros upės kranto. Šis krantas labai šaltingas, todėl miestiečiai turėjo ir turi rūpestį, kad krantas neslinktų į upę ir nekeltų grėsmės įvairiu laiku statytiems pastatams. Praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį (1934–1936 m.) tauragiškiai ėmė tvarkyti upės krantą, įrengdami pėsčiųjų taką, kūrė vadinamąją Meilės alėją.

Sovietmečiu miestiečiai kultūrinėms reikmėms naudojo ir dešinįjį Jūros upės krantą. Dešinysis krantas, apjuostas upės posūkio, turi įspūdingą slėnį, kuris pavasario ir rudens potvynių metu būdavo apsemtas. Nepaisant šių negandų slėnyje įrengė hipodromą.

Iš istorijos

Istoriškai Tauragė – per jos dvarą – su žirgais sietina nuo seno. Tauragės hipodromas yra vos 1,5 km į šiaurės rytus nuo buvusio Tauragės dvaro centro. Žirgas čia, jau nekalbant apie ištirtus gretimus III–IV a. archeologinius kapinynus su žirgų laidojimu, yra artimas. Dar šiandien tauragiškių atmintyje liko Tauragės dvare, kur buvo dislokuotas Lietuvos kariuomenės 3-čias dragūnų „Geležinio Vilko“ pulkas, rengiami kariuomenės pasirodymai su žirgais. Prisiminus 3-ią dragūnų pulką, svarbu vertinti ir tai, kad pulkas žirgų konkūrams turėjo aikštę pačiame Tauragės dvare (šiandien Tauragės dvaro sporto aikštė), o žirgus prajodinėdavo būtent Jūros upės slėnyje, kuriame vėliau ir įkurtas miesto hipodromas.

Tauragės miesto planuose, sudarytuose 1910 ir 1927 metais, Jūros upės dešiniojo kranto slėnis, kaip ir visas dešinysis upės krantas, priklausė Tauragės dvaro žemėms, o konkrečiai ši vieta – Butkelių kaimui. Užliejamos pievos buvo šienaujamos ir naudojamos ganykloms iki pat šio šimtmečio.

Nors 1922 m., aukščiau užtvenkiama Jūros upė, tačiau pievos, kad ir mažiau, buvo užliejamos. Jau tarpukario metais Jūros upė, verždamasi į dešiniojo kranto slėnį, pradėjo plauti užtvanką, o po Antrojo pasaulinio karo galop išplovė dalį jos, ir slėnyje potvyniai vėl pagausėjo. Dar 1925 m. stebėti Jūros upės vandens pakitimus prie tilto dešiniajame krante buvo pastatyta matuoklė ir stebėjimo stotis. 1974 m. pradedama tvarkyti užtvanka. Ją sutvarkius slėnio neapsemdavo, ir teritorija iki hipodromo pradėta užstatyti gyvenamaisiais namais. Taip buvo plečiamos Butkelių kaimo žemės. Šiandien Butkelių kaimas ribojasi su Tauragės miestu. Ši riba praeina miesto hipodromo ir naujai užstatytų sklypų riba iki Rygos–Tilžės plento.

Hipodromo įrengimas

Praėjusio amžiaus 60-aisiais metais pradedamas rengti Tauragės hipodromas. Jo atsiradimo pretekstas buvo vienas – puikią gamtinę aplinką, užliejamas pievas panaudoti kultūriniams miestiečių poreikiams. Įrengiant hipodromą šis žemės plotas buvo „iškirptas“ iš Butkelių kaimo ir prijungtas prie miesto žemių. Hipodromas įruoštas minimaliomis, pagal to meto valdymo sampratą, miestiečių lėšomis. Hipodromas įrengtas prisilaikant hipodromams keliamų reikalavimų: elipsės formos 1600 m ilgio bėgimo takas, skirtas žirgų lenktynėms ir važiuoti kinkiniais, minimaliai išlyginta ir konkūrui skirta aikštelė. 1964 m. hipodrome pastatytos tribūnos žiūrovams, prie jų – aikštelė žirgams išvesti ir balnoti. Varžyboms būdavo įrengtos laikinos pakylos teisėjams. Vėliau bėgimo takas apsodintas gyvatvore.

Įrengus hipodromą jis buvo naudojamas ne vien žirgų varžyboms. Hipodromo aikštėje vykdavo aviacijos šventės, o respublikinių autoralio varžybų metu hipodromo take vykdavo greičio ruožo rungtys. Žiemos metu ant sniego ar ledo rengiamos hipodromo žiedinės automobilių varžybos. Vasarą ten rungdavosi civilinės saugos komandos, vykdavo ugniagesių varžybos. Nuo 1964 m. rengiamos dainų, rudens derliaus ir kitos masinės šventės, į kurias susirinkdavo tūkstančiai miestiečių ir svečių.

Prisiminkime pagrindines hipodrome vykusias šventes, varžytuves, kurias aprašė to laiko vietinė spauda ir likusias tauragiečių atmintyje.

Žirgų lenktynės

Tauragės hipodrome tradicinės žirgų lenktynės pradėtos rengti praėjusio amžiaus 60-aisiais metais. Varžybas organizuodavo „Nemuno“ sporto draugija, rajono Žemės ūkio valdyba, prisidėdavo miesto įmonės. Prie varžybų rengimo prisidėdavo ir rajono kolūkiai, tarybiniai ūkiai, ne tik skirdavo savo atstovus, bet ir steigdavo prizus. Šeštąjį dešimtmetyje sportinius žirgus ėmė auginti „Pirmūno“ (Norkaičiai), „Raudonosios žvaigždės“ (Dauglaukis) ir kiti rajono kolūkiai bei ūkiai. Šie ūkiai išaugintus sportinius žirgus parduodavo ne tik Sovietų sąjungoje, o ir užsienyje. Rengiant tradicines žirgų lenktynes daug yra nuveikęs šio sporto entuziastas „Pirmūno“ kolūkio pirmininkas Algimantas Krutulys. Sportinėse varžybose dalyvaudavo ne tik tauragiškiai, atvykdavo sportininkų iš visos Lietuvos.

Žirgų lenktynės kinkiniais buvo rengiamos vasarą ir rogėmis žiemą. Hipodrome viena paskutiniųjų  žiemos švenčių vyko 1986 m. sausio pabaigoje. Tada buvo pravestos zoninės ristūnų žirgų lenktynės. Be rajono žirgų augintojų dalyvavo lenktynininkai iš Radviliškio, Kelmės bei kitų Žemaitijos rajonų.

Tauragės rajonui grynaveislių žirgų lenktynėse atstovavo „Artojo“ kolūkio vadeliotojas Augustas Danius su žirgu Očeretu, „Raudonosios žvaigždės“ kolūkio vadeliotojas Algis Katauskas su žirgu Zaria ir kiti. Dėl septynių prizų buvo lenktyniaujama 1600 m distancijoje. Trasoje geriausią laiką pasiekė vadeliotojas iš Šeduvos Vytautas Tamašauskas su žirgu Omenu, distanciją baigęs per 2 min. 21 sek. (šios distancijos Dusetų 2009 m. rekordas – 2 min. 03.34 sek.). Kaip prisimenama, palankus oras, puiki trasa, gerai organizuotos lenktynės suteikė daug malonių ir jaudinančių akimirkų vadeliotojams ir žiūrovams, gausiai susirinkusiems stebėti tradicinių žiemos žirgų lenktynių.

Varžybose buvo dalinami prizai, įsteigti kolūkių, pagalbinių žemės ūkių, žemės ūkio profsąjungos, Tauragės sūrių gamyklos ir kitų.

Pasibaigus varžyboms buvo galima pasivažinėti arklių traukiamomis rogėmis, išvysti  karnavalą. Rogėse buvo pilna įvairių kaukių: raganaitės, čigonų taboras, nykštukai ir kitos. Vėliau buvo uždegtas laužas, sklido skambi muzika, kvepėjo šašlykai, garavo arbata ir visiems buvo linksma, smagu nuotaikingoje žiemos šventėje.

Derliaus šventės

Tauragėje derliaus šventės (žemės ūkio parodos) pradėtos rengti dar tarpukario metais. Viena pirmųjų buvo suorganizuota 1926 m. Ši tradicija atgaivinta ir po Antrojo pasaulinio karo. 1959 m. rugsėjo mėnesį surengta Žemės ūkio (kolūkių išauginto derliaus) paroda. Tada šios parodos, derliaus šventės buvo rengiamos greta miesto turgavietės, skverelyje prie Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios. Šių derliaus švenčių sudedamoji dalis buvo karnavalinė eisena: ant sunkvežimių platformų vaidinami inscenizuoti vaizdeliai, neretai paryškinti dekoracijomis. Tai dažniausiai buvo politizuoti, sušaržuoti vaizdeliai iš tarpukario Lietuvos laikmečio, literatūriniai personažai ir panašiai. Šias karnavalines eisenas, karnavalinius vaizdelius sunkvežimiuose parengdavo rajono kolūkių, tarybinių ūkių, pramonės įmonių darbininkai. Iš pradžių judantis karnavalas vykdavo centrinėmis miesto gatvėmis, o įrengus miesto hipodromą nuo 1964 m. jis persikėlė į hipodromą. Tada žemės ūkio ir pramonės pasiekimų parodos pradėtos rengti mokyklų sporto salėse.

Kaip vyko karnavalinė eisena 1967 m., aprašo rajoninis laikraštis. Spalio 14 d., šeštadienį, buvo atidaryta rajono žemės ūkio ir pramonės pasiekimų paroda, kurią aplankė tūkstančiai tauragiškių. Sekmadienį tauragiškiai susirinko į hipodromą. Aptarti darbo rezultatai, išklausytos svečių sveikinimo kalbos, geriausiems kolektyvams ir darbo pirmūnams įteiktos pereinamosios Raudonosios vėliavos, premijos, garbės raštai.

Susirinkusieji stebėjo įspūdingą karnavalinę eiseną. Laikraštis rašė: „Karnavalas prasidėjo. Žemė – apjuosta grandine. Plačiapetis darbininkas užsimojęs kūju. Šitokia grandinė jam niekai. Tai „Lenino keliu“ kolūkiečių išmonė.“ Karnavale daug vaizdų politine tema: „Nukalsiu plūgus iš kardo“, „Raudonosios Rusijos revoliucijos herojai“, Kalvis Ignotas su savo teisybe, patrankų muliažai su užrašais „Made in USA“ – šias inscenizacijas paruošė Tauragės kolūkių ir tarybinių ūkių dirbantieji. Miesto gamybininkai garsino savo produkciją.

(Bus daugiau)

Derliaus šventės karnavalas hipodrome 1967 m. spalio 15 d.

Autoriaus archyvo nuotr.

Istorija , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra