Tarp Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos

Autorius: Data: 2012-06-25, 11:39 Spausdinti

Dr. Martynas PURVINAS, Marija PURVINIENĖ, Kaunas

Vokietijos tyrėja Felicita Špring (Felicita Spring) 2010 m. paskelbė didelę ir įdomią studiją apie Lietuvoje gimusį Dovydą Ginovą (David Ginow, apie 1740–1803 m.), kurio likime atsispindėjo tos sudėtingos epochos pervartos.

Lietuvoje gimęs D. Ginovas per Septynerių metų karą (1756–1763) buvo atsidūręs Švedijos pusėje – tarnavo husaru gana svarbiame dalinyje. Vėliau jis apsigyveno Vokietijoje – Meklenburgo žemėje, kur ir baigė savo dienas.

Galima pavydėti Vokietijos istorikams, turintiems tokius turtingus archyvus ir galimybes jais pasinaudoti. F. Špring surinko daugybę žinių apie D. Ginovo gyvenimą Vokietijoje, apie jo palikuonis ir t. t. Deja, ne vienam Vakarų tyrėjui „balta dėme“ lieka Lietuvos (LDK ir Abiejų Tautų Respublikos) istorija. Palyginti negausūs ir detaliai neištyrinėti jos šaltiniai, netektys karų ir okupacijų laikais labai apsunkina praeities tyrimus. Kol kas lyg neturime masiškesnių tyrimų, skirtų „paprastiems žmonėms“ – ne valdovams ir ne didikams, o vadinamiesiems „eiliniams istorinių procesų dalyviams“, kurių gyvenimai padėtų išsamiau ir įvairiapusiškiau apibūdinti atskiras epochas ir istorinius pokyčius.

Kol kas lieka neaiškus lietuviškasis D. Ginovo gyvenimo tarpsnis. Švedijos ir Vokietijos dokumentuose fiksuota, kad jis gimė Lenkų Lietuvoje (Pohls Litou, Polnisch Litauen – taip praeityje vadinta Didžioji Lietuva, tapusi Abiejų Tautų Respublikos dalimi).

1726 m. buvo žinia apie bocmaną Martiną Ginovą, kai tas laivininkas krikštijo savo vaikus. Spėliojama, kad D. Ginovo tėvas buvo iš Vokietijos Pamario į Didžiąją Lietuvą persikėlęs laivininkas, kur galėjo susilaukti vaikų. Ginovų pavardę (įvairiuose dokumentuose rašyta kaip Gino, Ginow, Ginnow, Günow, Gynow, Chinow ir t. t.) bandoma siekti su Vokietijos Pamario vietovardžiais. Tačiau istorijos romantikai prisimintų Žemaitijos upelį Gynėvę, bajorus Giniotas ir daugybę baltiškų žodžių su taip reikšminga šaknimi gin-. Gal D. Ginovo ir jo protėvių istorija buvo ir glaudžiau susijusi su Lietuva ir baltų kraštais.

Net ir neaptikus žymesnių lietuviškų D. Ginovo giminės šaknų, to žmogaus likimas turėtų būti įdomus Lietuvos istorijos tyrėjams. Čia galėjo pintis senosios laivybos istorija – laivininkai iš Vakarų (gal ir patys kažkada kilę iš baltiškų žemių) ilgam atvykdavo į Didžiąją Lietuvą, čia susilaukdavo vaikų – veikiausiai su vietinėmis moteriškėmis, kurias vesdavo ir turėdavo teisėtų įpėdinių. Tie vaikai vėl išvykdavo į Vakarus, papildydami tenykštes didžiąsias tautas, perimdami jų papročius, sustiprindami tenykštes valstybes.

Būtų įdomu, jei kas Lietuvoje aptiktų kokius Ginovų giminės pėdsakus, leidžiančius susieti iki šiol žinomus informacijos fragmentus, atskleisti XVII-XVIII a. Lietuvos istorijos savitus bruožus.

Literatūra

Spring F. Unterwegs zwischen Litauen, Schwedisch-Pommern und Mecklenburg. Aus dem Leben des schwedischen Husaren David Ginow (um 1740-1803). Genealogie. Deutsche Zeitschrift für Familienkunde. Band XXX. 59 Jahrgang. April-Juni 2010. Heft 2. S. 97-133.

2012 m. gegužės 25 d.

Nuotraukoje:

Vokietijoje leidžiamo žurnalo „Genealogie“ viršelis su Švedijos mėlynojo husaro atvaizdu. Taip galėjo atrodyti ir Didžiojoje Lietuvoje gimęs D. Ginovas , kai tarnavo Švedijos kariuomenėje

Lietuva - Švedija , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra