Tarptautinė romų diena – ne tik šventė…

Autorius: Data: 2014-04-14, 15:03 Spausdinti

Jie, romai, ir Lietuvos vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai 2014 m. balandžio 8 d. susirinko į LR Seimo rūmus, kad išgirstų vieni kitus.

Konferenciją „Romų integracijos politika: tikslai ir uždaviniai 2014–2020 m. laikotarpiui“ sveikindami LR Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas, VšĮ „Sare roma“ direktorius Ištvan Kvik, LR kultūros ministerijos vceministras Edvard Trusevič linkėjo sėkmės visiems ir priminė, kad ši diena – išskirtinė: balandžio 8 – oji – Tarptautinė romų diena.

Po romų himno, kurį atliko, visiems susirinkusiems pritariant , „Sare roma“ vadovas daininin- kas Ištvan Kvik, konferencija pradėjo savo darbą. Pirmoji kalbėjo VitaiPetrušauskaitė.

Nė viena mokslinė konferencija, nė vienas susitikimas su romais be jos šilto, visada pasverto argumentais žodžio, negyva. Vita – tai Lietuvos socialinių tyrimų centro darbuotoja, dabar jau daktarė (daktarės disertaciją apsigynė š.m. sausio 9 d. Vilniaus universitete tema „Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste: švietimo lauko analizė“ ). Klausantis jos pranešimo „Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste“ , sužinota, kad mažiau nei 1 proc. Lietuvos gyventojų – romai, o tiksliau – dabar Lietuvoje jų esama daugiau nei 2000 (Vilniuje – 29 proc. Lietuvos romų) (plg. pasaulyje – apie 12 mln. Kai kuriose Centrinės ir Rytų Europosvalstybėse romai sudaro nuo 1 iki 10 proc. visų gyventojų). Vilniuje daug nebaigusių net pradinio išsilavinimo, anksti iš ugdymo programos pasitraukusių 14-16 metų vaikų. Kirtimų gyvenvietėje itin didelis neraštingumas, ypač 20 – 39 metų amžiaus grupėje (mokyklinio amžiaus tėvų grupėje). Aišku, kad tokie tėvai nesugeba padėti ugdytis ir savo vaikams. Pabrėžta, kad švietimo klausimai susiję su būsto klausimais. Kaip sakoma, nėra stogo virš galvos arba jei jis prakiuręs: nuotaikos irgi jokios!

Mykolo Riomerio universiteto dr. Dovilės Gailiūtės pranešimo tema. „Romų integracijos tikslai: būstas“ . „Romų būsto problemos – vienos opiausių. Į jas dabar atkreipia dėmesį daugelis institucijų. Tai tik atkreipia… Šiek tiek keistoka, kad Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 m. plane apie būstą net užuominų nėra. Kalbėta ir apie romų namų griovimą Kirtimuose. Ar tai teisėta? Daktarė pateikė Bulgarijos ir Prancūzijos romų pavyzdį: Europos žmogaus teisių teismas byloje Yordanova v Bulgaria (2012 m.) ir Winterstain v France (2013 m.) konstatavo, kad romų namų griovimas, nors jie ir buvo pastatyti nelegaliai, yra Europos žmogaus teisių konvencijos 8 – ojo str. – teisė į privatų gyvenimą – pažeidimas. O juk mūsų romai irgi EuroposSąjungos nariai! Daktarė ragino įtraukti į Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 20142020 m. planą būsto klausimą kaip vieną pagrindinių ir nurodyti, kaip jį išspręsti. O reikia tik politinės valios ir, be abejo, lėšų.

Edvard Trusevič, LR kultūros ministerijos viceministras Edvard Trusevič pastebėjo, kad ,,kol romai gyvens segreguotai, nei švietimo, nei kitose srityse pažangos nebus“. Minėjo ir Vengrijos pavyzdį, sakydamas: „Vengrijoje Vyriausybė reikalauja, kad kiekviena savivaldybė patvirtintų Vietinį lygių galimybių arba desegregacijos planą, kurie yra Integruotos teritorinės plėtros strategijos dalis. Šiuose planuose miesto teritorinė plėtra yra įgyvendinama kartu sprendžiant romų būsto problemas. Finansavimas yra skiriamas iš Europos regioninio plėtros fondo. Mes irgi turėjome vilčių, kad 2014 – 2020 metų finansinėje perspektyvoje bus galimybė naudoti šio fondo lėšas Kirtimų gyvenvietei, tačiau, kadangi jos žemė nepriklauso savivaldybei, Vilniaus miesto administracija neįtraukė šios miesto dalies į plėtros planą“. Baigdamas pranešimą, viceministras ragino „romus ginti savo teises teisme“ ir pažadėjo „savo ruožtu ieškoti sprendimų“.

Konferencijoje kalbėta ir apie sveikatą, pabrėžiant, kad romai serga kaip ir visi įvairiomis ligomis, ir jiems teikama neatidėliotina medicininė pagalba. Ypač rūpinamasi vaikais: jie skiepijami nuo įvairių ligų, tačiau dar ir dabar Kirtimų gyvenvietėje yra 91 nepaskiepytas vaikas dėlneaiškių priežasčių. Buvo siūloma inicijuoti mokslinius tyrimus apie romų sveikatą: gal būtų išsiaiškinta, kodėl jie taip trumpai gyvena.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Alfonsas Stravinskas palietė ir dar vieną problemą: romų įdarbinimą: „per pastaruosius metus, – sakė pranešėjas, – pavyko įdarbinti 46 Kirtimų gyventojus viešiesiems darbams, 6 moterys baigė drabužių detalių siuvėjos mokymo kursus. Deja, dėl neaiškių priežasčių romai vienoje darbovietėje dirba neilgai. Dabar darbo birža yra įregistarvusi 160, iš jų daugiau nei 100 iš Kirtimų taboro, darbo ieškančių romų.“ Pastebėta, kad pagrindinė neįsidarbinimo problema – tai išsilavinimo stoka, reikiamos kvalifikacijos neturėjimas, tačiau, anot vedėjo, šiuo metu yra galimybė įsigyti žinių ir kompetencijų,, reikalingų darbo rinkai, mokantis pagal neformalias programas. Tai ypač aktualu jauniems romams.

Romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė pasakojo apie savo įsidarbinimo kelius: vienos ,,Norfos“ parduotuvės vadovė, tik pamačiusi ją, pasakė, kad „čigonių į darbą nepriima“, kitur įsidarbinusi ir girdėjusi ją apkalbant, kitur…tačiau atsirado žmonių, kurie priėmė. Reikia būti drąsiems: vienerios durys uždarytos, kitos – užvertos, bet trečios – atsivers…

Vilniaus čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis prisiminė kraupius romų būstų, esančių Kirtimuose, nugriovimo vaizdus. Pasak jo, nugriauta 18 namų, paliktos be pastogės šeimos su mažamečiais vaikais … Kas atsakys už sugriautus gyvenimus?

Su skauduliu širdyje šnekėta ir apie tai, kad eskaluojama viskas, kas susiję su romų vardu. Tarkim, jeigu nusikalsta – nors ir smulkiai – romas, spauda būtinai pabrėžia tautybę…

Kita vertus, kai kurie konferencijos dalyviai teigė, kad patys romai save turėtų geriau reklamuoti (Ištvan Kvik), keisti savo įvaizdį iš nelabai tinkamo į daugiau tinkamą (Edvard Trusevič)…

Konferencijos metu veikė ir romų darbų paroda: daugelis gėrėjosi romių siuvinėtu kilimu, kuriame pasakiškomis spalvomis vaizduojamos romų vestuvės, neatitraukė akių nuo laisvę simbolizuojančio paukščio, laikančio romų vėliavą. Susidomėta kompaktine plokštele „Romano folkloro“ („Pasakos ir smulkioji tautosaka“), kurioje liaudies išmintis pateikta romų kalba ir lietuvių kalba. Sudarytojai sako, kad „ šiuo įrašu norime pristatyti turtingą romų tautosaką, supažindinti su jos grožiu, ilgai išlaikytą ir iki mūsų dienų atkeliavusią tautinę išmintį. (…) Šis kompaktinis diskas unikalus tuo, kad pasakas redagavo ir jas skaito patys romai. (…) Romų kalba yra širdies šiluma ir džiaugsmas“ .

Norintieji, o jų buvo daug, įsigijo makedoniečių vaikų rašytojo Vidojė Podgoreco knygelę ,,Parno čhavoro“ („Baltasis čigoniukas“) . Tekstas pateiktas dviem – romų ir lietuvių – kalbomis. Knygos įžangoje skaitytojas suras trumpų žinių apie romus pasaulyje ir Lietuvoje.

Parodą puošė lankstukai: „Dosta! Pakaks!. Sulaužykstereotipus, pažink romus”, ,,Atsigręžk į romus. Mes galime TAU padėti“, „Romų moterų verslumo skatinimas, plėtojant tradicinius amatus“, „Projektas“ Įnašas į švietimo vaidmenį – švietėjų ugdymas“. Pastarajame rašoma: „Romai yra didžiausia etninė mažuma Europos Sąjungoje. Beveik visur romai yra pažeidžiama socialinė grupė, beveik visur romai patiria atskirtį, neigiamas išankstines nuostatas, nedarbą. Dabar beveik visur valdžia bando pagerinti jų gyvenimo sąlygas. Išsilavinimo trūkumas veda į nedarbą. Nedarbas veda į kančią“.

Išvengti to, kas parašyta lankstuke, bus galima, jeigu bus patvirtinta nauja Lietuvos romų integracijos strategija 2014 – 2020 m. , o joje į romus bus kompleksiškai pažvelgta švietimo, būsto, įdarbinimo, sveikatos aspektais kompleksiškai ir visa tai „aprengta“ būtinomis lėšomis.

Norėtųsi palinkėti, kad opios problemos, kurios daugelį metų buvos neišspręstos, arba nepakankamai gerai išspręstos, patvirtinus Lietuvos romų integracijos strategiją 2014 – 2020 m., judėtų į priekį.

Rūpestį, šilumą ir dėmesį kiekvienam į renginį atvykusiajam dovanojo

jau 15 metų VšĮ Romų visuomenės centras direktorė, viena pagrindinių konferencijos organizatorių.

Žurnalistas Alfonsas Kairys

 

 

Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra