Švietimo politika – keliama anarchija
Autorius: Voruta Data: 2013-03-24 , 11:06 Spausdinti
Rimantas VARNAUSKAS
Švietimo reforma Lietuvoje yra tapusi permanentine – veik kiekvienais metais baigiamųjų klasių moksleiviai susiduria su galvosopiu, kiek ir kokių pakeitimų bus sugalvota prieš egzaminus. Dabartinis ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis, kaip ir visa valdančioji koalicija, kaktomuša susidūrė ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatyviais reikalavimais.
Vienodas nevienodas egzaminas
2013 m. vasario pabaigoje ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino pirmą kartą pagal vienodą programą rengiamo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimus. Dėl tokių pakeitimų, atsižvelgiant į LLRA reikalavimus, buvo sutarta vasario 11 d. vykusiame koalicinės tarybos posėdyje.
Iki šiol Nacionalinis egzaminų centras organizuodavo du skirtingus lietuvių kalbos brandos egzaminus su skirtingomis užduotimis: gimtosios lietuvių kalbos – mokyklas lietuvių mokomąja kalba baigiantiems abiturientams ir valstybinės lietuvių kalbos – mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientams. Aukštosios mokyklos įskaitydavo šiuos pažymius, neatsižvelgdamos į tai, koks būtent lietuvių kalbos brandos egzaminas laikytas – gimtosios ar valstybinės.
2013 m. visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – pirmą kartą laikydami vieną lietuvių ir literatūros brandos egzaminą ir rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš 7 nurodytų autorių. Ankstesnėje valstybinio egzamino programoje buvo numatytas pasirinkimas iš 3, mokyklinio – iš 4 autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. (Lietuviškose mokyklose rašomo teksto apimtis kitokia: valstybiniame – 500–600 žodžių, mokykliniame 350–400 žodžių).
Anksčiau numatytos skirtingos vertinimo normos raštingumo ir kalbinės raiškos aspektais nekeičiamos, vertinant tautinių mažumų mokyklų abiturientų darbus bus taikoma žemesnė kartelė. Iki 2011 m. lietuvių kalbos mokymui skirtų pamokų skaičius lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose skyrėsi – pastarosiose jis buvo mažesnis.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai galios šiais mokslo metais. Įvertinus egzamino rezultatus, bus sprendžiama dėl atitinkamų palengvinimų ir žemesnių vertinimo normų taikymo kitais metais.
Nesimokys niekada
LLRA frakcijos nariai pateikė daugybę Švietimo įstatymo pakeitimų pabrėždami būtinybę grįžti prie įstatymo, galiojusio iki naujojo priėmimo 2011 m. Projektas numato suvienodinto valstybinės lietuvių kalbos egzamino atšaukimą. Anot LLRA parlamentarų, lietuvių kalbos brandos egzaminas lietuviškoms mokykloms ir tautinių mažumų mokykloms turi būti laikomas pagal dvi skirtingas mokymo programas. Kol kas yra įvestas tik aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis tautinių mažumų mokykloms. „Tačiau mes norime ir manau, kad mums pavyks įtikinti koalicijos partnerius ir visą visuomenę, jog lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas yra neįmanomas iš esmės, nes ne lietuviams lietuvių kalba visuomet bus išmokta, o ne gimtoji“, – prieš Seimo pavasario sesiją pabrėžė V. Tomaševski.
O, pavyzdžiui, egzaminų tvarką Lenkijos mokyklose reglamentuoja 2004 m. Švietimo ir sporto ministro potvarkis. Tokių mokyklų, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba ir dvikalbėse mokyklose, kuriose tautinės mažumos kalba yra antroji dėstymo kalba, absolventai gali laikyti brandos egzaminus lenkiškai arba, išskyrus lenkų kalbą ir Lenkijos istoriją bei geografiją, tautinės mažumos kalba.
Reakcija neišgirsta
Į tokias savitas švietimo politikos pertvarkas suskubo reaguoti menkai visuomenei girdėtas Lituanistų sambūris, išplatinęs viešą laišką koaliciją sudarančių partijų vadovams. Jame teigiama, kad minėtas „sprendimas yra neteisingas ir žalingas lietuvių kultūrai, pilietinei bendruomenei ir valstybei. Jis iš esmės pagilino Lietuvos jaunuolių, kurie mokosi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertino lietuvių kalbą bei kultūrą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose mokyklose.“
Pasak sambūrio atstovų, lietuvių kalbos ir literatūros reikalavimais lietuviškose mokyklose padaryti menkesni už lenkų kalbos ir literatūros reikalavimus lenkiškose Lietuvos mokyklose, o valstybinės kalbos reikalavimai Lietuvos kitakalbėse mokyklose tapo žemesni negu užsienio kalbų.
„Taigi Jūs reikšmingai pabloginote lietuvių kalbos ir kultūros būklę mokyklose ir taip padarėte akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai, – rašyta laiške, kurį pasirašė sambūrio valdybos pirmininkė Dainora Eigminienė, doc. dr. Darius Kuolys, dr. Mindaugas Kvietkauskas, doc. dr. Antanas Smetona. – Todėl raginame Jus ištaisyti padarytą klaidą ir nebloginti šiemet lietuvių kalbos ir literatūros padėties bent lietuviškose Lietuvos mokyklose.“
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona prabilo ir apie tai, kad universitetas svarstys galimybę rengti atskirą stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą, kuris leistų įvertinti realias, o ne „patobulintas“ būsimų studentų lietuvių kalbos žinias.
etaplius.lt nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Palangos svetingumo sektorius pasirengęs vėl atsidaryti bei saugiai priimti svečius
Lietuva
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
R.Kraujelis: per parą ant piliakalnio susiformavo du ryškūs aktyvios slinkties ruožai
Istorija
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Kultūra
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
-
Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Jeigu esate sveiki, laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49