Tarptautinė mokslo konferencija

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kaliningradas. Anksčiau – Karaliaučius, Kionigsberg, didžiausias ir vienas iš gražiausių Rytų Prūsijos miestų. Jo sostinė, kultūros centras, išsidėsčiusi abipus Priegliaus upės. Miestas garsėjo Knypavos saloje esančia Katedra, didinga pilimi, kurios bažnyčioje buvo karūnuojami Prūsijos karaliai bei įšventinami evangelikų kunigai, universitetu, kuriame mokėsi D. Kleinas, M. Mažvydas, J. Bretkūnas, K. Donelaitis, L. Rėza, J. Brodovskis, I. Kantas, F. Kuršaitis, F. Neselmanas ir daugelis kitų šviesuolių.
 
Pasipuošęs auksinio rudens spalvomis, pajaunėjęs ir pagražėjęs Kaliningradas pasitiko 5–osios Tarptautinės mokslo konferencijos dalyvius. Ji vyko Rusijos valstybiniame I. Kanto universitete. 1947 m. buvo įkurtas pedagoginis institutas, 1960 m. – perorganizuotas į universitetą, kuris 2005–aisiais pavadintas žymaus lietuvių kilmės filosofo, klasikinės vokiečių kalbos pradininko Imanuelio Kanto vardu.
 
Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, dėstytojai iš Lietuvos ir Kaliningrado srityje dirbantys lietuvių kalbos bei etnokultūros mokytojai. Tai jau 5–oji tokia konferencija. Praeitais metais jos tema buvo „Lingvistinės minties raida XVI–XXI a.“ bei skiriama Danieliaus Kleino Gramatikos 355 metų sukakčiai paminėti.
 
Šių metų konferencijos tema – „Rytų Prūsijos kultūros paveldas“. Ją, kaip ir pernai, organizavo Lietuvių kalbos institutas Vilniuje ir Rusijos valstybinis I. Kanto universitetas. Tai Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirtas renginys.
 
Konferencijos išvakarėse lankėmės Lietuvos Respublikos konsulate. Konsulato sekretorius Simonas Čepkauskas pristatę svečius. Konsulas Vaclav Stankevič pasidžiaugė, kad atvyko mokslininkai ir dėstytojai iš Lietuvos, kad dalyvauja Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės nariai.
 
Doc. dr. Silva Pocytė iš Klaipėdos universiteto skaitė paskaitą, savo kolegės iš Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. Sandros Grigaravičiūtės pranešimą apie Lietuvos konsulatą Karaliaučiuje (Kaliningrade), steigimo aplinkybes, pirmuosius veiklos metus, dirbusius konsulus, pagrindinius konsulato uždavinius. Jis veikė 19 metų: nuo 1922 m. iki 1940 m.
 
Dalyvius sveikino I. Kanto universiteto prorektorius Matvej Sergiejevič ir pasidžiaugė, kad konferencija tapo tradicine, nes per kalbą galima pažinti kultūrą bei istoriją.
 
Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Kaliningrade V. Stankevič šiose pareigose dirba tik septynis mėnesius, bet jau pažįsta sritį, kurioje gyvena geri žmones, todėl reikia bendradarbiauti ir sėti gerumo sėklą. Džiugu, kad tokia konferencija vyksta jubiliejiniais metais, kai Lietuva pažymi savo vardo tūkstantmetį.
 
Lietuvių kalbos instituto Vilniuje direktorė doc. dr. Jolanta Zaborskaitė sakė, kad didelė garbė penktą kartą dalyvauti konferencijoje pas gerus draugus. Ji padėkojo J. Kanto universiteto dekanei Natalijai Lichinai, dėstytojai Violetai Lopatienei, buvusiam kultūros atašė Arvydui Juozaičiui, visiems, prisidėjusiems prie konferencijos organizavimo, linkėjo sėkmingo darbo ir gerai praleisti laiką.
 
Natalija Lichina, I. Kanto universiteto filologijos ir žurnalistikos katedros dekanė, pabrėžė, kad seniai bendradarbiauja su Lietuvių kalbos institutu Vilniuje, Lietuvos Respublikos konsulatu Kaliningrade bei srities lietuvių kalbos mokytojų asociacija. Kiekvienais metais tas bendradarbiavimas intensyvėja. Lietuva gerbia savo kalbą, kultūrą, labai turtingas yra lietuvių kalbos muziejus Lietuvių kalbos institute Vilniuje. Dekanė papasakojo apie fakultetą, kuriame – aštuonios specializacijos, mokosi tūkstantis studentų.
 
Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas supažindino su asociacijos veikla. Lietuvių kalbos 24–ose Kaliningrado srities švietimo įstaigose mokosi 900 moksleivių. Dėkojo I. Kanto universitetui už galimybę lietuvių kalbos mokytojams kasmet dalyvauti konferencijos darbe, nes gautą papildomą informaciją galima pritaikyti tiesioginiame darbe.
 
A. Bartnikas taip pat pasveikino garbingo jubiliejaus proga Mažosios Lietuvos fondo atstovę Rūtą Mačiūnienę. Fondas visada mokytojams apmoka kelionės išlaidas į įvairius renginius (apmokėjo kelionės išlaidas ir į šią konferenciją).
 
Konferencijos plenarinis ir sekcijų posėdžiai vyko rusų kalba.
 
Plenariniame posėdyje perskaityti šeši pranešimai:
 
Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitė pranešimą apie Prūsų Lietuvos etninio paveldo recepciją Rytų Prūsijoje, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios oficialiąją politiką ir visuomeninę iniciatyvą. Pranešėja kalbėjo apie Rytų Prūsijos kultūrinį palikimą, Kuršių Nerijos kurortinę zoną, Prūsų Lietuvos etnografiją, kultūrą, apie mokytoją, tautosakos, archeologijos, etnografijos vertybių rinkėją bei skelbėją Eduardą Gizevijų, dirbusį Tilžėje, Liudviką Pasargę, rašytoją, lietuvių literatūros vertėją.
 
Doc. dr. Jolantos Zaborskaitės ir dr. Zitos Šimėnaitės (Lietuvių kalbos institutas) pranešimo tema – „Didžiojo akademinio lietuvių kalbos žodyno istorija ir Albertina“. Žodyną sudaro 20 tomų, jame apie 4,5 milijono žodžių. Tokios didelės apimties žodyno neturi daugelis tautų. Tai ne tik mokslinis darbas, bet ir istorinė monografija mokslininkams, studentams. 2005 m. buvo paruoštas ir elektroninis jo variantas.
 
Rusijos valstybinio I. Kanto universiteto prof. dr. Marija Dmitrovskaja kalbėjo apie socialinius ir istorinius mitopoetinius vaizdinius Jurijaus Buidos knygoje „Prūsų nuotaka“, apie tai, kas joje prūsiška bei rusiška, apie žmones, kurie gyvena šioje žemėje.
 
Prof. dr. Grasilda Blažienė iš Lietuvių kalbos instituto skaitė pranešimą apie Kaliningrado srities prūsiškuosius oikonimus. Pirmieji vietovardžiai vokiečių kalba paminėti XIII a., į juos reikia žiūrėti kaip į atskirus tyrimo objektus, nes jie atspindi kalbos vystimąsi.
 
Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto dr. Liucija Citavičiūtė supažindino su Rytų Prūsijos kultūrinio palikimo paieškomis užsienio archyvuose ir mokslinėse bibliotekose. Buvo rasta tokios medžiagos, kurios niekas iki šiol nebuvo paminėjęs.
 
Doc. dr. Sandros Grigalavičiūtės (Vilniaus pedagoginis universitetas) pranešimo tema – „Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje: steigimo aplinkybės ir pirmieji veiklos metai (1921)“.
 
Po plenarinio posėdžio darbas vyko trijose sekcijose.
 
Istorijos ir archeologijos sekcijoje apie Nemuno prekybos kelio vakarinį ruožą vikingų epochoje skaitė habil. dr. Vladimir Kulakov iš Rusijos Mokslų akademijos Archeologijos instituto.
 
Doc. dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas) kalbėjo apie išlikusių Rytų Prūsijos konfesinio paveldo ženklų atspindį Klaipėdos krašte.
 
Lietuvos istorijos instituto dr. Dangiras Mačiulis supažindino su Rytų Prūsijos vaizdiniais XX a. lietuvių kultūrinėje atmintyje.
 
Apie Lietuvos istorikus ir Rytų Prūsijos istorijos problemas 1918–1940 metais pranešimą skaitė Vilniaus pedagoginio universiteto dr. Valdas Selenis.
 
Dokt. Ivan Širounov kalbėjo apie Kuršių ir Prūsų kultūrinius ryšius viduriniame ir vėlyvajame geležies amžiuje.
 
Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. Vida Kniūraitė skaitė pranešimą apie 1709–1711 m. marą Rytų Prūsijoje ir jo pasekmes.
 
Lietuvos istorijos instituto dr. Rasa Paukštytė–Šaknienė analizavo Mažosios Lietuvos kultūrinį savitumą: gimtuvių papročius.
 
Dokt. Lina Motuzienė iš Klaipėdos universiteto kalbėjo apie Rytų Prūsijos fotografiją kaip atminties kultūros vertybę.
 
Kalbos sekcijoje buvo perskaityti 9 pranešimai:
 
Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Sergejus Temčinas kalbėjo apie prūsų ir lietuvių savaitės pavadinimo patikslinimus.
 
Doc. dr. Jurgis Pakerys iš Vilniaus supažindino su eigos veikslo raiška XVI a. Rytų Prūsijos lietuviškuose raštuose, pateikė šio veikslo veiksmažodžių priesagas.
 
Klaipėdos universiteto doc. dr. Žavinta Sidabraitė pateikė duomenis apie lietuvių kalbos vartojimą XVIII a. Rytų Prūsijos bažnytiniuose dokumentuose. Medžiagą ji rinko Lenkijojos Olštino muziejuje.
 
Vilniaus pedagoginio universiteto prof. dr. Vincentas Drovinas kalbėjo apie Michaelį Morliną ir 1706 m. filosofinę polemiką. M. Morlinas – Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas, evangelikų liuteronų kunigas, kilęs iš kilmingos giminės, gyvenęs Didžiojoje Lietuvoje ir išmokęs lietuvių kalbos. Jis paskelbė traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“. Tautosaką vertino kaip taisyklingos kalbos šaltinį.
 
Dr. Rolandas Kregždys iš Kultūros filosofijos ir meno instituto palietė kai kuriuos prūsų „lauchs“ – „laukas“ semantinio vystimosi klausimus ir jo atspindį Rytų Prūsijos toponimų bei hidronimų darybos sistemoje.
 
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto doc. dr. Daiva Deltuvienė supažindino su apeliatyvinės kilmės Mažosios Lietuvos oikonimų semantika, pateikė vietovardžių lietuviškai ir prūsiškai.
 
Dr. Birutė Teiškaitė iš Lietuvių kalbos instituto kalbėjo apie rankraštinių Mažosios Lietuvos žodynų mokslinę refleksiją G. H. F. Nesselmanno ir F. Kuršaičio leksikografijos darbuose. G. H. F. Nesselmannas – vokiečių filologas, lietuvių ir prūsų raštijos tyrinėtojas, tautosakininkas, liaudies dainų rinkėjas ir leidėjas, parengęs lietuvių–vokiečių kalbų žodyną bei pilną Kristijono Donelaičio raštų leidimą su vertimu į vokiečių kalbą. F. Kiršaitis buvo Mažosios Lietuvos kalbininkas, spaudos ir religijos veikėjas, liuteronų kunigas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.
 
Apie Liudviką Rėzą kaip lietuvių kalbos seminaro Karaliaučiaus universitete vadovą kalbėjo Rusijos valstybinio I Kanto universiteto dr. Nadiežda Jermakova. L. Rėza – tautosakininkas, poetas, kultūros veikėjas, baigęs Karaliaučiaus universitetą, šio universiteto profesorius, lietuvių kalbos seminaro direktorius, filosofijos ir teologijos daktaras, rinkęs bei tyręs lietuvių liaudies dainas. 1818 m. išleido K. Donelaičio poemą „Metai“ su vertimu į vokiečių kalbą, ją prilyginęs geriausiems to meto Europos rašytojų kūriniams, pabrėžęs jos originalumą, meniškumą ir liaudiškumą. Dr. N. Jermakova pasidžiaugė, kad 2005 m., minint 750–ąsias Kaliningrado metines, skvere pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas miesto garbės piliečiui L. Rėzai ir nurodė šaltinius, kuriuose galima rasti medžiagos apie šį nusipelniusį žmogų.
 
Kauno technologijos universiteto doc. dr. Dalios Eigirdienės pranešimo tema – „Abstrakčių sąvokų ir kategorijų raiška lietuvių ir rusų kalbų zooniminiuose neologizmuose“.
 
Įdomūs pranešimai buvo perskaityti Literatūros folkloro ir mitologijos sekcijoje:
 
Boris Adamov iš Kaliningrado kraštotyros klubo kalbėjo apie lietuviškąjį Kaliningrado kraštotyros aspektą.
 
Jonas Trinkūnas iš Vilniaus pedagoginio universiteto skaitė pranešimą apie prūsų ir lietuvių religinius ryšius pagoniškuoju laikotarpiu.
 
Klaipėdos universiteto doc. dr. Aleksandras Žalys kalbėjo apie humanistą, kalbų genijų, poetą Jurgį Zauerveiną. Tai visuomenės veikėjas, daugiausiai gyvenęs Vokietijoje, dažnai lankydavęsis Mažojoje Lietuvoje, keliavęs po Europą, Aziją, Afriką, bendradarbiavęs lietuvių spaudoje, poliglotas, mokėjęs apie 50 kalbų. Jis yra žinomas kaip lietuvininkų himno „Lietuvninkais mes esam gimę“ autorius.
 
Apie Kaliningrado matrimonialines (susijusias su santuoka) tradicijas pranešimą skaitė Rusijos valstybinio I. Kanto universiteto doc. dr. Tatjana Škapenko.
 
Prof. dr. Rimanto Sliužinsko iš Klaipėdos universiteto pranešimo tema buvo „Klaipėdos krašto liuteroniškųjų giesmių giedojimo tradicijos“.
 
Klaipėdos universiteto prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė kalbėjo apie regionines pasakojamojo folkloro ypatybes Kuršių marių pakrantėje.
 
Doc. dr. Ritos Tuklytės (Vilniaus universitetas) pranešimo tema – „Vydūnas ir XIX a. pab. – XX a. pr. vakarietiškoji „gyvenimo filosofija““. Vydūnas buvo filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, ypatinga asmenybė. Jis skaitė filosofines paskaitas, skatino siekti tobulesnio žmoniškumo, paliko daugiau kaip 60 grožinių kūrinių iš jų apie 30 dramų, filosofijos, istoriografijos, kalbos knygų, daugybę straipsnių.
 
Apie Rytprūsių kultūros žymes pasienio rajone ir Šilutės H. Zudermano klubo tyrinėjimus kalbėjo doc. dr. Romualda Dobranskienė.
 
Kitą dieną Kaliningrado srities lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojams seminaras buvo suorganizuotas Švietimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute.
 
Lietuvių kalbos instituto prof. dr. Danguolė Mikulėnienė skaitė pranešimą apie lietuvių kalbos tarmes kultūros istorijos požiūriu, supažindino su lietuvių kalbos žemėlapiais, lietuvių tarmėtyros chronologija.
 
Doc. dr. Zita Mauskūnaitė (Vilniaus pedagoginis universitetas) kalbėjo apie rašybos mokymo metodiką, pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip mokyti rašybos, kad mokiniai įsidėmėtų sunkesnius rašybos atvejus.
 
Apie Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos kultūros paveldą kalbėjo mokytoja Irena Raščiuvienė. Mokykla įkurta 1915 m., Vytauto Didžiojo gimnazija pavadinta 1921–aisiais. Ilgą laiką buvo lietuvybės puoselėtoja šiame krašte. 1999 m. mokykla vėl tapo gimnazija, kurios vardas įpareigoja bendruomenę tęsti garbingas ir gražias ugdymo tradicijas. Klausėmės pasakojimo apie gimnazijoje vykdomus projektus, bendradarbiavimą, pasiektus veiklos rezultatus.
 
Pedagoginio darbo patirtimi pasidalijo Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos mokytoja Violeta Dilkienė.
 
Konferencija remiama Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos finansuojamo projekto „Lituanistika Kaliningrado srityje“ lėšomis. Greitai prabėgo tos trys dienos, praleistos rudenėjančiame Kaliningrade. Išklausyti 35 pranešimai, baigiamajame posėdyje apibendrintas konferencijos darbas, padėkota už bendradarbiavimą ir atsisveikinta iki kitos Tarptautinės mokslo konferencijos.
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Lietuvos respublikos konsulate Kaliningrade susitikimas su mokytojais. Kalba konsulas V. Stankevič
2. Konferencijos prezidiumas. Kalba I. Kanto universiteto prorektorius
3. Kalba mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas
4. Pranešimą skaito Lietuvių kalbos instituto direktorė doc. dr. J. Zaborskaitė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra