Autorius: Voruta Data: 2019-05-30 , 15:58 Spausdinti

Konferencijos dalyviai. Organizatorių nuotr.

Prof. Aleksandras VITKUS, www.voruta.lt

2019 m. gegužės 21-22 D. Rygoje vyko VI tarptautinė konferencija „Holokausto muziejai XXI amžiuje: uždaviniai ir perspektyvos“, kurioje dalyvavo dalyviai iš 11 šalių, 6 sekcijose perskaityta apie 50 pranešimų.

Konferenciją organizavo Europos žydų religinė organizacija „SHAMIR“, kuriai priklauso ir Latvijos žydų religinė bendruomenė. Konferenciją atidarė Latvijos žydų religinės bendruomenės pirmininkas Nacchumas Bakamas, organizacijos reikalus sprendė Julija Tereščenko.

Pirmąjį konferencijos pranešimą „6 milijonai: skaičiaus atsiradimo istorija ir jos šaltiniai“ pateikė iš Izraelio atvykęs Bar-Ilan universiteto Eli-Vizelio archyvo Bostone įkūrėjas ir direktorius Joel Rappel. Tikslų žydų aukų skaičių nustatyti yra neįmanoma. Apytikslė statistika teigia, jog buvo nužudyta 5,5 – 6,5 milijonai žydų tautybės žmonių. Dauguma institucijų pripažįsta, jog Holokausto metu žuvo apie 6 milijonai žydų.

Pranešėjas, 78 metams praėjus nuo Holokausto, rado naują dokumentą. Rapelis nustatė, kada pirmą kartą buvo pateiktas žuvusių 6 milijonai žydų skaičius. Jis surado lenkų žydo Ilja Lungar, kuris išsigelbėjo iš Holokausto ir patekęs į Izraelį pasakė dvi kalbas: vieną Izraelyje, o kitą – izraelio kibucininkams. Jis surado jo užrašytas kalbas, kuriuose jis pažymėjo, kad per Holokaustą žuvo 6 milijonai žydų paskaičiavęs kiek žydų gyveno Europos šalyse iki Antrojo pasaulinio karo, kurių po karo nei vieno neliko. Dabar jau yra žinoma, iš kur tas skaičius atsirado ir kas jį paskelbė.

Antrą kartą šis žuvusių žydų skaičius buvo pakartotas per Adolfo Eichmano bylą (1962 metais), kai buvo suimtas vienas didžiausių karo nusikaltėlių, vienas iš „Galutinio sprendimo“, sunaikinusio 6 milijonus Europos žydų, kūrėjų. Nuo tada šios skaičius ir sukasi Holokausto erdvėje. Šiandien visaip bandoma perskaičiuoti, tačiau vistiek jis sukasi tarp 5 -6 milijonų.
Visus sudomino pranešimas ir surinkta medžiaga apie Šiaurės Afrikos žydų sunaikinimą. Iki šiol mažai buvo žinoma kas vyko Šiaurės Afrikoje, vokiečių užimtose teritorijose. Atlikti tyrinėjimai leido nustatyti žydų likimą Tunise ir Libijoje. Tolimesni tyrinėjimai tęsiasi.

Visa eilė pranešėjų (Agnieszka Nieradko, Edyta Gawron, Judith Voecker) pasakojo apie Varšuvoje ir Krokuvoje holokausto muziejus ir memorialus, jų išlikimą ir išsaugojimą.

Keletas pranešimų buvo apie Austrijos (Gerhard Baumgartner), Čekijos (Anna Vrtalkova), Vokietijos (Irina Rebrova) holokausto memorialus. Baltarusijos pranešėja Hanna Bahdanava daug pasakojo apie Mažojo Trostineco lagerio įamžinimą. Tai buvęs nacistinis mirties lageris, didžiausia žmonių naikinimo Baltarusijoje vieta. Čia nužudyti tarybiniai karo belaisviai, Vakarų Europos šalių žydai, partizanai, Minsko gyventojai. Mūsų pranešimas (Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas) lietė žydų žudynių vietų nustatymo tematika, jų aprašymus ir išlikimą.

Vienas posėdis buvo skirtas holokaustui mene (Alek D. Epštein, Izraelis; Astra Zoldnere, Vokietija; Roman Zhigun, Rusija; Brianna Selph, JAV). Šioje sesijoje visi su susidomėjimu peržiūrėjo mūsų sukurtą video filmą „Holokaustas. Blėstanti praeitis“.
Vienas posėdis buvo skirtas ir dabartiniams iššūkiams: migracijai ir tolerantiškumui (Anna Castriola, JAV; Laura Buzhinska, Latvija; Elena Solominski, Vokietija; Ilia Tarasov, Rusija).

Konferencijos metu vyko karštos diskusijos, pažintys bei pasikeitimas adresais.

Žydai Aleksandras Vitkus, Europos žydų religinė organizacija „SHAMIR“, Holokaustas, Joel Rappel, Ryga, Žydai