Tapytojos drobėse – garbinga Lietuvos praeitis

Autorius: Voruta Data: 2012-07-09 , 14:54 Spausdinti

Petras IVANOVAS, Zarasai

Lietuvos valstybės dieną – 2012 m. liepos 6-ąją – Zarasų krašto muziejuje atidaryta uteniškės, profesionalios dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės tapybos darbų paroda „Valstybės istorija drobėje“.

Pristatydama parodą, muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienę pabrėžė, kad šią garbingą dieną atidaroma zarasiškiams gerai žinomos dailininkės paroda. Ši paroda yra reikšminga tuo, kad autorė šiuo metu didelį dėmesį skiria sudėtingai ir aktualiai temai – Lietuvos istorijai. Šį kartą tapybos mylėtojams L. Tubelytė-Kriukelienė pateikia didelio formato drobes. Parodoje eksponuojami šie kūriniai: „Žalgirio mūšis“, „Birutė“, „Netimero krikštas“, „Morta“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“, „Sofija Vytautaitė“, „Kunigaikščiai“ ir kiti turiningi bei prasmingi darbai.

Parodos pristatymo metu šiltai sutikta buvo parodos autorė. Laima Tubelytė-Kriukelienė papasakojo, kad visada jaučia neblėstantį poreikį tapyti Lietuvos istoriją, būtinybę ir čia mato didelę savo gyvenimo prasmę. Kas gali būti svarbesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Klausė savęs dailininkė ir kartu prisipažino, kad Lietuvos gamtos, jos žmonių, senųjų radinių ir su jais susijusius įvykių tapyba yra didžiulis džiaugsmas, nes ji labai myli savo Tėvynę ir, apskritai, – Gyvenimą. Parodos autorė pabrėžė, kad prisimindami šlovingą Lietuvos praeitį, skiriame jai gražiausias eiles, muzikos bei dailės kūrinius. Ši kūryba ir yra mūsų kartos padėka protėviams už jų kovą, darbą, kad stiprėtų bei garsėtų Lietuvos valstybė.

Laima gimė Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijos Bajorų kaime, baigė vidurinę mokyklą Skapiškyje. Meilę dailei rado šeimoje. Visi seneliai, tėvai buvo grožio ir muzikos mylėtojai. Šeima, artimiausi ir brangiausi žmonės Laimai tapo tikra kūrybos versme, kuri teikia ryžto, naujų sumanymų ir siekių. Mokykloje piešė gamtos vaizdus, ypač mėgo piešti jai artimų žmonių portretus. Kaimo vaikas, pasirinkdamas gyvenimo kelią, kažkuriuo metu dvejojo, kokiu keliu pasukti. Tačiau menas nugalėjo. Laima atvažiavo į Šiaulių pedagoginį institutą mokytis kūrybos paslapčių. Dėl tokio dukros pasirinkimo tėvai neprieštaravo. Stodama nedaug žinojo apie dailę, jo kūrimo priemones. Tačiau jaunoje širdyje užgimęs talentas buvo stipresnis už visus teorinius dalykus. Laima sėkmingai įstojo, sėkmingai studijavo piešimą, braižybą, dailę. 1982 metais baigusi studijas, gavo paskyrimą į Zarasų rajoną – Dusetas. Nuostabūs Sartai, Pauliaus Širvio, Petro Gaulės ir Antano Vienažindžio apdainuotas kraštas tikra atgaiva tapybos meistrei. Čia Laimą traukė širdis, o ji yra jos geriausia patarėja. Širdis neapgavo ir šį kartą. Dusetose Laima sutiko savo vyrą Kęstutį, jis irgi meniškos sielos žmogus. Čia jiems gimė dukra Birutė. Vėliau jų šeima persikėlė į Zarasus, Laima Tubelytė-Kriukelienė dirbo Zarasų meno mokykloje, mokė jaunuosius zarasiškius tapybos paslapčių. Čia gimė antroji Kriukelių dukra – Karolina. Abi dukros irgi meniškos sielos. Tad daugeliui zarasiškių L. Tubelytė-Kriukelienė gerai pažįstama; ji glaudžiai susijusi su šiuo kraštu.

Jau dvylika metų dailininkė gyvena Utenoje. Dirba Utenos kolegijoje dėstytoja. Tačiau savo didžiausios meilės – tapybos – ji niekada nepamiršta. Menininkė tapo natiurmortus, peizažus, kompozicijas. Niekada jos kūryba nėra nuobodi, blanki ar pasikartojanti. Pastaraisiais metais L. Tubelytę-Kriukelienę domina istorinė tema. Daug tenka gilintis į savo šalies istoriją, pamatyti visą paletę spalvų ir pateikti ją drobėje. P. Laima sutinka, kad gal ne visus šie jos paveikslai domina, tačiau niekas neginčys, kad jie turi didelę išliekamąją reikšmę. Pagrindinėje parodos vietoje – p. Laimos nutapytas paveikslas „Žalgirio mūšis“. Šio paveikslo idėja brendo daug metų. Reikėjo ne tik pasiryžimo, bet ir to meto istorinių žinių. Tačiau kai pajuto, kad jau įgavo jėgų ėmėsi šio milžiniško darbo ir sėkmingai jį įgyvendino.

P. Laimos darbai buvo sėkmingai sutikti personalinėje parodoje, skirtoje Žalgirio mūšio 600-mečiui, galerijoje „Arka“ 2010 metais, šiltų atsiliepimų sulaukė parodos Utenos kultūros centre, Utenos kraštotyros muziejuje, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, Utenos rajono savivaldybėje, kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Sėkmingai L. Tubelytė-Kriukelienė įgyvendino savo svajonę ir nupiešė žymiausių Utenos krašto žmonių – Adolfo Šapokos, Rapolo Šaltenio, Antano ir Motiejaus Miškinių – portretus. Kartu su kitais dailininkais dailininkės paveikslai buvo demonstruojami įvairiose parodose. Net du kartus tapytojos darbai džiugino žiūrovus Parlamento galerijoje. Tris kartus (2007, 2009, 2011 metais) p. Laimos darbai buvo eksponuojami parodose „Lietuvos laikas“, „Lietuvos tūkstantmetis“ ir „Lietuvos sakmė“ Radvilų rūmuose, kitose parodose. Visur jos tapybos originalumas sulaukdavo šiltų žiūrovų atsiliepimų.

Parodos pristatymo metu kalbėjo Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius; jis džiaugėsi, kad žmonės didžiuojasi, gerbia savo valstybės istoriją, stengiasi ją įprasminti mene, kad visa tai išliktų ir ateinančioms kartoms. Tai didelis, reikalingas ir atsakingas darbas.

Apie valstybės, kartų ir istorijos peripetijas pristatymo metu gvildeno istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka.

Parodos dalyviams žinomų kompozitorių kūrinius bei liaudies dainas atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė Saulė Šerytė. M. K. Čiurlionio, J. Tallat-Kelpšos, V. Klovos, T. Juzeliūno kūrinius skambino Lietuvos nacionalinės filharmonijos pianistas Andrius Vasiliauskas.

Pasibaigus parodai, visi jos dalyviai kartu su zarasiškias bei jų svečiais rinkosi prie Zarasų ežero apžvalgos rato ir sugiedojo „Tautiškąją giesmę“.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Parodos autorė L. Tubelytė-Kriukelienė po sveikinimų

2. Dailininkė pristato savo parodą

3. Dailininkė su Utenos kolegijos katedros vedėju Edmundu Vaitiekumi ir kolegijos lektore Zita Ribokiene

4. Apie šalių, tautų istorines peripetijas kalbėjo istorinių romanų rašytojas J. Užurka

5. Pianistas A. Vasiliauskas ir dainininkė S. Šėrytė

6. Paveikslas „Žalgirio mūšis“

7. Paveikslas „Kunigaikščiai“

Voruta. – 2012, liep. 21, nr. 15 (753), p. 7.

Ivanovas Petras Parodos Arnoldas Abramavičius, Dusetos, Jonas Užurka, Laima Tubelytė-Kriukelienė, Liepos 6-oji, Lietuvos valstybės diena, Paroda „Valstybės istorija drobėje“, Paveikslas „Kunigaikščiai“, Paveikslas „Žalgirio mūšis“, Petras Ivanovas, Utena, Žalgirio mūšis, Zarasai, Zarasų ežeras, Zarasų krašto muziejus