Tarpautinės šokio dienos proga Klaipėdoje šoks estai
Autorius: Voruta Data: 2014-04-22 , 10:27 Spausdinti
Minint Tarptautinę šokio dieną, ateinantį antradienį, balandžio 29 d., 19 val. šokio mylėtojai kviečiami į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto prof. J. Gudavičiaus salę (Donelaičio g. 4, Klaipėda), kur Goltsman baletas iš Estijos pristatys meditacinį šokio spektaklį „Sidharta“, įkvėptą Hermano Hessės romano motyvų.
„Sidharta“ daugiasluoksnis šokio spektaklis, prisodrintas taikaus ritmo ir pasikartojančių vizualizacijų. Spektaklis pagrįstas H.Hessės romanu, kurio pagrindinis veikėjas išgyvena išbandymų ir pasirinkimų, laukimo ir vienatvės, tamsos ir šviesos akimirkas tam, kad rastų atsakymus į esminius savo klausimus. Vieno universalumas susilydo į skirtumų bendrystę, asketiškumas i kantrumas pakeičiami aistra ir šviesa, o tylos garsai ir nejudumas virsta dinamika. Viduje jis randa tai, ko ieškojo išorėje.
Spektaklio režisierė Maria Goltsman, įgijus semiotikos mokslų magistro laipsnį, aštuonerius metus dirbo baleto šokėja Vanemuine baleto trupėje Tartu, Estijoje. Kaip šokėja Maria dirbo su tokiais choreografais kaip Matteo Moles, Hugo Fanari, Teet Kask, Pär Isberg, Mai Murdmaa, Mare Tomingas, Krista Köster, Nele Suisalu ir kt. Kaip choreografė ji sukūrė spektaklius „užpildyta tuštuma“ („tühjuste täitmine“, Talinas, 2009), „Žuvėdra“ („Merikajakas“, Talinas, 2011), „Kvėpavimai“ („Hingamised“, Talinas ir Klaipėda, 2011), „Sofija ir magiškas paukštis“ (2012), „Sidharta“ (2013). Maria taip pat dirbo įvairių projektų, tokių kaip „Kinetinės kalbos“ (2006), „Rankų darbo bendravimas“ (2007), koordinatore ir buvo kedja tinklo Estijos koordinatorė 2011-2012 metais. 2010-2012 m. Maria vadovavo Estijos šokio sąjungai.
Šiuo metu ji yra laisvai samdoma šokėja, šokių mokytoja ir choreografė. 2012 m. ji įkūrė šokio trupę Goltsman baletas. Maria dėsto Talino universiteto choreografijos katedroje bei DanceAct studijoje. Taip pat rašo straipsnius apie šokį, veda profesionalaus šokio pamokas ir praktinius užsiėmimus Estijoje. 2013 m. Maria buvo pagerbta Estijos kultūros fondo įsteigtu Ida – Virumaa ekspertų grupės Metų apdovanojimu už nuopelnus šokio kultūros raidai.
Choreografija ir atlikimas:
Sidharta – Aleksandr Zemzurov
Govinda / Kamaswami / Vasudeva – Egor Zadoya
Buda – Helle-Maria Mitt
Moteris prie upės – Üüve-Lydia Toompere
Kamala – Maria Goltsman
Upė – Heili Parras
Garsas: Jevgeni Berezovski, Lilian Langsepp, Raho Langsepp
Šviesos: Aleksandr Platunov, Jevgeni Berezovski
Kostiumai: Liina Unt
Fotografija ir vizualiniai sprendimai: Andrei Bonchuk
Spektaklio rėmėjai: Estijos kultūros fondas, Žmonių raidos centras, Talino šokio akademija, Talino universitetas, Goltsman terapija, Vastik Sipsik, Tet&Fur, Sound Officers, DanceAct, Klaipėdos Universitetas
Trukmė 90 min. (su pertrauka).
Spektaklis skirtas vyresniems nei 13 metų asmenims.
Įėjimas su bilietais. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietus galima rezervuoti el. paštu:chk.mf@ku.lt ir įsigyti prieš spektaklį vietoje.
Daugiau informacijos:
Estijoje: goltsmanballet@gmail.com, tel. +372 5062345, www.inarke.ee, Facebook: Goltsman Ballet
Lietuvoje: tel.: 8 611 14800 / goda@zuviesakis.lt arba agnija@zuviesakis.lt
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina
~ Klaipėda, Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos
2020-12-17, 07:30
-
Benas Volodzka. Lapkričio 30-oji ir Mažoji Lietuva
~ Klaipėda, Lietuva, Mažoji Lietuva, Miestai, Naujienos
2020-11-30, 12:55
-
Klaipėdiečiai gyvena seniausiame Lietuvos mieste, kuris šiemet skaičiuoja jau 768-uosius gyvavimo metus
~ Klaipėda, Lietuva, Mažoji Lietuva
2020-07-23, 10:55
-
6-tojo Malūnų skersgatvio, vėliau - Šešupės gatvės Klaipėdoje Kaitinių namo istorija
~ Klaipėda, Mažoji Lietuva
2019-01-15, 11:14
-
Filmas „Malonė“: lietuvių išlikimo istorija Kanadoje
~ Aktualioji publicistika, Klaipėda
2019-01-04, 14:35