„Sausio 13-oji yra per daug tikra ir per daug šventa istorija, kad turėtume ją apipinti savo gražbylystėmis. Tie keturiolika, kurie žuvo čia, mūsų sostinėje, aną žiemos naktį, buvo paprasti žmonės. Ne kariai, ne partizanai, ne išrinktieji politikai. Tiesiog Lietuvos eiliniai. Jie nepretendavo į tautos didvyrius, nesvajojo apie garbingus apdovanojimus. Nemanau, kad jie manė atlieką pareigą tėvynei ar deda auką ant laisvės aukuro. Tą naktį prie televizijos bokšto ar prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų žmones atvedė kažkas daugiau už pareigą. Gal svajonė. Gal tikėjimas. Gal meilė“, – yra sakęs kunigas Julius Sasnauskas.

 

Tuometės Aukščiausiosios Tarybos (AT) Apsaugos skyrius okupantų koduoto radijo ryšio klausėsi nuo 1990 metų vasaros. 1991 metų sausio 12-13 dienomis buvo klausomasi kariškių ir KGB radijo ryšio, o informacija buvo pateikiama Lietuvos valstybinėms institucijoms. 1991 metų rugpjūčio 23-iąją, likvidavus SSRS KGB padalinį Lietuvoje, KGB pastate buvo rasta radijo ryšio kodavimo technika. Taigi jau ne paslaptis, mokėta pasinaudoti šia technika. AT Apsaugos skyriaus vadovas Artūras Skučas šią medžiagą – tos nakties KGB Lietuvos padalinio „dispečerinės“ („centrinės“, „centro“) ir po Vilnių pasklidusių KGB žvalgų („penktas“, „septintas“, „devintas“, „dešimtas“, „vienuoliktas“ ir t. t.) pokalbius koduotu radijo ryšiu – dienraščiui „Lietuvos aidas“ buvo pateikęs 1992 metais.

 

 

– Septintas, aš jau vietoje.

 

– Centrinė, kol kas prie Aukščiausiosios meldžiamasi.

 

– Tu ten prieik prie pat įėjimo.

 

– Ten ir stoviu, prie pat.

 

– Prie Aukščiausiosios kol kas tylu, meldžiasi.

 

– Koks ten kunigas ar popas?

 

– Kokią maldą kalba?

 

– Lietuviškai meldžiasi. Rūmų viduje, 2 aukšte pastatytas mikrofonas, iš ten kunigas laiko Mišias.

 

– Ar diskoteka vyksta?

 

– Centras – vienuoliktas – centras.

 

– Čia tokia padėtis: per vidurį jau galima pravažiuoti – gal apie tūkstantį (žmonių), daugiausia jaunimas. Vieni kviečia eiti vaduoti, kiti ragina nepasiduoti provokacijoms

 

– Čia viskas taip pat – apie 1 000 žmonių – nieko ypatingo.

 

– Ar aplink bokštą stovi? Ne?

 

– Taip, ten aplink bokštą laipioja ir čia, – na, bus apie 1 000.

 

– Taigi buvo 500, o dabar jau 1 000 atsirado.

 

– Čia labai daug atvažiuojančiųjų, jie, matyt, vis atvažiuoja. Vietiniai irgi – tai išeina, tai vėl ateina.

 

– Labai daug jaunimo, tuntais vaikšto keturiolikmečiai, penkiolikmečiai.

 

– Pirmoji pamaina sakė, kad daug autobusų, gal jie autobusuose ilsisi?

 

 

– Viskas po senovei, vaikšto po 5 žmones keliu.

 

– Kiek?

 

– Nuo 2 iki 3 tūkstančių.

 

– Jauni, seni?

 

– Daug jaunimo.

 

– Vienuoliktas!

 

– Kalbėk, vienuoliktas!

 

– Jų čia apie 1 000, labai didelis judėjimas link Aukščiausiosios. Viena kita grupė provokuoja, kad eitų į vidų vaduoti. Štai ir viskas.

 

– Tai darbininkai, gerai supratau?

 

– Taip, taip, bet pas mus ten provokacijoms nepasiduoda.

 

– Apie 1 000, jaunimas.

 

– Tų, kurie nori vaduoti – kiek jų?

 

– Jie stovi eile važiuojamoj gatvės daly, jų ten 20-30.

 

– Supratau, 300?

 

– Ne, 30-40 žmonių.

 

 

– Neris, iš tunelio krantine ir pro Vingį važiuoja BTR“ai (šarvuočiai).

 

– Važiuoja BTR“ai.

 

– Į Konarskio pusę juda kolona.

 

– Labai didelė kolona važiuoja. Vis važiuoja, nesibaigia – jau matau ne 10, o 20 mašinų.

 

– Neris. Čia, Konarskio gatvėje, žmoneliai sujudo – šokinėja per dėžutes. Kas bėgte, kas per dėžutes šokinėja.

 

– Tenai, link BTR“ų.

 

– O ką BTR“ai, jau atvažiuoja?

 

– Ne, ne, aš sakau, žmonės sujudo, šokinėja per dėžutes ir į tą pusę važiuoja – kas važiuoja, kas eina.

 

– Tai subėga ar išsiskirsto?

 

– Nuo krantinės pusės girdėti šūviai.

 

– Prie bokšto analogiškai – subėga žmonės, užtveria kelius mašinomis.

 

– Štai bėga iš visų kiemų link bokšto.

 

– Devintas, aš nesupratau, ar žmonės išbėgioja, ar atvirkščiai – susirenka į krūvą?

 

– Prie bokšto privažiavo BTR“ai, iš toli nematau.

 

– Žmonės bėga tenai, užtveria kelią, rėkia – na, kaip visada.

 

– Supratau, prie TV bokšto privažiavo BTR“ai.

 

– Taip, tankai, BTR“ai – iš toli nematyti. Darbininkai nubėgo.

 

– Žmonės neleidžia, gulasi čia.

 

– Konarskio gatvę užtvėrė lengvaisiais automobiliais – dar mėgina užtverti.

 

– Aš einu 5 minutes pasidairysiu.

 

– Kur šaudo?

 

– Kol kas čia kažkokie sprogimai ir šūviai – nesuprasi.

 

– Čia, čia šaudoma!

 

– Neris, nuo bokšto pusės kanonada girdėti 4-5 šūviai.

 

– Tai prie bokšto ar prie Konarskio?

 

 

– Ten jau griaudžia šūviai, 5 žmonės tegu imasi darbo ir grįžk.

 

– Centrinė! Šūviai iš Konarskio.

 

– Linksma.

 

– Iš Žemaitės gatvės pusės užtvėrė mašinomis, gyva žmonių minia stovi ir ten į kažką spokso. Dabar darbininkas galbūt ką nors pasakys, jeigu jam pasiseks.

 

– Čia kolona artėja, BTR“ai, vikšriniai tankai, 4 įspėjamuosius šūvius trenkė į viršų.

 

– Dešimtas, kas tavo pusėj?

 

– Taip, minia laukia. Čia – Lietuva – renkasi daug žmonių.

 

– Skaičių duok!

 

– Pusantro tūkstančio. Čia eina kolonomis kaip į mauzoliejų.

 

– Visi eina į čia. Vos tik šūviai pasigirdo, tai tuoj visi subėgo.

 

 

– 300-400 žmonių prie Ministrų tarybos ir daugiau nieko nėra.

 

– Tu mauk prie Aukščiausiosios. Ten šimtas tryliktas turi būti. Susirask jį ir čia nežiūrėk…

 

/…/

 

– Neris, nuo Aukščiausios Tarybos dalis mašinų ir autobusų važiuoja link TV centro, iš ten girdėti kanonada.

 

– Skaičių sakyk, t. y. kiek lieka?

 

– Važiuoju pro Aukščiausiąją, negaliu susigaudyti, už tilto kolona, toje kolonoje ir stoviu.

 

– Neaiškiai girdžiu automatų serijas – čia pora praėjo.

 

– Dešimtas, prie bokšto taip pat girdėti automatų serija tolumoje, čia veržiasi tankai.

 

– Kokia prasme veržiasi, konkrečiau!

 

– Čia didelės kliūtys, žmonės kūnu stoja, užtvėrė kelią mašinomis privačiomis, sunkvežimiais. Dabar tankai bando prasiveržti.

 

– Čia neleidžia, neleidžia!

 

 

– Link Aukščiausiosios nuo Žvėryno tilto BTR“ai.

 

– Vienuoliktas, mašiną ten kur nors į kiemą patrauk!

 

/…/

 

– Centrinė, pro Aukščiausiąją pravažiavo BTR“ų kolona ir keletas Uralų (kariniai sunkvežimiai – red.) su mašinomis ir patraukė link TV centro į Konarskio gatvės pusę.

 

– Penkiasdešimt penktas, pravažiavo dideliu greičiu, rodos, nieko nesutraiškė.

 

/…/

 

– Dujas leidžia kareivos. Paleido čia kažkokias dujas, dujomis vaiko kol kas.

 

– Prie bokšto dujas leidžia.

 

– … iš automato, paskui, matyt, iš pistoleto kažkokios. Nežinau, gal iš minios, gal iš ten – neįspanginu.

 

– Žiūrėk, pats negauk!

 

– Kur dėsies.

 

/…/

 

– Dešimtas, kaip ten su dujomis?

 

– Po senovei, liaudis nesiskirsto, na, bando prasiveržti, žmonės vis tiek iš visų pusių bėga į ten, į patį tašką.

 

– Tai ką, niekas nekrenta nuo tų dujų?

 

– Ne, galybė nenukrito, kažkokios keistos dujos, tik dvokia.

 

/…/

 

– Neris, iš kažkur didelis prožektorius visą dangų nušviečia.

 

– Ką? Nuo bokšto tikriausiai, taip?

 

– Ne, iš tos pusės, iš tankų kažkur.

 

– Dešimtas, kuria gatve galima prasiveržti, sakyk man!

 

– Sudervės, iš Sudervės pusės.

 

– Per tiltą jie eina virš Raudonosios armijos – ne, Kosmonautų prospekto.

 

– Nuo viaduko?

 

– Taip.

 

/…/

 

– Dešimtas, kaip reikalai jūsų pusėj, prasiveržė?

 

– Kol kas dar ne. Niekaip negali. Iš dviejų pusių veržiasi.

 

– Pradėjo nuo viaduko pusės, antrą kartą – toliau prie Saturno, štai šitas įvažiavimas.

 

 

– Konarskio gatvėje veržiasi prie įėjimo, šaudo tuščiais.

 

– Ir pas mus čia tuščiais eina link bokšto.

 

– Centras, čia Konarskio gatvėje mašina veržiasi, 30 kareivių, matau, dar važiuoja mašinos.

 

– Konkrečiau!

 

– Dvi mašinos važiuoja padėti, kareivių 30 dar veržiasi.

 

– Tu dar ten nulėktum!

 

– Konarskio gatvėje perviršijom? Tikriausiai.

 

– Imam pirmą aukštą.

 

 

– Link bokšto.

 

– Sudaužė mašinas, apvertė, matyt, ir žmonių čia sutraiškė, nes tai čia tankai dėjo, taip kad…

 

– Čia tokia kanonada griaudė!

 

/…/

 

– Dešimtas, tankai prasiveržė iki įėjimo, o žmonės vis traukia ir traukia į ten. Aš iš ten nusiploviau, nes jau viskas – ten jau baigia.

 

– Kas trypčioja, kas į medį įlipo.

 

– Televizija, užima koridorių.

 

– Televizija rodo, kaip koridoriumi eina kareiviai.

 

 

– Kas kalba?

 

– Perdavė, kad ten jau yra sužeistų.

 

– Centras, liaudis pamažu traukia link Aukščiausiosios.

 

– Prie Aukščiausiosios rengiasi važiuoti.

 

– Centras, prie mūsų taip pat pagyvėjimas, vadinasi, dėžutės nuėjo į telestudiją.

 

– Telestudiją paėmė, o štai bokšto – ne. Dešimtas, kalbėk!

 

– Darbininkas tyli. Aš važiuoju. Tuoj privažiuosiu, pasakysiu, ko jis ten tyli, gal jau užmušė.

 

– Dešimtas!

 

– Imam, imam! Dar ne. Beveik, beveik! Šaudom, šaudom! Darbininkas tyli. Pamėginsiu arčiau prasibrauti, bet dar neužėmėm.

 

– Dešimtas, eik prie Merkurijaus, ten yra šimtas pirmas.

 

– Aš Ekran-1

 

– Eikaip-1, šaukiu Eikaip-1!

 

– Vorovskij? Ko tylit, informaciją!

 

– Kaip supratot, aš Ekran-1.

 

– Dvorovskij? Vorovskij? Dambrovskij? Trumpai atsakinėkite!

 

– Penktas, kaip ten reikalai?

 

– Imam, šaudom, kanonada!

 

– Dešimtas, kaip?

 

– Trumpai, drūtai, čia prie Devinto japonų korespondentai atvažiavo, dabar naują pastatą šturmuoja.

 

– Perduodu, paėmėm bokštą.

 

/…/

 

– Šarvuočiai ir tankai prie Devinto patraukė tiesiai per minią prie naujojo TV pastato.

 

– Ten kažkas viduje užimtas. Pažiūrėk, gal kuo padėsim.

 

/…/

 

– Borisai!

 

– Dar šaudo iš automatų čia.

 

– Paėmė bokštą ar ne?

 

– Manau, kad paėmė, nes čia toks šaudymas! Jie ten tankais tiesiai į viršų užvažiavo, viską sutraiškę, visas mašinas, kurios tik buvo ant kelio ir žmones išmetė. Ne tankai…

 

– Su Televizija jau, ir su Radiju taip pat.

 

– Šaudo į viršų!

 

– Septintas, kalbėk!

 

– Liaudies 5-7 tūkstančiai.

 

– Ką daro?

 

– Srautas sumažėjo. Kai kurie atvažiuoja, kai kurie su kameromis.

 

 

– Čia, prie Devinto, trasuojančiomis šaudo į viršų.

 

– Kur tavo darbininkas, tegu pasakoja!

 

– Konarskio gatvės pastate šviesa užgeso.

 

– … mašiną paslėpk. Tegu dar eina.

 

– Prie Aukščiausiosios šviesos užgeso.

 

– Teisingai.

 

– Čia dujas ar dar kažką leidžia!

 

– Prie lombardo prieik, eik gi pirmyn. Šimtą metrų. Dar toliau, arčiau prie lombardo.

 

– Darbininkas tegu būna ten visą laiką padėty.

 

– Centras, mano darbininkas perduoda, kad visi link prezidiumo nuėjo.

 

 

– Nuo bokšto žmonės skirstosi, kas į troleibusus, kas į taksi, matyt, į kitus taškus važiuoja.

 

– Dešimtas, prie bokšto šaudo iš automatų. Didžioji dalis liaudies bėga, vienetai link bokšto…

 

– Mašinomis dumia link Aukščiausiosios.

 

– Septintas, tu man ten mašiną paslėpk.

 

– Darbininkas ten tegu švariai dirba.

 

– Tu apskritai toliau paėjėk, o šimtas tryliktas tegu ten atsargiai dirba.

 

– Dėžutės nuvažiavo, nieko rimto nėra.

 

– Bet prie Dešimto yra aukų. Pašovė. Daugiau aukų ten prie bokšto, bet ten neprieisi – nepraleidžia.

 

– Dešimtas, prie mūsų aukų yra. Čia pašovė vieną kitą. Sutraiškė, sušaudė. Dabar išveža, bet jau yra negyvų. Milicija sako, kad jų daugiau viršuje, prie paties bokšto, bet ten nepraeisi, nepamatysi.

 

– Prie mūsų reanimacija dar vieną vaikiną ima.

 

– Centras, Konarskio gatvėj gaidžiai su dujokaukėm pasirodė.

 

– Ginkluoti?

 

– Ginkluoti.

 

– Tik dujokaukės, tik dujokaukės!

 

– Gaidžiai su antsiuvais ar be jų (Devintas Konarskio).

 

– 10 gaidžių.

 

– Jie su kumelėm ar be?

 

– Su arkliukais.

 

– Atramos (punkte) viršilos ir seržantai.

 

/…/

 

– Tu suskaičiuok, kiek ten jų!

 

– Viena smėlinė sutraiškyta ir moskvičius. Netgi 2 smėlinės, kurios buvo užtvėrę kelią.

 

– Aišku, mažai.

 

– Vėl čia pradėjo šaudyti iš patrankų.

 

– Devintas!

 

– Žmonės būriuojasi.

 

– Darbininkas minioje, jam ten ne taip lengva.

 

– Nuotaika kaip?

 

– …

 

– Konarskio gatvėj 3 tūkstančiai, bet išsibarsto ir dauguma link Parlamento traukia.

 

 

– Penkiasdešimt penktas!

 

– Liaudis eina iš visų tų taškų.

 

– 10 tūkstančių jau tiksliai yra, gal net jau daugiau.

 

– Aikštėje prie Aukščiausiosios taip prisikimšę žmonių, kad aikštę pereiti tiesiog neįmanoma. Ir vis dar eina žmonės.

 

– Skaičius?

 

– Visiškai užkimšta, neįmanoma prasibrauti.

 

– Tu pats atsargiau!

 

 

– Šaudo, šaudo iš tų šarvuočių, iš patrankų skelia ir automatais šukuoja.

 

– Liaudies kiek?

 

– Kiemuose labai daug, čia – keli tūkstančiai.

 

/…/

 

– Čia vis po truputį pašaudo ir sužeistuosius išveža. Labai daug sužeistųjų čia, mašinos vos spėja vežti.

 

– O kiek buvo?

 

– Viena paskui kitą čia mašinos važiavo.

 

– Užmuštų tai mes nedaug matėme, daugiau sužeistų. Kraujas ant grindų ten.

 

 

– Penktas!

 

– Aikštė visa užkimšta. Visas Žvėrynas dėžutėmis užstatytas. Visą laiką eina žmonės. Aukščiausioji apsupta autobusų žiedu, gyvu žmonių žiedu.

 

– Supratau, Žvėrynas – tai kelias užtvertas autobusais, taip?

 

– Ne, visame Žvėryne pristatyta dėžučių, o autobusų žiedu apsupta Aukščiausioji. Glaudžiu žiedu taip, kad tik žmogus tegali praeiti.

 

– O pravažiuoti gatve galima?

 

– Krantine galima pravažiuoti.

 

– Tik va posūkis link Talino užtvertas. O ant šaligatvio prie Aukščiausiosios visur stovi autobusai.

 

 

– Prie Devinto čia dar vieną mažą bombelę susprogdino.

 

– Tu, žiūrėk, pats nepakliūk po bombele.

 

– Namų stiklai… nuo šitų bombelių.

 

 

– Septintas, pranešk centrui, kad taip, kaip ir anksčiau – autobusais žmonės. Atvyko, pilnas Žvėryno tiltas ir abi pusės prie upės. Kalba deputatai, kviečia apginti nepriklausomybę. Atitinkamai visi ten rėkia „Lietuva“. Ir prašo moteris ir vaikus iš ten išeiti.

 

/…/

 

 

– Centras, po senovei aikštė užkimšta ir vis dar žmonės plaukia.

 

– Deputatai kviečia ginti nepriklausomybę.

 

– Kokie deputatai? Konkretūs yra?

 

– Mes negalim. Ten tamsu ir jie į megafonus kalba. Tamsu ir nieko nematyti!

 

– Kas ten kalba?

 

– Nežinau, kas kalba. Kalba ir viskas, o kas jis toks – nežinau. Deputatas.

 

– Čepaitis, aišku.

 

 

– … prie bokšto. Pagrindinis būrelis pačių aktyviausių žmonių, koks 100 – jie viršuje ir ten skanduoja, rėkia.

 

– Ką jie ten rėkia?

 

– „Lietuva!“

 

/…/

 

– Centras, čia Dešimtas, čia prie bokšto tylu. Liko išsisklaidžiusios grupelės, ten į viršų pakilo, skanduoja „Lietuva, laisva Lietuva“. Šiaip jau visi išsiskirstė, čia jau tylu. Šaudymas baigėsi.