Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką
Autorius: Voruta Data: 2018-03-14 , 11:12 Spausdinti

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. www.llti.lt nuotr.
www.propatria.lt
Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.
Kaip skelbia dr. Darius Kuolys:
Ilgai žadėta pažanga pagaliau pasiekė ir lituanistikos mokslus: iš keturių humanitarinių institutų švietimo ir mokslo ministrės komanda pasiūlė padaryti vieną „centrą“.
„Atliepiant į vis sudėtingėjančius globalius iššūkius Lietuvos visuomenei bei kultūrai (daugiakultūriškumas, globali informacinė erdvė, hibridinės grėsmės nacionaliniam saugumui ir kt.), būtina stiprinti ir tobulinti esamų humanitarinių mokslų institutų veiklą, peržiūrint jų tikslus ir misijas, jų ir kitų panašioje srityje veikiančių tyrimų įstaigų, universitetų profilius, funkcijas, pajėgumus, tyrimų žemėlapius, efektyvinant jų valdymą ir vadybą“.
Todėl – „siūlome sutelkti humanitarinių mokslų institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą. <…> Tokiu būdu būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo, lietuviškojo bei europietiškojo pilietiškumo stiprinimo uždaviniai…“ – skelbia kovo 4-osios data pažymėta premjero sudarytos „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti Ataskaita“.
Ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujamos darbo grupės pagrindą sudaro ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, kurių dauguma niekad gyvenime su lituanistiniais tyrimais nėra susidūrę. Tad vargu ar būtų korektiška prašyti jų paaiškinti: kaip sunaikinus lituanistinius institutus „būtų sprendžiami esminiai valstybei tautos tapatybės ir identiteto plėtojimo“ uždaviniai? Kaip „stiprins lietuviškąjį ir europietiškąjį pilietiškumą”, „atlieps į hibridinės grėsmės nacionaliniam saugumui iššūkį“ po vienu stogu pakišti, vieno ministrės paskirto vadybininko valdomi ir vienu „centru“ paversti keturi lituanistiniai institutai ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras? Apie tai 12 puslapių tekste nieko nerašoma. Beje, visai humanitarinių institutų „reformai pagrįsti“ skirtos tik dvi pakilios retorikos pastraipos.
Esu siūlęs premjero patarėjai Unei Kaunaitei atnaujinti prie Vyriausybės vadovo veikusios Lituanistikos plėtros komisijos darbą ir rimčiau pasirūpinti valstybei svarbiais lituanistikos mokslais. Sulaukiau atsakymo, kad premjerui tai nebus įdomu. Taip pat buvau patarėjos paklaustas, „ką daryti su institutais“. Patariau visų pirma susipažinti, ką lituanistikos institutai yra nuveikę, ką veikia, ką, sulaukę deramos paramos, galėtų nuveikti. Atrodo, kad šie uždaviniai jaunai premjero komandai pasirodė per sunkūs.
Komentuodama situaciją Lietuvių kalbos instituto tyrėja profesorė Rita Miliūnaitė teigia:
Lituanistikos institutai pastarąjį dešimtmetį naikinami labai planingai, nuosekliai ir piktavališkai:
1) Lietuvos mokslo tarybos humanitarikos vadžias laikanti grupuotė reguliuoja išorinį mokslo institucijų darbų vertinimą taip, kad svarbiausi institutų darbai (pvz., tarmių paveldo duomenys, žodynai ir kt.) būtų įvertinti kuo menkiau (nes esą netarptautiški). Tai sudaro nelygias konkurencines sąlygas su kitomis institucijomis ir reiškia vis mažėjantį finansavimą. Kuo finansavimas mažesnis, tuo mažiau žmonių gali dirbti, tuo mažiau jie pateikia darbų ir – nuosekliai žemyn.
2) Lietuvos mokslo taryba blokuoja institutų darbų leidybą. Esą, darbai finansuotini, bet trūksta lėšų. Kai tų lėšų atsiranda, paskelbia kitus konkursus, pagal kurių sąlygas anksčiau teikti darbai negali būti teikiami, – laukit dar metus. O kai nėra už ką atsiskaityti, – žiūrėkit, kaip prastai jie dirba!
3) Bent Lietuvių kalbos institutas metai iš metų kratomas ministerijos siuntinėjamų auditų, kurie kabinėjasi prie posėdžių protokolų formų, nes daugiau nelabai randa prie ko.
4) Viešumoje skleidžiami nebūti gandai ir šmeižtai apie LKI darbuotojus – o gal kas ims ir patikės.
Dabartinė švietimo ministrė, regis, nesupranta, ką daro, nes už ją daro padėjėjai – senoji LMT gvardija, kontroliuojanti ministeriją nuo Steponavičiaus laikų. Akivaizdžius planus jungti institutus matėme dar 2009.
Tai nėra tik nekilnojamojo turto – institutų pastatų – reikalas. Tai yra nemeilė lituanistikai – lietuviškumui. Tai yra tik meilė sau.
Vienintelis būdas nesileisti sunaikinamiems – kalbėti apie tai garsiai ir visiems telktis.
Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. Jolanta Zabarskaitė teigia:
LKI labai nuosekliai laikosi pozicijos, kad savarankiški lituanistiniai institutai valstybėje turi būti su trimis funkcijomis: moksliniais tyrimais, išteklių kaupimu bei tvarkymu ir socialine plėtra. Europoje kalbos institutai yra daugelyje šalių ir jų struktūra, ir veikla panaši – klasikinė. Išlaikomas balansas tarp visų kalbos lygmenų nuo fonetikos iki semantikos tyrimų ir specifinių kalbos funkcionavimo laukų – terminologijos, vardyno, tarmių, ir kt., nuosekliai kaupiami duomenys, pvz. naujažodžių, kilnojamos interaktyvios parodos apie kalbą eksponavimas mokyklose numatytas metams į priekį.
Bet darbas paralyžiuojamas, nes šiuo metu puolimas yra neįtikėtinas. Vakar per posėdį apie institutų jungimą sužinojau, kad vėl siunčiamas Švietimo ir mokslo ministerijos auditas, kuris iš mūsų išėjo prieš mėnesį ir buvo, švelniai tariant, labai keistas. Man atrodo, norima mus ne tik palaužti, bet ir keršyti už vienareikšmišką požiūrį. Iš čia ir nuolatinis įžeidinėjimas, ir sąmoningas neigiamos nuomonės formavimas dėl „mokslo imitacijos“.
Katalikų akademikas Paulius Subačius, viešai vadinantis LKI mokslininkus šūdmaliais ir biezdariais, yra nelabai nuoseklus, nes pats dirbo instituto sociolingvistų projekte ir yra vienas iš vadinamosios Vaicekauskienės knygos autorių. Beje, prieš netolimą laiką gyręs Lietuvių kalbos instituto išleistus Sirvydo raštus. Ar mokslą imituoja Danguolė Mikulėnienė, Sergejus Temčinas, Jurgita Jaroslavienė, Laimis Bilkis, Rita Miliūnaitė, Asta Leskauskaitė, Onutė Aleknavičienė, Mindaugas Šimkūnas, kiti?
Persekiojimas, šmeižtas, neteisėti veiksmai, politinis dorojimasis su žmonėmis, kurių „nusikaltimas“ buvo tirti kalbą ir kaupti jos išteklius – sunku patikėti, bet ne Rusijoje ar Baltarusijoje tai vyksta.
Vyriausybė ir Seimas šių planų kol kas nekomentuoja.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07