T. Šernas: „Žmonės mato, kad galėjome pasiekti daug daugiau“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. liepos 31 dieną sukako jau 19 metų, kai Maskvos pasiųsti sovietiniai smogikai nužudė septynis šį Lietuvos pasienio postą saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Gyvas liko tik vienas sunkiai sužeistas tragedijos liudininkas Tomas Šernas.
 
Kodėl T. Šernas, kuris neseniai buvo išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo generaliniu superintendentu, nusprendė eiti į politiką ir įsitraukė į visuomeninį judėjimą „Mūsų reikalas“. Apie tai – pokalbis su T. Šernu.
 
Jus į savo gretas turbūt jau ne kartą kvietė ne viena partija, tad kodėl nėjote į politiką anksčiau, o dabar tapote vienu visuomeninio judėjimo „Mūsų reikalas” iniciatorių?
 
Ne taip daug tokių kvietimų buvo. Prisimenu tik vieną atvejį. Šiaip jau nemanau, kad dalyvavimas visuomeniniame judėjime – politika. Tik J. Stalinas sakė, kad viskas – politika, bet nebūtina juo tikėti.
 
Žinoma, yra ir šiek tiek politikos. Bet žmogus, veikdamas vienas, nedaug gali padaryti. Reikia burtis. Nesakau, kad Lietuvoje viskas taip beviltiška, kaip kartais norima vaizduoti. Vis dėlto norime, kad būtų mažiau korupcijos, daugiau teisingumo, aiškesnės vertybės.
 
Bent jau turime neatsilikti nuo lenkų ar estų. O atsiliekame, nors sąlygos ir buvo panašios. Žmonės mato, kad galėjome pasiekti daug daugiau. Todėl ir atsiranda poreikis visuomeninių organizacijų, kurios nebūtų įsipareigojusios nei verslo, nei kitoms interesų grupėms ir rūpintųsi visos Lietuvos reikalais.
 
Aš ir atėjau į naują visuomeninį judėjimą, nes noriu prisidėti rūpinantis mūsų visų reikalais. Bet jokiuose rinkimuose nedalyvausiu.
 
Ar nesibaiminate, kad jūsų autoritetu, reputacija gali norėti pasinaudoti kiti asmenys, kuriems visuomeninis judėjimas – tik patogus politinės karjeros tramplinas?
 
Visur yra pavojų, pasitaiko ir nedorų žmonių. Bet nemanau, kad mūsų judėjimas taps kuriam nors vienam asmeniui tarnaujančia organizacija. Visus sprendimus priimsime bendrai, o ne vieno vado nurodymu.
 
Pagaliau jei matysiu, kad judėjimas ne toks, kokio tikėjausi, pasitrauksiu. Niekam nieko nesu įsipareigojęs. Vis dėlto tikiuosi, kad galėsiu būti naudingas šiame judėjime atstovaudamas krikščioniškosioms vertybėms.
 
Artėjant kitąmet pavasarį numatytiems savivaldos rinkimams, kuriasi ir daugiau visuomeninių judėjimų. Tačiau Seimas nusprendė neleisti visuomeniniams judėjimams kelti kandidatų savivaldybių rinkimuose.
 
Teigiama, kad žmonėms visiškai nepasitikint partijomis visuomeniniai judėjimai būtų tik patogi širma kai kurių asmenų politinėms ambicijoms. Visuomeniniai judėjimai siektų partinių tikslų, tik jiems negaliotų partijoms keliami reikalavimai. Ar pagrįsti šie nuogąstavimai?
 
Argumentai atrodo racionalūs. Tik nepastebėjau, kad kas nors atidžiai tikrintų partijas, prižiūrėtų jų finansavimo skaidrumą. Juk partijos nėra kokios nors šventosios karvės.
 
Žinoma, nelabai kas sužiūrės ir tai, kaip veikia visuomeninės organizacijos. Bet ar partijos skaidresnės? Labai abejoju. Atsakomybės – jokios.
 
Todėl, manau, visuomeninėms organizacijoms neleista dalyvauti savivaldos rinkimuose ne dėl didesnio skaidrumo, o dėl mažesnės konkurencijos.
 
Anksčiau įkurti visuomeniniai judėjimai kalnų nenuvertė. Paprastai jų veikla išsikvėpdavo, kai tik lyderiams nepavykdavo padaryti politinės karjeros. Ar nenutiks taip ir „Mūsų reikalui“?
 
Taip gali nutikti ir mums, bet gal mus apsaugos tai, kad veiksime vadovaudamiesi kolegialumo principu – nebus aiškaus lyderio. Aš atėjau į šį judėjimą ne politikuoti, o todėl, kad regiu galimybę šiek tiek prisidėti keičiant mūsų gyvenimą geresne linkme.
 
Nors nuo Medininkų žudynių prabėgo jau 19 metų, nei byla baigta tirti, nei žudikai nubausti.
 
Ar jums, niekaip teisingumo nesulaukiančiam šios tragedijos liudininkui, nenusvyra rankos dėl tokio Lietuvos valstybės bejėgiškumo?
 
Rankos nenusvyra, bet šis faktas iš tiesų liudija valstybės silpnumą. Ir dar – dvilypius mūsų prokuratūros standartus.
 
Tardydami terorizmu įtariamą mūsų pilietę jie leidžia apklausoje dalyvauti Rusijos pareigūnams, o kai reikia apklausti Rusijos priglaustus teroristus, tik bejėgiškai skėsčioja rankomis, kad nieko negali padaryti.
 
„Lietuvos rytas“
 
T. Bauros nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo vadovas T. Šernas: „Atėjau į naują visuomeninį judėjimą, nes noriu prisidėti rūpinantis mūsų visų reikalais“

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra