Švietimo įstatymas: kodėl bruzda tautinės mažumos?

Autorius: Data: 2011-09-19 , 11:55 Spausdinti

Švietimo įstatymas: kodėl bruzda tautinės mažumos?

Kristina URBAITYTĖ

Kovo pabaigoje priimtas ir vasarą, liepos pirmąją, įsigaliojęs Švietimo įstatymas ramiai miegoti neleidžia nei tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms, nei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovams. Jau pusę metų aiškinamasi, ar įstatyme pažeidžiamos tautinių mažumų teisės. Argumentų turi visi – tiek įstatymo kūrėjai, tiek tautinių mažumų atstovai.

Lietuvos politikai Europos Sąjungos aktualijų žurnale „European Voice“ pavadinti karštakošiais. Ne tik dėl Švietimo įstatymo normose numatytų pakeitimų tautinių mažumų mokykloms, bet ir dėl pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymo.  

Nežinia, kiek karštakošiškai sprendimai buvo priimti, aišku viena, jog bent jau priimant Švietimo įstatymą, trūko komunikacijos. Ilgą laiką ŠMM tvirtino, jog artėjant pokyčiams, ji tarsis su bendruomene, ieškos priimtiniausio visoms suinteresuotųjų grupėms sprendimo.

Tačiau šįkart, kaip tvirtina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ekspertai, tartasi nebuvo. Diskusija dėl įstatymo normų prasidėjo tik kilus gaisrui, kurio numalšinti nepadėjo net keliasdešimt tūkstančių švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus lenkų, rusų ir baltarusų kalbomis išsiųstų laiškų. Deja, bendruomenė šią informaciją gavo per vėlai.

Ir prie Prezidentūros vykusiame proteste pasirodė plakatų, skelbiančių „Ne priverstinei asimiliacijai“, „Ne buldozerinei politikai“, „Prezidente, mes už laisvę mokytis gimtąja kalba“, „Palikite ramybėje mūsų mokyklas“.

Atsirado ir tokių politikų, kurie savo kalbomis ir drąsiais pareiškimais gilino ir aštrino nesutarimus, problemas palikdami nuošalyje ir ignoruodami visas konstruktyvaus dialogo galimybes. Tikėtina, jog dalis protestuotojų įkvėpimo, piešdami savo plakatus, sėmėsi iš šių politikų kalbų.

Tikėtina ir tai, jog neapykantos kupinos kalbos paglostė dūšią daliai būsimų rinkėjų, kurie biuleteniuose pliusiukus ir kryžiukus sudės būtent tiems pikdžiugoms, gavusiems progą savo veidus pademonstruoti VIP (Visuomenės informavimo priemonių) puslapiuose.  

Po protesto, 2011 m. rugsėjo 4 d., Palangoje susitikus Lietuvos ir Lenkijos premjerams Andriui Kubiliui ir Donaldui Tuskui, nutarta, jog rugsėjo 12 d. Druskininkuose darbą turėtų pradėti tarpvalstybinė darbo grupė tautinių mažumų švietimo klausimams aptarti. Lietuvos grupė, vadovaujama švietimo ir mokslo viceminitro Vaido Bacio susitikinėjo Lietuvoje. Penktadienį surengti net du susitikimai. Vienas – Nacionaliniame egzaminų centre (NEC), o antrasis – Švietimo ir mokslo ministerijoje. Taigi reikalai juda į priekį. Kaip?

Daug nesutarimų – dėl lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programų

Priėmus naująjį Švietimo įstatymą daugiausia klausimų kelė tautinių mažumų ugdymo ir egzaminavimo klausimai. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimų, 2013 m. tautinių mažumų ir lietuviškas mokyklas baigę abiturientai turėtų laikyti vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jau dabar, prasidėjus naujiems mokslo metams, ir tautinių mažumų vienuoliktos klasės mokiniai, ir lietuviai, mokosi pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Lietuvos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti šiuo klausimu pozicijos nesuderino. Ekspertų grupės narys Juzef Kvetkovskij sakė, jog nors egzaminas ir bus vienodas, jis neturėtų būti to paties turinio, nes tautinių mažumų mokiniai turi neturi tokių pat galimybių kaip lietuviai išmokti kalbą: nuo penktos iki dešimtos klasės lietuvių kalbos programos tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų mokiniams skiriasi, o vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse programų turinys yra toks pat.

„Lietuvių įgyti kalbos žinių pagrindai mokantis dvylika metų bus daug didesni nei pas tautinių mažumų moksleivius, kurie tik nuo vienuoliktos klasės mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros programą kaip ir lietuviai“, – tvirtino J. Kvetkovskis. Jo nuomone, programos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse neturėtų būti vienodos.

Kaip sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė ekspertė Tatjana Babrauskienė, pokyčiai dėl egzaminų laikymo, dėl programų gal ir nėra baisūs, jei ne dveji ateinantys metai, skirti pasirengti egzaminui: „Per dvejus metus mokytojams bus iššūkis parengti vaikus tam pačiam egzaminui, ypač daug baimės tai kelia ne elitinėse mokyklose. Švietimo profesinės sąjunga kelia klausimą, kaip per dvejus metus parengti vaikus taip, kad po keleto metų mokytojai nebūtų apkaltinti blogai parengę vaikus egzaminams?“

Jos nuomone, pirmiausia reikėjo stiprinti lietuvių kalbos programas lenkų, rusų ir baltarusų mokyklose, palaipsniui suvienodinti reikalavimus, o tada jau imtis pakeitimų egzaminavimo sistemoje. „Viską buvo galima pataisyti labai tyliai, niekas net nebūtų kėlęs triukšmo dėl pakeitimų“, –  tvirtino ji.

Švietimo ir mokslo viceministras V. Bacys tvirtino, jog Lietuvoje egzaminai laikomi tik vienuoliktos ir dvyliktos klasės kurso. Pagal dabartinę programą visuotinė literatūra penktoje ir dešimtoje klasėje dėstoma gimtąja kalba. „Kai išgirstu prašymą suvienodinti programas nuo penktos klasės, kyla klausimas, ar tautinių mažumų mokyklos prašo, jog visuotinė literatūra būtų dėstoma lietuvių kalba, o ne jų gimtąja kalba?“

ŠMM skelbė, jog lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose jau sustiprintas. Pradinėse klasėse prisidės po vieną savaitinę pamoką, 5–10 klasėse – po dvi savaitines pamokas, o 11–12  klasėse – po 1.5 lietuvių kalbos ir literatūros pamokų.

Tačiau šios pamokos, anot T. Babrauskienės, padėties negelbsti: „Pripažinkime tikrovę: egzaminas Lietuvoje – savaiminis tikslas, pagrindinis dalykas, tad mokytojai pagrįstai jaudinasi, ar spės dabartinius tautinių mažumų vienoliktokus parengti egzaminui. Tam, kad pedagogų bendruomenė būtų patenkinta ir nesigąsdintų, reikia septynerių metų. Tik per šį laiką jie galėtų parengti egzaminui tautinių mažumų mokinius“, – sakė T. Babrauskienė.

Jos nuomone, įstatymo nuostatos, priešingai nei teigiama viešojoje erdvėje, nekenkia nei tautinėms mažumoms, nei jų identitetui, nei mokyklų bendruomenėms.

Tautinių mažumų abiturientams palengvinimai egzamino metu

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka nuo 2013 m. keisis visiems abiturientams – ar jis būtų baigęs lietuvių, ar tautinių mažumų, ar mišrią mokyklą. Visi abiturientai rašys rašinį, jiems nereikės atlikti kalbos vartojimo ir teksto suvokimo testų.

„Egzamino vertinimo normos lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams skirsis, atsižvelgiant į jų mokymosi patirtį“, – „Bernardinai.lt“ tvirtino V. Bacys.

Be to, ŠMM skelbė, kad mokyklų tautinių mažumų kalba abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas bus pailgintas viena valanda, mokiniai galės naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais, taip pat – dvikalbiais žodynais. Jiems bus suteikta galimybė naudotis ne tik lietuvių, bet ir gimtosios kalbos – lenkų, rusų, baltarusių autorių kūryba. Šie palengvinimai – laikini, o pereinamasis laikotarpis bus nustatomas remiantis tyrimais ir duomenimis: „Nesiremsime išankstinėmis nuostatomis, nes tarp lietuvių ir tautinių mažumų abiturientų išties egzistuoja skirtumai“, – sakė V. Bacys.

Jis pasakojo, kad Lietuvos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti penktadienį susitarė, jog „kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas abiturientams iš mokyklų lietuvių ir tautinės mažumos mokomosiomis kalbomis pereinamuoju laikotarpiu bus nustatomas pagal NEC duomenis ir bus skelbiams nec.lt puslapyje. Pirmą kartą normos bus skelbiamos 2012 m. lapkričio 15 d., vėliau – iki einamųjų metų lapkričio 15 d.“

Be to, tautinių mažumų abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų vertinimo komisija bus sudaryta iš tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, nes, anot V. Bacio, šie mokytojai geriausiai supranta vaikų specifiškumą.

Susitarta, jog tautinių mažumų mokyklų atstovų bus įtraukta ir į NEC Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetą.

Ekspertų grupės narys J. Kvetkovskis tvirtino esąs patenkintas šiais susitarimais. „Sutinku, jog į tautinių mažumų abiturientų vertinimą turi būti įtraukti mokytojai, dirbantys tautinių mažumų mokyklose, nes jie žino padėtį ir dirba su mokiniais. Džiaugiuosi ir tuo, jog į NEC Valstybinių brandos egzaminų komisiją bus įtrauktas ir tautinių mažumų atstovas, galintis vietoje apginti tautinių mažumų interesus.“

Tačiau, kaip sakė Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, šie pakeitimai nėra esminiai, nes pagrindinis tautinių mažumų reikalavimas buvo keisti nuostatas dėl egzamino programos. „Mūsų bendruomenė yra tikra, kad programos lietuvių ir tautinių mažumų mokiniams turi skirtis. Aišku, su laiku tautinių mažumų lietuvių kalbos ir literatūros programa gali kisti, tobulėti, tačiau dabar privalu įvertinti skirtumus atsižvelgiant į nelygiavertę kalbinę aplinką, į vartojimo galimybes.“

J. Narkevič nuomone, lietuvių ir tautinių mažumų vienoliktokai turi skirtingus lietuvių kalbos žinių bagažus, o suvienodinti tas žinias per du metus neįmanoma, tad bendras egzaminas yra neteisingas tautinių mažumų atžvilgiu. Jo sakymu, egzamino struktūra gali būti panaši, bet jo turinys privalo atspindėti programą.

Mokytojai jaudinasi ir dėl gamtos pažinimo, istorijos, geografijos

Mokytojai susirūpinę ne tik dėl mokinių rengimo lietuvių kalbos literatūros egzamino, bet ir dėl lietuviškai mokomų Lietuvos istorijos, geografijos temų istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo, bei pilietiškumo pagrindų pamokose.

Pamokos, kaip tvirtino V. Bacys, bus vedamos dviem kalbomis, lietuviškai pamokose dėstyti reikės tik tas temas, kurios susijusios su Lietuvos istorija ar geografija. Jis tvirtino, jog į pagalbą tautinių mažumų mokytojams tokiu atveju gali ateiti ir kitas mokytojas, gebantis dėstyti tas temas lietuvių kalba.

Be to, Vyriausybė išleido ir mokyklas jau pasiekė nemokami priedai prie vadovėlių, kuriuose išdėstytos visos temos, kurias reikalaujama mokytis lietuviškai. Be to, V. Bacio tvirtinimu, kiekvienam vaikui, keliaujančiam į vienuoliktą klasę skirta po papildomus 90 litų.

Norėdami dėstyti temas lietuvių kalba, mokytojai, neturintys trečiosios valstybinės lietuvių mokėjimo kategorijos, turės ją įgyti. Tai aktualu tiems mokytojams, kurių pedagoginis išsilavinimas įgytas ne Lietuvoje. Mokytojai trečiąją valstybinės kalbos kategoriją turi įgyti iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

ŠMM atlikus apklausą, kalbos mokymų pageidavo 81 mokytojas, nors Lietuvos švietimo profesinės sąjungos duomenimis, suinteresuotų lituanistų yra 149.

Ugdymo plėtotės centras jau rugpjūčio pabaigoje surengė pirmuosius mokymus. Kiti – vyks rugsėjį, spalį, tačiau  Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė tvirtino, jog daugelis mokytojų yra nepatenkinti Ugdymo plėtotės centro darbu: „Kursų kokybė yra bloga. Mūsų nariai nesuprato, koks tų mokymų tikslas: atėjęs lektorius tik skaitė temas iš lapelio. Juk mokytojai skaityti moka, tad kursai turėtų būti orientuoti į visai kitų gebėjimų vystymą. Reikėtų gerai panagrinėti kursų programą, padiskutuoti su specialistais ir pakeisti turinį.“

„Be to, rugpjūčio pabaiga – visai netinkamas laikas kursams organizuoti“, – papildė T. Babrauskienė. Jos nuomone, likus iki mokslo metų kelioms dienoms, jokie mokymai nerūpi, nes reikia ir klases parengti, ir sutikrinti sąrašus, ir pradėti rengtis pamokoms. V. Bacys tvirtino priešingai: renkantis kursų laiką, atsižvelgta į pedagogų atostogų laiką, tad mokymai rengti prieš pat rugsėjį.

G. Merkys: visi mokiniai turėtų laikyti tokį patį egzaminą

„Sprendimas, kad tautinių mažumų abiturientai egzaminą laikys valanda ilgiau, nieko neišlygina, tai, kad lietuviai mokytojai vertins lietuvius, o tautinių mažumų atstovai – tautinių mažumų abiturientus, mažų mažiausiai neteisinga“, – sakė Kauno Technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Gediminas Merkys. Jo nuomone, egzaminas turi būti vienodas, jo vertinimas turi būti vienodas, tik prie gautų rezultatų reikėtų pridėti populiacinį vidurkį.

G. Merkio nuomone, atlikus tyrimus ir įvertinus egzamino rezultatus, galima atrasti lietuvių populiacijos vidurkį, lenkų, rusų ar baltarusų populiacijos vidurkį. Įvertinus, kaip jie skiriasi, kiekvienam tautinės mažumos atstovui tą skirtumą reikėtų pridėti. Pakelti balai įveda pozityvią diskriminaciją, kuri leidžia atverti daugiau galimybių tautinėms mažumoms. „Kol neužaugs karta, kuri visą mokymosi laikotarpį mokysis taip pat kaip ir lietuviai, tol pozityvią diskriminaciją ir reikėtų taikyti“, – teigė G. Merkys.

Anot profesoriaus, bėda ta, kad Lietuvoje abitūros egzaminas yra susietas su imatrikuliacija, procedūra, kurios metu žmogus į įrašomas į aukštosios mokyklos sąrašus. Tai reiškia, jog žmonės dėl vietos universitete konkuruoja, o konkuravimo pagrindas – abitūros egzaminų balai. Jei Lietuvoje abitūros egzaminai ir jų rezultatai nebūtų susiję su nemokamomis studijų vietomis, tautinių mažumų diskriminacija neegzistuotų, ji būtų tik simbolinė. Dabar tautinių mažumų abiturientai konkuruoja dėl studjų vietų laikydami egzaminus ir neturėdami vienodų sąlygų, palyginti su lietuviais, jiems pasirengti.

Kitas svarbus dalykas tas, kad edukacinis testavimas yra susietas su standartu, su mokymo programa. Lietuvių kalbą tautinės mažumos mokosi pagal palengvintą standartą, priešingai nei lietuviai vaikai. Tada, kai abi vaikų grupės laiko tokį pat egzaminą, atsiranda diskriminacija, nes pažeidžiamos jų galimybės konkuruoti.

„Mano nuomone, reikia suvienodinti kurikulumą – ugdymo turinį, o jo nesuvienodinsi taip greitai. Viską reikia daryti palaipsniui, po truputį, juk per penkias minutes net virtuvėje puodų neperkraustysi. Reikia ramiai, evoliuciškai prieiti prie vienodų standartų, prie mokymo priemonių, vadovėlius naujus išleisti“, – tvirtino G. Merkys.

www.bernardinai.lt

2-oje nuotraukoje: T. Babrauskienė

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra