T. Šernas tapo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vyriausiuoju dvasininku

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Šeštadienio, 2010 m. rugsėjo 25 d., popietę Biržų – šiandienos Lietuvos evangelikų reformatų centrinėje bažnyčioje – buvo iškilmingai ordinuotas kunigas Tomas Šernas. Jis tapo Lietuvos evangelikų reformatų (LER) bažnyčios vyriausiuoju dvasininku – Generaliniu superintendentu.
 
Iškilmingose Ordinacijos pamaldose dalyvavo visų Lietuvos reformatų parapijų atstovai bei reformuotų bažnyčių pasiuntiniai iš Vengrijos, Vokietijos ir Lenkijos. Iki šios šventinės akimirkos, kun. T. Šernas buvo Vilniaus parapijos klebonas.
 
LER bažnyčios mažiausias ir svarbiausias vienetas yra parapija (arba bendruomenė, susirinkimas), kuri veikia autonomiškai. Parapijos ganytojas yra klebonas. Nacionalinę bažnyčią sudaro daug parapijų, kurios administracine tvarka jungiamos į stambesnius vienetus – distriktus, sudarytus iš 10-20 parapijų.
 
Generalinis superintendentas yra distrikto vyriausias dvasininkas, išrenkamas distriktiniame (arba daliniame) Sinodo suvažiavime iš jau patyrusių kunigų ir savo kolegų bei tikinčiųjų pripažintas dvasiniu autoritetu.
 
Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią sudarė nuo 3 iki 6 distriktų. Iki 1940-ųjų buvo 2 distriktai, tačiau vienas iš jų buvo nominalus. Po Antrojo pasaulinio karo LER bažnyčia tapo viendistriktė, tačiau istoriškai išlaikė savo administracinę santvarką ir vyriausiasis dvasininkas buvo vadinamas Generaliniu superintendentu (atitinka vyskupo pareigas).
 
Generalinis superintendentas atstovauja LER bažnyčiai, palaiko krikščionišką atsakomybę tarp dvasininkų ir pasauliečių vyresniųjų. Jis taip pat vizituoja LER parapijas ir pirmininkauja dvasininkų sesijose ir yra tiesiogiai atsakingas už dvasininkų pamainos ruošimą. Kaip vyriausias dvasininkas, jis gali priimti kolegialius sprendimus bažnyčios savivaldos klausimais, tačiau jo sprendimai yra žemesnio rango nei LER Konsistorijos (nuolat veikiantis LER bažnyčios organas) ir aukščiausiosios savivaldos institucijos – LER Sinodo (demokratiškai išrinktų parapijiečių, bažnyčios kuratorių ir dvasininkų suvažiavimo).
 
LER bažnyčioje vyrauja ne hierarchinė sistema, o kolegiali. Sinodo delegatai, Konsistorijos nariai ir Generalinis superintendentas yra renkamas balsavimu.
 
Derėtų sugriauti stereotipą (kuris gajus ir tarp išsilavinusių tautiečių), kad reformatai – aklai paklusnūs Dievo Žodžio klausytojai („benkartai-bambyzai“, kaip juos anksčiau vadindavo broliai Kristuje – katalikai), kurie nieko daugiau neveikia, o tik studijuoja Raštus, meldžiasi ir gieda. Tiesa, kad Jo Žodis, nuo pat M. Lutherio – uolaus kataliko, vėliau tapusio aršiu kovotoju už tikrąsias, apaštališkas vertybes ir biblines tiesas – tezių iškabinimo Vitenberge, buvo evangelikų-protestantų kertinis akmuo.
 
Nuo ikireformacinių (valdiečių, husitų) bei Reformacijos laikų, reformatai yra Vakarų Bažnyčios katalikiški krikščionys, evangelikai (politinis vardas – protestantai), išpažįstantys Dievą vienoje Trejybėje vieną, kaip patvirtinta Apaštališkame ir Nikėjos-Konstantinopolio išpažinimuose.
 
Reformatai atmeta Romos vyskupo (popiežiaus) viršenybę, hierarchinę valdžią, viduramžių teologines naujoves ir savo savivaldą grindžia atstovaujamąja vyresnybe (presbiterine-sinodine santvarka). XIII – XVI a. Reformacijos metu jie grįžo prie ankstyvųjų krikščionių doktrinos (nėra Marijos ir šventųjų, paveikslų ir religinių relikvijų garbinimo kultų) ir iki šių dienų pabrėžia ne krikščioniškos tradicijos, bet Švento Rašto arba Dievo Žodžio svarbą.
 
Reformatai krikščioniškos doktrinos pagrindu iškėlė penkias svarbiausias teologines tezes, jog išganymas pasiekiamas: 1) vien per Šv. Raštą (Sola Scriptura), 2) vien per Jėzų Kristų (Solus Christus); 3) vien per malonę (Sola Gratia); vien per tikėjimą (Sola Fide) ir 5) teikimą vienam Dievui garbės (Soli Deo Gloria).
 
Ir Lietuvos, ir pasaulio evangelikų reformatų išpažinimo pagrindas – Antroji helvetinė konfesija (1566 m.) bei Heidelbergo katekizmas (1563 m.). Pasaulyje daugiausia evangelikų reformatų (anglų-saksų šalyse vadinamų presbiterionais) yra Šveicarijoje, Nyderlanduose, Vakarų Vokietijoje, Škotijoje, Vengrijoje, Pietų Afrikoje, Indonezijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, JAV ir Kanadoje. Taip pat yra stiprios mažumos bendruomenės: Prancūzijoje – hugenotai, Italijoje – valdiečiai, Čekijoje – husitai, o Rumunijoje ir Slovakijoje – vengrų tautybės reformatai.
 
Kalbant apie Reformaciją Lietuvoje, negalima nepaminėti ir didikų Radvilų, pirmųjų atnešusių šio tikėjimo idėjas į tėvynę. Mykalojus Radvila Juodasis turėjęs labai stiprią įtaką karaliui ir kunigaikščiui Žygimantui Augustui, apie 1550 m. savo dvare leido laikyti evangeliškas pamaldas. Vėliau jis aktyviai veikė protestantų pusėje; siekė atidaryti protestantišką universitetą Vilniuje. 1563-iaisias Breste tuometine tautine lenkų kalba buvo išspausdinta pirmoji Biblija, kuri ir šiandien Lietuvos evangelikų reformatų yra saugoma kaip didžiausia tikėjimo relikvija.
 
Manoma, jog Radvilos Juodojo mirtis 1563 m. buvo skaudi netektis Reformacijos stovyklai Lietuvoje. Vėliau pagrindiniu reformatų protektoriumi tapo Juodojo pusbrolis Radvila Rudasis – Biržų-Dubingių kunigaikštystės šakos atstovas. Radvilos Rudojo religiniams įsitikinimams didelę įtaką turėjo jo sekretorius bei garsiausias Lietuvos reformatų teologas Andrius Volanas (kaip Lenkijoje Laskis, Ženevoje J.Calvinas, Škotijoje – Jh.Knoxas). Radvila Rudasis ir jo vaikai bei vaikaičiai ištikimai rėmė reformatų išpažinimą, kurio dėka reformacija jų žemėse sustiprėjo ir gyvuoja iki pat šiandien: pvz., Kėdainiuose ir Biržų rajone.
 
Pats žodis „reformatas“ yra tikrinis kaip ir „knygnešys“; jis neturi pažodinio vertimo į kitas kalbas, kuriose reformatais vadinami persitvarkę reformuoti (pvz. angl. Reformed Christian arba Reformed Church) arba helvetiškojo išpažinimo krikščionys.
 
Naujoji suvienyta pasaulio reformatų sąjunga vadinasi Pasaulinė reformuotų bažnyčių unija (The World Communion of Reformed Churches – WCRC) ir jungia 80 mln. krikščionių reformatų 108 pasaulio šalyse iš 230 reformuotų, presbiterionų, kongregacinių ar jungtinių bažnyčių.
 
A. Arlauskienės nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Iškilmingose Ordinacijos pamaldose dalyvavo visų Lietuvos reformatų parapijų atstovai.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra