Tarptautiniame konkurse Lukiškių aikštės paminklui sukurti – ne vien blogos žinios
Autorius: Voruta Data: 2013-05-14 , 16:20 Spausdinti
Algimantas ZOLUBAS, Vilnius
Neabejinga Lietuvos sostinės veidui visuomenė, architektai, skulptoriai, užsienio svečiai iš visų pusių jau beveik du dešimtmečius apžiūrinėja reprezentacine paskelbtą Lukiškių aikštę, laukia nesulaukia valstybę reprezentuojančio akcento, o ten – tik aikštės kamputyje akmenėlis su įrašu „Šioje aikštėje bus įamžintas nežinomojo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas. 1995 m. gegužės 20 d.“ Sostinės šeimininkai, nors buvo įpareigoti susirūpinti minimu akcentu, tačiau, besirūpindami aikštę pritaikyti kokiam verslui, reprezentacijos reikalą pamiršo, kartą paskelbę konkursą, negavo net to, ko siekė. Vertinimo komisija, 2008 m. paskelbusi septynis geriausius sostinės Lukiškių aikštės suplanavimo ir simbolio „Laisvė“ sukūrimo konkurse dalyvavusius projektus, sulaukė tremtinių ir istorikų priekaištų, kad projektuose nenumatyta amžinoji ugnis, nėra nežinomo partizano kapo, patys paminklų projektai perdaug gremėzdiški, todėl tuo konkursas ir pasibaigė.
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos rūpesčiu Lukiškių aikštės reikalas buvo perduotas Vyriausybei, kuri Lukiškių aikštės sutvarkymu pavedė rūpintis Aplinkos ministeriją, o paminklu aikštėje – Kultūros ministeriją. Kaip paskelbė Aplinkos ministerija 2011 m. kovo mėn., pirmąją vietą sostinės Lukiškių aikštei sutvarkyti skelbtame konkurse užėmė projektas „Ramybė“. Skulptūros konkurso paskelbimo ir jo rezultatų teko laukti dar dvejus metus ir, deja, nusivilti.
Paskelbtas konkursas parengtas pagal viešųjų pirkimų taisykles, kas niekaip nesiderina su meno kūrinio idėjos paieška, visame pasaulyje tokiais atvejais priimta praktika; reikalavimai autoriniams darbams ir net patiems autoriams apipinti nepamatuotais biurokratiniais reikalavimais. Slepiama nuo visuomenės vertinimo komisijos sudėtis. Trumpai tariant, tarptautinis konkursas Lukiškių aikštės paminklui sukurti natūraliai negimė, o tapo Kultūros ministerijos biurokratinių gebėjimų aborto rezultatu. Jei konkurso sąlygos nebūtų užpildytos biurokratiniais priekabiavimais, tikėtina, konkursui pateiktų projektų skaičius būtų ženkliai didesnis, nes garsių architektų, tarp jų ir išeivių iš Lietuvos, pasaulyje turime ne vieną.
Gera žinia yra tai, kad pusė iš 28 pateiktų projektų sugebėjo įveikti biurokratinį barjerą, o kita pusė nesunaikinta, tik slepiama visuomenei neprieinamoje patalpoje.
Kultūros ministerijos ankštoje ir tvankioje salėje gegužės 13 d. pradėti demonstruoti konkurso sąlygas, nežinomos komisijos vertinimu, atitinkantys projektai.
Kita gera žinia, kad ekspozicijos lankytojas projektuose jau gali įžvelgti puoselėtas idėjas.
Neturėtume manyti, kad Kultūros ministerija grynai piktybiškai pritaikė konkursui gyvulių fermų įrengimams taikytinas viešųjų pirkimų sąlygas, todėl galime viltis, kad kai ką dar įmanoma pataisyti.
Pirmučiausia, reikia eksponuoti visus pateiktus projektus, kad atmetimą sąlygotų ne tik biurokratiniai kabliukai, bet ir specialistų bei visuomenės nuomonė. Būtina nedelsiant konkursui skirtų kūrinių ekspoziciją perkelti į tam pritaikytas patalpas, patogiu lankytojams laiku. Visus kūrinius reikia demonstruoti populiariausiuose internetiniuose portaluose, galbūt sudaryti sąlygas vertinimui balsavimu.
Konkurso vertinimo komisijos sudėtį dera keisti taip, kad didesnę jos dalį sudarytų kultūros elito atstovai, pavyzdžiui, Nacionalinės premijos laureatai ar kiti kultūrai nusipelnę asmenys, o ne ministerijos klerkai, atsakingi už viešuosius pirkimus.
Kultūros ministerijos geranoriškų žingsnių visuomenė tikisi sulaukti nedelsiant.
Roberto Riabovo nuotr.
Nuotraukoje: Susibūrimai Lukiškių aikštėje
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Palangos svetingumo sektorius pasirengęs vėl atsidaryti bei saugiai priimti svečius
-
Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Jeigu esate sveiki, laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą
-
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio
Lietuva
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
-
Palangos svetingumo sektorius pasirengęs vėl atsidaryti bei saugiai priimti svečius
-
Česlovas Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
Istorija
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
Kultūra
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Jeigu esate sveiki, laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą
-
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
~ Kultūra, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-03-05, 16:53
-
Česlovas Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-03-05, 10:44
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-03-02, 12:46
-
Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-02-24, 15:22
-
V. Valiušaitis. Autonomijos DNR
~ Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rytų Lietuva
2021-02-24, 11:22