Švietimo politika – keliama anarchija

Autorius: Voruta Data: 2013-03-24 , 11:06 Spausdinti

Rimantas VARNAUSKAS

Švietimo reforma Lietuvoje yra tapusi permanentine – veik kiekvienais metais  baigiamųjų klasių moksleiviai susiduria su galvosopiu, kiek ir kokių pakeitimų  bus sugalvota prieš egzaminus. Dabartinis ministras „darbietis“ Dainius  Pavalkis, kaip ir visa valdančioji koalicija, kaktomuša susidūrė ir su Lietuvos  lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatyviais reikalavimais.

Vienodas nevienodas egzaminas

2013 m. vasario pabaigoje ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pirmą kartą  pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino  pakeitimus. Dėl tokių pakeitimų, atsižvelgiant į LLRA reikalavimus, buvo sutarta  vasario 11 d. vykusiame koalicinės tarybos posėdyje.

Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių  kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos –  mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės  lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios  mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent  lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas – gimtosios ar valstybinės.

2013 m. visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų  mokomosiomis kalbomis – pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros  brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis  iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo  numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio – iš 4 autorių.

Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių  kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių,  mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. (Lietuviškose mokyklose rašomo teksto  apimtis kitokia: valstybiniame – 500–600 žodžių, mokykliniame 350–400  žodžių).

Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos  aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus  taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų  skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi – pastarosiose jis buvo  mažesnis.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais  mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus, bus sprendžiama dėl atitinkamų  palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais.

Nesimokys niekada

LLRA frak­ci­jos na­riai pa­tei­kė dau­gy­bę  Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų  pa­brėž­da­mi bū­ti­ny­bę grįž­ti prie  įsta­ty­mo, ga­lio­ju­sio iki nau­jo­jo  pri­ėmi­mo 2011 m. Pro­jek­tas nu­ma­to  su­vie­no­din­to valstybi­nės lie­tu­vių kal­bos  eg­za­mi­no at­šau­ki­mą. Anot LLRA  par­la­men­ta­rų, lie­tu­vių kal­bos bran­dos  eg­za­mi­nas lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms ir  tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­loms tu­ri bū­ti  lai­ko­mas pa­gal dvi skir­tin­gas mo­ky­mo  pro­gra­mas. Kol kas yra įves­tas tik aš­tuo­ne­rių  me­tų per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis  tauti­nių ma­žu­mų mo­kyk­loms. „Ta­čiau mes  no­ri­me ir ma­nau, kad mums pa­vyks įti­kin­ti  ko­a­li­ci­jos part­ne­rius ir vi­są  vi­suo­me­nę, jog lie­tu­vių kal­bos  eg­za­mi­no su­vie­no­di­ni­mas yra  ne­įma­no­mas iš esmės, nes ne lie­tu­viams  lie­tu­vių kal­ba vi­suo­met bus iš­mok­ta, o ne  gim­to­ji“, – prieš Seimo pavasario sesiją pabrėžė V.  To­ma­šev­ski.

O, pavyzdžiui, egzaminų tvarką Lenkijos mokyklose reglamentuoja 2004 m.  Švietimo ir sporto ministro potvarkis. Tokių mokyklų, kuriose mokoma tautinės  mažumos kalba ir dvikalbėse mokyklose, kuriose tautinės mažumos kalba yra  antroji dėstymo kalba, absolventai gali laikyti brandos egzaminus lenkiškai  arba, išskyrus lenkų kalbą ir Lenkijos istoriją bei geografiją, tautinės mažumos  kalba.

Reakcija neišgirsta

Į tokias savitas švietimo politikos pertvarkas suskubo reaguoti menkai  visuomenei girdėtas Lituanistų sambūris, išplatinęs viešą laišką koaliciją  sudarančių partijų vadovams. Jame teigiama, kad minėtas „sprendimas yra  neteisingas ir žalingas lietuvių kultūrai, pilietinei bendruomenei ir valstybei.  Jis iš esmės pagilino Lietuvos jaunuolių, kurie mokosi skirtingomis kalbomis,  nelygybę ir nuvertino lietuvių kalbą bei kultūrą ne tik lenkiškose ir rusiškose,  bet ir lietuviškose mokyklose.“

Pasak sambūrio atstovų, lietuvių kalbos ir literatūros reikalavimais  lietuviškose mokyklose padaryti menkesni už lenkų kalbos ir literatūros  reikalavimus lenkiškose Lietuvos mokyklose, o valstybinės kalbos reikalavimai  Lietuvos kitakalbėse mokyklose tapo žemesni negu užsienio kalbų.

„Taigi Jūs reikšmingai pabloginote lietuvių kalbos ir kultūros būklę  mokyklose ir taip padarėte akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos  visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai, – rašyta laiške, kurį pasirašė  sambūrio valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė, doc. dr. Darius Kuolys, dr.  Mindaugas Kvietkauskas, doc. dr. Antanas Smetona. – Todėl raginame Jus ištaisyti  padarytą klaidą ir nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties  bent lietuviškose Lietuvos mokyklose.“

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona prabilo ir  apie tai, kad universitetas svarstys galimybę rengti atskirą stojamąjį lietuvių  kalbos egzaminą, kuris leistų įvertinti realias, o ne „patobulintas“ būsimų  studentų lietuvių kalbos žinias.

www.alfa.lt

etaplius.lt nuotr.

Švietimas Dainius Pavalkis, Egzaminai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Pakeitimai, Reikalavimai, Rimantas Varnauskas, Švietimo politika